Jei iš tikrųjų myli? Knygų klubas

Tai „Saulėlydžio“ sagos pabaiga,  ketvirtoji Stephenie Meyer sukurtos „Saulėlydžio“ sagos dalis, paskutinis serijos romanas. Knyga suskirstyta į tris dalis arba skyrius, pirmas ir trečias skyrius – iš Belos Svan perspektyvos, o kita dalis – iš  vilkolakio Džeikobo Bleko.

Pavadinimas „Brėkštanti aušra“  yra įvadas į Belos Svan, kaip vampyrės, gyvenimą. Pavadinimas yra metafora Belos progresavimo visoje knygoje; ji pradėjo kaip fiziškai silpniausia, bet pabaigoje ji tampa stipriausia, karalienė. Nors pagrindinis siužetas nepakito, knygoje „Brėkštanti Aušra“ vilkolakis Džeikobas Blekas buvo paviršutinis personažas, o vampyrai Viktorija ir Lorenas išliko gyvi. Apie Edvardo Kaleno ir Belos Svan dukters Renesmės unikalų vardą autorė sakė: „Aš tiesiog negalėjau jos imti ir pavadinti Jennifer ar Ashley. Kaip jūs pavadintumėte patį neįprasčiausią vaiką visame pasaulyje? Aš ieškojau neįprastų vardų daugelyje internetinių puslapių, tada supratau, kad tai turi būti ne paprasto žmogaus vardas, todėl sukūriau jį pati.” Stephenie Meyer nusprendė į knygą įtraukti nėštumą, tačiau neįprastą. Autorė ilgai skaitinėjo įvairius pasaulio mitus ir pakoregavo nėštumą pagal Incubus demono legendą.

Brėkštanti Aušra yra padalinta į tris atskiras knygas arba dalis. Pirmoji dalis yra apie Belos ir Edvardo vedybas ir medaus mėnesį, kurį jie leidžia privačioje Edvardo pamotės Esmės Kalen saloje šalia Brazilijos krantų. Po keleto dienų Bela supranta, kad yra nėščia ir kad jos nėštumas vystosi pernelyg sparčiai. Edvardo tėvas gydytojas Karlailas Kalenas liepia abiem grįžti namo ir atlikti tyrimus. Edvardas, susirūpinęs Belos gerove ir įsitikinęs, kad vaisius yra monstras, kuris ir toliau vystosi per greitai, kenkdamas Belai, ragina darytis abortą. Tačiau Bela nori išsaugoti vaikelį ir  prašo Edvardo įseserės Rozali Heil  ją saugoti, žinodama, kad Rozali visada norėjo vaikų. Rozali tampa Belos sargybiniu – neleidžia niekam prisiliesti prie Belos ir jos vaikelio.

Antra dalis parašyta iš vilkolakio Džeikobo Bleko perspektyvos ir tęsiasi visą Belos nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Kvileutų genties vilkolakiai yra pasiruošę susidoroti su Belos ir Edvardo dukra, nes mano, kad vaikas bus pavojingas. Džeikobas ryžtingai protestuoja prieš šį sprendimą ir nusprendžia trauktis iš gaujos, net nenutuokdamas, jog pats tampa vadu ir sudaro savo gaują, kad galėtų ginti Belą ir jos draugus vampyrus. Belos per greitai besivystantis nėštumas sukelia kūnui nepakeliamus skausmus, vaikelis  įsčiose pradeda laužyti jai kaulus. Edvardas padeda Belai gimdyti.  Bela kone miršta per gimdymą. Edvardas spėja perkeisti leisgyvę Belą į vampyrę, suleisdamas savo nuodus į venas ir širdį. Džeikobas, matydamas, kaip geriausia draugė kenčia ir kankinasi dėl jos įsčiose esančio vaiko, buvo pradėjęs nekęsti vaikelio, tačiau Belai pagimdžius imasi  saugoti ir globoti Renesmę. Visi netrukus supranta, kad Renesmė turi ypatingą gebėjimą – ji gali perduoti pranešimus mintimis, liesdama kitus. Bela, tapusi vampyre, taip pat turi retą dovan – ji gali apsaugoti save ir visus aplink naudodama nematomą skydą.

Trečiasis „Brėkštančios aušros“ skyrius vėl pereina į Belos mintis. Pavirtusi vampyre Bela mėgaujasi savo nauju gyvenimu ir galimybėmis. Tačiau paaiškėja, kad Volturiai ketina sunaikinti Renesmę, nes ji neva kelia grėsmę, būdama pusiau vampyrė, pusiau žmogus. Bela su Kalenų šeima sugeba įrodyti, kad Renesmė nekelia pavojaus kitiems vampyrams, ir Volturiai pasitraukia. Bela, Edvardas ir Renesmė grįžta į savo namus. Bela bando panaikinti savo skydą, kad Edvardas galėtų girdėti jos mintis. Taip jie ima mėgautis savo amžina, idealia ateitimi.

Bela visada buvo šiek tiek kitokia nei jos bendraamžiai, tačiau niekuomet dėl to per daug nesijaudino. Jai menkai rūpėjo būti populiaria ir madų besivaikančia paaugle, kokios buvo daugelis merginų Fynikso vidurinėje mokykloje. Kai Belos motina išteka antrą kartą (merginos tėvai išsiskyrę),  jai tenka atsisveikinti su Fyniksu ir keliauti į mažą, nuolatos lietuje paskendusį miestelį Forksą. Ten apsistojęs Belos tėvas, miestelio policininkas, su kuriuo ji nuo šiol gyvens.

Mergina nesitiki, kad jos gyvenimas labai pasikeis, tačiau netikėtai nykiame miesteliūkštyje sutinka akinančiai žavų vaikiną – Edvardą Kuleną. Jis patraukia Belos dėmesį, nes ji dar nebuvo mačiusi tokių vaikinų: mįslingas, protingas ir sąmojingas. Tačiau Edvardas turi paslaptį – jis vampyras. Laimei, jis nėra stereotipinis vampyras. Edvardas neturi ilčių ir jo šeima (taip pat vampyrai) gyvena vadovaudamiesi savo pačių sąžine, o ne primestais papročiais – jie negeria žmonių kraujo, tik gyvūnų ir save vadina vegetarais. Romane išryškėja labai įdomi savybė, į kurią skaitytojas turėtų atkreipti dėmesį: Edvardas, negavęs maisto – gyvūnų kraujo, senka, darosi irzlus,  jo akių spalva tampa tamsi, o kai jis sotus – gelsva.  Edvardas, sutikęs Belą, randa tai, ko laukė devyniasdešimt metų – sielos draugę.  Bela, sužavėta Edvardo, netrukus pasijunta įkliuvusi į saldžias meilės pinkles. Jaunuoliai pasiduoda aistringam, jaudinančiam ir prietarams nepaklūstančiam jausmui. Tačiau kuo artimesni tampa Bela ir Edvardas, tuo sunkiau vaikinui darosi atsispirti savo prigimčiai. Mylimosios kūno kvapas pažadina pirmykščius vampyriškus instinktus ir sukelia nevaldomą įsiūtį. Edvardui vis sunkiau kovoti su savo prigimtimi .

Tuo metu į miestelį atsikrausto naujas vampyrų klanas – Džeimsas,  Lorenas ir Viktorija. ..

Net iškilus pavojams Bela dėl trijų dalykų buvo visiškai tikra. Pirma, Edvardas vampyras. Antra, kažkuri jo dalis –  tačiau ji  nežinojo, kuri ir kokia stipri ji gali būti – troško jos kraujo. Ir trečia –  Bela Swann besąlygiškai ir neatšaukiamai jį įsimylėjo.

„Saulėlydyje“ autorė puikiai išdėsto meilės svarbą. Romane pasakojama, kaip Bela, mokykloje neradusi Edvardo, mano, jog jo neteko. Meyer puikiai intriguoja ir tada, kai Bela, vaikščiodama paplūdimiu su Džeikobu, sužino, jog Kulenai yra vampyrai. Kulenų klaną sudaro Daktaras Karlailas Kulenas, jis yra vos „dvidešimt penkerių“, bet kaip būdinga vampyrams, nemirtingas. Karlailas išgelbėjo tiek savo žmoną Esmę, tiek Edvardą… Jis įkando jiems ir, kaip sako, pašalino iš jų kraujo nuodus. Kulenų šeimynai dar priklauso stipruolis Emetas su partnere Rozali,  Alisa ir Džasperas. Įdomiausia, jog visi Kulenų šeimos nariai turi kažkokių supergalių. Tarkim, Edvardas skaito mintis, o  Alisa mato ateitį. „Saulėlydžio“ atomazga ir kulminacija, manau, yra tada,  kai Bela su Kulenais žaidžia golfą. Jiems bežaidžiant  pasirodo Džeimso gauja. Užuodus Belą, tarp Džeimso ir Kulenų prasideda karas. Jie saugo ir nori nepakenkti Belai. Prašo, jog ji paliktų Forksą. Džeimsas paspendžia Belai spąstus ir ji su juo atsiduria jos pirmojoje baleto mokykloje. Džeimsas Belai įkanda, bet jam nepavyksta suleisti visų nuodų. Edvardui tenka misija nuodus iš Belos kraujo pašalinti. Puikiai aprašomi jausmai, kuriuos jaučia Edvardas, kai šalina nuodus iš Belos kraujo ir kartu jaučia begalinį alkį.

Džeimsas nužudomas, romanas baigiamas taip, tarsi visa tai Bela sapnavusi.

Tai be  galo žavus ir nepaprastai įtemptas romanas. „Saulėlydis“ – tai meilės istorija, kuri „užkabina“. Mane patį sužavėjo ši knyga. Neslėpsiu, mėgstu fantastiką, bet kad fantastinė knyga ir dar plius meilės istorija… Neužtenka ją perskaityti vieną kartą, pasiėmus iš bibliotekos ar pasiskolinus iš draugo. Tiesiog velniškai būtina ją nusipirkti, kad galėtum skaityti ne vieną kartą, nes norėsis skaityti galybę kartų…Stephenie Meyer „Saulėlydis“ – tai kažkas  artima su „Romeo ir Džuljeta“, tik ne taip meniška. (Lyginu su V. Šekspyro kūryba, nes daugelis vadina „Saulėlydį“ XXI a. „Romeo ir Džuljeta“.)

Mūsų bibliotekos abonemente – kita jos knyga, kol kas – anglų kalba „The Host“ (liet. pavadinimas – „Sielonešė“). Jau greitai turėsime ir lietuviškai – knyga šiuo metu tvarkoma.

Apie ką ši autorės knyga, galite paskaityti „Knygų klubo“ svetainės komentaruose

Kol kas iš Lietuvos bibliotekų knygą rasite tik pas mus!