„Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“

Rašytojas, žurnalistas, keliautojas Algimantas Čekuolis. Ir, be jokios abejonės, eruditas kokių reta. Kiekvienas susidūrimas su juo – garantija, kad jūsų žinių bagažas gerokai padidės. Paklausyti A. Čekuolio galima kiekvieną sekmadienį per Nacionalinę televiziją. Tačiau paskaityti jo sukauptą informaciją, jo mintis, pasigėrėti žaižaruojančiu humoru kur kas geriau.

Knyga „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“ atverčia daug naujų, nežinotų, o kartais ir užslaptintų, kitiems neprieinamų, puslapių iš įvairiausių sričių: istorijos, geografijos, politikos, kosmoso užkariavimų ir dar kitų.

Šioje knygoje, skyriuje „Gyvenimo menas“, net galima rasti naudingų patarimų, ką valgyti, kaip vartoti vaistus, kaip sveikai gyventi. Tai viena populiariausių temų šiandien, bet gal dar ne kiekvienas žino, kaip gyventi, kad ir senatvėje atrodytum oriai ir elegantiškai.

Manau, kad išties dar mažiau kas žino, kad Rusijoje šiais laikais gyvena garsiojo Grigorijaus Rasputino antrininkas Grigorijus Grabovojus, kuris už kelis tūkstančius (litų) gali iš mirusiųjų prikelti artimą žmogų. Keisčiausia, kad šis žmogus nevadinamas šarlatanu, o yra visuomeninės Saugumo problemų, gynybos ir viešosios tvarkos akademijos narys ir net profesorius.

Knygoje gali sužinoti, kokioje pasaulio vietoje buvo rojus, kas yra pragaras, koks bus pasaulis 2015 metais. Čia galima rasti įvairių faktų apie Sicilijos mafiją, apie Šiaurės Korėją, apie raganų deginimą ir klimato pokyčius.

A. Čekuoliui pavyko rasti medžiagos, kad Vinstonas Čerčilis, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, per visus Antrojo pasaulinio karo metus ir prieš savo mirtį įtarinėjo pats save esant karo nusikaltėlį ir dėl to kankinosi. JAV rašytojas ir žurnalistas Filipas Noubeilas apie jo kančias surinko daug informacijos ir parašė knygą, bet jos niekas nenori spausdinti.

Kartais sužinai tokių dalykų, kokių nė neįtartum esant. O kai kurie faktai verčia iš kojų. Kartais dėl savo žiaurumo, kartais dėl absurdiškumo ir komizmo. Kas galėtų patikėti, kad amerikiečiai siųsdami kosmonautus išsilaipinti mėnulyje, nutarė pataupyti ir pareikalavo jiems susimokėti būsto nuomą už gyvenimą erdvėlaivyje. Įniršę kosmonautai pareiškė, kad tuomet reikalauja komandiruotpinigių už kilometražą. Tuomet Amerikoje už kiekvieną mylią, nuvažiuotą tarnybiniais reikalais, mokėjo 80 centų. Astronautams būtų tekę po 80 tūkst. dolerių. NASA išsigando ir mokėti už „butą“ nebereikalavo.

Virginija Januševičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

6 + four =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.