Apie meilę. Ne apie peles

Virtuvė be pelių : romanas / Saira Shah. – Vilnius : Tyto alba, 2014. – 398, [2] p. – ISBN 978-609-466-003-0

Romano autorė  Saira Shah pasakoja virtuvės šefės Anos ir jos vyro Tobijo istoriją. Pora rengiasi persikelti iš Londono į Prancūziją, kur Ana mokys kulinarijos paslapčių. Deja, gimus neįgaliai dukrelei Frėjai, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Tačiau nepaisant visko, šeima nusprendžia auginti dukrelę patys ir išvyksta į atkampų, vėjuotą  Prancūzijos kaimą kalnuose ( su apgriuvusiu namu, pelėmis virtuvėje, be vandentiekio)

Atrodytų, romanas galėtų būti graudulingas, juolab, kad istorija iš dalies autobiografinė. Tačiau anaiptol taip nėra: savo patirtį autorė aprašo lengvai, paprastai ir netgi šmaikščiai. Skaitant romaną nejunti tos baisios padėties, kuri, atrodytų, realiame gyvenime yra dar baisesnė. O kai kur net sutrinki: rašoma, kaip Ana atstumia mergaitę, kaip linksmai  (lyg ir nederamai tokioje situacijoje!) su vyru bare svarsto pabėgimą į Braziliją. Bet viskas vyksta lengvai ir beskaitydamas supranti, kad tai tik kalbos, tik momentinis gelbėjimasis iš situacijos ir… pastangos nepamilti savo vaiko, nes labai greitai gali jo netekti.

Romano veikėjai – Anos  motina (ekscentriška 70-metė,  nepaliaujanti tikėti „stebuklinga motinystės galia”, paskendusi „Chanel Nr. 19“ debesyje; Karimas – atsiradęs iš niekur jaunas pagalbininkas (jį įsimyli Anos motina, o jis, pasirodo, gėjus); kaimynai – ypač realistiški/prancūziški. Ir, be abejo, Frėja – neįgali mergytė, tiesiog gyvenanti ir nuolatos jaučianti meilę.

Ir dar – negaliu neparašyti ištraukos iš romano:

Mudu su Tobiju sėdim prie savo kūdikėlio ir verkiam. Žiūriu į tą aplamdytą, kreivoką veiduką ir klausiu savęs, kokį ilgą, baisų kelią ji turėjo sukarti, kad atvyko tokia apgadinta, tokia neužbaigta. (…) Ji panaši į Tibeto vienuolę. Gal būdama jau labai sena vienuolė, ji žiūrėjo į saulėlydį, nudrikusį virš Tibeto kalnų ir buvo pašaukta į nirvaną. Bet ji maldavo dar vieno gyvenimo čia, žemėje, tad diduma jos sielos atskubėjo pas mane, o dalis smegenų atsiliko, pasklido ir išsiskaidė į daleles kaip saulėlydžiai už debesų.

Tai va, dabar suprantat apie ką aš čia? Būtinai paskaitykit.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ten − 5 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.