Monica McInerney. „Lemtingas laiškas“
Citatos , Skaitytos / 2018-01-08

Sveiki, jums rašo Gilespiai! Taip, čia vėl Andžela. Ar patikėsite, kad po paskutinio mano laiško praėjo metai? Tikiuosi, jums šie dvylika mėnesių buvo puikūs ir dabar laukiate ypatingų Kalėdų švenčių kartu su šeima. Gilespiams metai buvo siaubingi. Regis, niekas nesisekė. Pradėsiu nuo vaikų…

Jillian Cantor. „Pasiklydęs laiškas“
Citatos , Skaitytos / 2017-11-03

„Štai kas jam yra pašto ženklai – brangakmeniai. <…> Deimantai, rubinai, smaragdai.“ Romantiškas, užburiantis, įtraukiantis ir nepaleidžiantis, šis pasakojimas atskleidžia stipresnę už laiką meilės ir prisiminimų galią. Jillian Cantor (Džilian Kantor) – amerikiečių rašytoja, visame pasaulyje išgarsėjusi ne vieną apdovanojimą pelniusiais istoriniais romanais paaugliams ir suaugusiems.

Diane Chamberlain. „Apsimesk, kad šoki“
Citatos , Skaitytos / 2017-10-03

Trumpai tariant, – mėgo sakyti jis, – jeigu apsimesi, kad esi toks, kokį nori save matyti, tai ilgainiui toks ir tapsi. Knygoje „Apsimesk, kad šoki“ subtiliai persipina dabarties įvykiai ir prisiminimai apie praeitį. Akcentuojama tikrųjų vertybių – meilės ir šeimos – svarba, jaudina ypatingas pagrindinės romano veikėjos prieraišumas tėvui. Diane Chamberlain romanas įtraukia psichologiniu įtaigumu, pasakojimo nuoširdumu apie žmogiškąją būtį, jos trapumą ir priešinimąsi jai. Daugiasluoksnis, skaudžiai malonus kūrinys, išmoningai pasakojantis apie kovą su nepagydoma liga, apie terapijos galią ir netekties sunkumus, ir netikėtą sielos pragiedrėjimą. Booklist https://www.knygos.lt/lt/knygos/apsimesk–kad-soki/

Tom Stone. „Mano graikiška vasara“
Citatos , Skaitytos / 2017-09-26

Tai istorija apie vyrą, įsimylėjusį moterį, Graikiją ir svajonę. Tomas Stounas tik vienai vasarai atkeliavo į Graikiją pabaigti rašyti romano ir joje liko dvidešimt dvejus metus. Patmo saloje jis pamilo Danielę, gražią dailininkę iš Prancūzijos. Po septynerių idiliškų metų juodu palieka Patmą ir išvyksta į Kretą, tačiau patmietis draugas Teologós netrukus pasiūlo grįžti ir išsinuomoti jo taverną. Tomas ryžtasi rizikuoti – sutinka vieną sezoną tapti tavernos nuomininku. Žmona jį perspėja nepamiršti senojo graikų posakio: „Saugokis graikų, atnešančių dovanas.“ Danielė ne veltui įspėjo. Tomas greitai supranta, kad Teologós jau nebe draugas, o konkurentas. Jis susiduria su graikų verslumo, derėjimosi ypatumais ir kultūriniais skirtumais. Tačiau nenuleidžia rankų. Nepasiduoti padeda mylima žmona, gardūs valgiai ir Patmas. Pagardintas receptais, tokiais kaip vištiena su retsinos padažu ar puikiąja musaka, romanas „Mano graikiška vasara“ yra ir meilės, ir nuotykių istorija, ir įtraukiantis vasariškas pasakojimas kelionių ir gero maisto mėgėjams. Geriausi vasaros kelionių prisiminimai… tarsi sėdėtum tavernoje. „Time“ https://www.knyguklubas.lt/mano+graikiska+vasara.html

Dinah Jefferies. „Šilko pirklio dukra“
Citatos , Skaitytos / 2017-09-02

1952 m. prancūzų valdomas Vietnamas. Iš mirusios mamos paveldėjusi vietnamietišką išvaizdą, Nikolė visada jautėsi vyresnės sesers, apdovanotos tobulais prancūziškais bruožais, šešėlyje. Tačiau didžiausią kartėlį ji patiria, kai tėvas nusprendžia visą šeimos verslą perleisti seseriai Silvijai, o jai – tik apleistą šilko parduotuvėlę senajame Hanojaus kvartale. Nikolė ryžtasi atgaivinti parduotuvę norėdama įrodyti tėvui, kad gali sėkmingai dirbti be jo pagalbos. Drąsius planus palaiko naujas mylimasis Markas, dėl kurio vis smarkiau plaka Nikolės širdis. Imbierų ir lotosų žiedų aromato pripildytame senajame vietnamiečių kvartale Nikolė pasineria į spalvingą šilko pasaulį. Niekada iki galo nepritapusi prie prancūzų dėl savo egzotiškos išvaizdos, būdama tarp vietinių prekeivių ji vis labiau jaučiasi sava. Tačiau merginos pasaulis subyra į šipulius, kai susiduria su prancūzų kolonijinės valdžios korupcija, į kurią įsivėlusi visa jos šeima. Skaudžios išdavystės akivaizdoje Nikolė turi priimti lemtingą sprendimą: atleisti šeimai ir mylimam vyrui ar likti ištikimai savo vietnamietiškai prigimčiai. „Rafinuotas pasakojimas apie kolonijinį Vietnamą ant naujos eros slenksčio: skaitydama jaučiau egzotiškos šalies drėgmę ir svaiginantį gardenijų kvapą. Įtempto siužeto pasakojime autorė nevengia purvinos karo realybės.“ Rašytoja Lucinda Riley http://www.baltoslankos.lt/knygos/grozine-literatura/silko-pirklio-dukra

Santa Montefiore. „Meilės ir karo dainos“
Citatos , Skaitytos / 2017-08-28

„Meilės ir karo dainos“ – pirmoji trilogijos dalis, pasakojanti apie trijų labai skirtingų, tačiau neišskiriamų moterų likimus, kupinus netikėtų iššūkių, paslapčių, pavojų ir meilės. Airijoje, pasislėpusi tarp tarsi bangos vilnijančių Vakarų Korko grafystės kalvų, stūkso šimtametė Deverilų šeimos pilis. Joje gyvena trys labai skirtingos, tačiau neišskiriamos merginos: pilies šeimininko duktė, ugninių plaukų ir būdo Kitė Deveril, lengvabūdė jos pusseserė iš Londono Selija ir romi pilies virėjos duktė Bridė. Gimusios tais pačiais 1900 m., merginos kartu užaugo ir atrodė, kad niekas pasaulyje jų negali išskirti. Bet sustiprėjusi Airijos kova už nepriklausomybę įplieskia karą, kuris atslenka ir į atokiai stovinčią pilį. Švelniai bundanti pirmoji meilė ir liepsningas patriotizmo pliūpsnis ima skaldyti merginų draugystę. Netikėti įvykių posūkiai, aistros, tragedijos ir išdavystė išskiria drauges ir nubloškia jas į skirtingus pasaulio kampelius. Tačiau visų jų širdyse liepsnoja neužgesinama meilė ir ilgesys namams, kuriuose užaugo. Paslaptingoji Deverilų pilis yra vieta, kurią visos trys vadina namais ir svajoja ten sugrįžti. Savo romanais tikiuosi nuplukdyti jus prie saulėtesnių krantų, bet kartu priminti, kad visa, kas nuostabu, yra šalia. Mano knygos – tai pirmiausia meilės istorijos, nes meilė man užvis svarbiausia. Tikiuosi, skaitydami jas juoksitės ne mažiau, nei graudinsitės ir, žinoma, bent valandėlę užsimiršite. Santa Montefiore http://www.almalittera.lt/knyga/meiles-ir-karo-dainos-deverilu-seimos-saga-1-knyga.html

Svetlana Aleksijevič. „Karo veidas nemoteriškas“
Citatos / 2017-07-20

„Karo veidas nemoteriškas“ (1978–2004) – tai knyga apie moteris Antrajame pasauliniame kare, tai ne karo, o jausmų istorija. „Moterų pasakojimai kitokie ir apie kitką. „Moteriškas“ karas savų spalvų, savų kvapų, savaip nušviestas ir savos jausmų erdvės. Savų žodžių. Ten nėra didvyrių ir neįtikėtinų žygdarbių, ten yra tiesiog žmonės, užimti nežmonišku darbu. Ir kenčia ten ne tiktai jie (žmonės!), bet ir žemė, ir paukščiai, ir medžiai. Noriu parašyti šito karo istoriją. Moterišką istoriją.“ Svetlana Aleksijevič

Ką gi skaito Jonai, Jonės ir Janinos?
Citatos , Skaitytos , Su knygomis... / 2017-06-22

Klasika nemiršta, todėl „visai nenuostabu, kad net šiuolaikiniai Anglijos ir kitų Europos šalių tėvai auklėja savo vaikus Jane Austen dvasia“.           „Didelė, o gal teisingiau – gili žmogiškumo, žmoniškumo, pagarbos, atidos ir supratingumo knyga – kaip Universitetas, kaip Šviesos Universitetas“.           Romanas, stebinantis savo vaizduote.               Ši knyga buvo naujas žodis pasaulinėje literatūroje, magiškojo realizmo pradžia.             Romane keliami esminės patirties, kančios, gyvenimo ir mirties, meilės ir praradimo, dvasingumo ir nevilties klausimai.             Lotyniškai „daiktų miškas“ – Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, perduodama iškartos į kartą.             XX a. Amerikos literatūros šedevras, iki šiol plačiai skaitomas, verčiamas, mėgstamas, mėgdžiojamas ir studijuojamas.                     Knyga, tai senelės laiškas dukraitei.               Autobiografinis romanas, kuriame Gary aprašo vaikystę ir jaunystę – laiką, kurį lydėjo besąlygiška bei reikli motinos meilė ir absurdiški susidūrimai su tikrove.

Martynas Starkus. „Įstrigę centrinėje Amerikoje“
Citatos , Skaitytos / 2017-05-08

„Kaip supakuoti devynias ožkas į tris pusės kvadratinio metro dėžes nelabai aukštais kraštais? Buvo aišku, kad šis veiksmas atliekamas nebe pirmą kartą, nes tiek žmogus, tiek ožkos viską darė net gana organizuotai, buvo juntama, sakyčiau, stipri komandinė dvasia.“ Dar viena kelių tūkstančių kilometrų praeities atkarpa virto penktąja žurnalisto, keliautojo Martyno Starkaus knyga. Autorius su draugais ketino apsilankyti visose Centrinės Amerikos valstybėse, tačiau jų pasirinktas keliavimo būdas kaip visada netikėtai pakoregavo planus. „Legendos – ne kelias, kuriuo važiuojam. Dėl jo tikslinkis, stok ir klausinėk, kiek tinkamas. O legendų klausyk ir tylėk.“ (Vytaras Radzevičius) https://www.knyguklubas.lt/istrige+centrineje+amerikoje.html