„Nepamirštama…Ypatinga. Tai taip paveiku, kad ilgą laiką po to viskas, ką beskaičiau, atrodė negyva.“ Isabel Allende.

Dvylikametis Amiras desperatiškai siekia savo tėvo palankumo ir ryžtasi pabandyti laimėti aitvarų kovos turnyrą, kad įrodytų, jog jis tampa vyriškas. Jo draugas Hasanas pažada padėti, kaip padeda visada. Bet tai 8-ojo dešimtmečio Afganistanas, ir Hasanas yra tik tarnas iš žemesnės kastos.

Iš Hasano šaipomasi gatvėje, Amiras net nedrįsta vadinti jo draugu kitų akivaizdoje. Amiras visgi pavydi Hasanui įgimtos drąsos ir vietos, kurią berniukas užima jo tėvo širdyje. Nė vienas iš jų negali numatyti, kas nutiks Hasanui turnyro dieną ir kad tai sugriaus jų abiejų gyvenimus. Po rusų invazijos Amiras su tėvu pasitraukia į Ameriką. Bet Amiras žino, kad vieną dieną jis privalės grįžti – surasti vieno dalyko, kurio nesuteiks naujasis gyvenimas Amerikoje: kaltės atpirkimo.

„Didžiausia nuodėmė – vagystė. Kai nužudai žmogų, pavagi gyvenimą. Pavagi to žmogaus žmonos teisę į vyrą, atimi iš vaikų tėvą. Kai meluoji – pavagi kažkieno teisę į teisybę. Kai sukčiauji, pavagi teisę į teisingumą,“ – toks Amiro tėvo mokymas. Ar jis pats laikėsi šios savo gyvenimo taisyklės?..

Autorius gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jo tėvas buvo diplomatas ir 1976 m. šeima apsigyveno Paryžiuje. Besirengiantys grįžti į Afganistaną Hosseini jau žinojo apie kruviną rusų invaziją, tad pasiprašė politinio prieglobsčio JAV. 1980 m. rugsėjį šeima apsigyveno Kalifornijoje. Khaled Hosseini Amerikoje baigė biologijos ir medicinos mokslus.

Bibliotekoje  ir lietuviškas, ir angliškas knygos leidimas.