Lauros Sintijos Černiauskaitės „Benedikto slenksčiai“

Ankstyvieji lietuvių filmai beveik visada suerzindavo dėl įgarsinimo. Viskas atrodo puiku – režisūra, aktorių vaidmenys, o balsai kažkokie „pastatyti“. Dabar tas dirbtinumas dažnai užkliūna skaitant lietuvių autorių kūrinius. Anaiptol ne visus. Lauros Sintijos Černiauskaitės kūryba itin stipri savo tikrumu. Atrodo, tarsi gyventum su jos herojais, išgyventum jų sielvartą ir džiaugsmingas dienas, jų pasiteisinusius lūkesčius ir patirtus nusivylimus. Pati autorė teigia: „tesu veidrodis, liudijantis mane supantį pasaulį“. „Benedikto slenksčiuose“ tikrumas kvėpuoja iš kiekvieno puslapio – pagrindinio personažo Benedikto Trijonio senelės buto jaukuma Vilniaus senamiestyje, tėvo bakūžės skurdas ir spindesys Vėdrynų kaime, studentų bendrabučio kasdienybė provincijos mieste. Kiekviena detalė tokia gyva, kad tiesiog negali būti išgalvota. Tokia realybė tikrai turi kažkur egzistuoti – nebūtinai tikrovėje, gal jai gyvybę įkvėpė pati autorė. Kaip ir savo sukurtiems personažams. Kai kurie vos šmėsteli romane, bet jų vis tiek nepamirši.

Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum“

Skaitytojų išrinkta geriausia 2009 metų knyga suaugusiųjų kategorijoje. Vos atsivertus pirmąjį puslapį, akis kažkodėl užkliuvo už frazės „rainas ir atsišėręs padaras“. Seniai buvau mačiusi tokį sodrų, turtingą lietuvišką tekstą. Stačia galva nėriau knygon, o žodžiai tiesiog tirpo akyse (norėjau sakyt, „ant liežuvio“). Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad tas rainas ir atsišėręs padaras, katinas Mauricijus, čia pat nudvėsė, ir knyga prasidėjo nuo pirmojo herojų susidūrimo su mirtimi. Dažniausiai iškart dedu į šalį knygas, kuriose mylimi veikėjai „numarinami“, o čia visas siužetas lipdomas būtent ant mirties linijos, tačiau, nepaisant to, tokį malonumą skaitydama lietuvišką kūrinį seniai beturėjau. Skaitydama „taupiau“, mėgavausi kaip reta spalvingu ir taikliu žodynu ir stengiausi ištęsti tą gerumo pojūtį kiek galima ilgiau. Baigus skaityt teliko tik šviesus liūdesys. Pasakojimo centre – Elžbieta ir Jonas Motiejus Norvaišos bei du jų vaikai, Uršulė ir Kazimieras. Vertinant globaliau – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė antroje XVII amžiaus pusėje su visais spalvingais savo gyventojais: kazokais, merkantiliškomis vienuolėmis, aiškiaregiais bepročiais, girtais valstiečiais, fanatikais, „pasaulio pabaigos“ orgijas keliančiais ištvirkėliais, tuometiniais „naujaisiais lietuviais“, dėl skirtingų įsitikinimų besipešančiais studentais ir neeiliniais šviesuoliais.

Stieg Larsson „The girl with the dragon tattoo“ – mergina su drakono tatuiruote

Autorius, švedas Stieg Larsson, mirdamas 2004 m. paliko tris nepublikuotus romanus.  Jie tapo „Tūkstantmečio trilogija“. „The girl with the dragon tattoo“ – trilogijos pirmoji knyga. Biblioteka greitai turės ir antrąją. Pagrindiniai veikėjai – žurnalistas „Tūkstantmečio“ žurnalo leidėjas Mikaelis Blomkvistas, savamokslis seklys,  ir Lisbeth Salander, smarki ir nevisuomeniška, bet ypač protinga kompiuterių įsilaužėlė, tyrėja, besispecializuojanti asmenybių tyrimuose. Prieš 40 metų dingusios Harriet Vanger, vienos iš turtingiausių švedų šeimų atžalų, tebeieško jos dėdė. Tirti šio reikalo jis pasamdo Mikaelį Blomkvistą, karingą žurnalistą. Vyrukui padeda tatuiruota ir nepaprastai protinga kompiuterių įsilaužėlė  Lisbeth… Šioje knygoje rasite visko – žmogžudystė, šeimos saga, meilės istorija, finansinė intriga… Europoje knyga sukėlė sensaciją – parduota milijonai, o pagal ją sukurtas filmas pripažintas geriausiu 2009 m. filmu Švedijoje. Turizmo agentūrose galima netgi užsisakyti savaitgalio kelionę į Stokholmą – šios knygos herojų pėdsakais… Knyga yra gavusi įvairių literatūrinių apdovanojimų – skandinavų  „Glasnyckeln“, britų „Galaxy British Book Award“, Pietų Afrikos „Exclusive Books Boeke Prize“, amerikiečių „Anthony Award Nominee“ ir kt.

Michael Thomas „Man Gone Down“ – „Impac“ premija

Dar viena literatūrinės premijos knyga bibliotekos abonemente – Michael Thomas „Man Gone Down“, laimėjusi 2009 m. Tarptautinę Dublino „Impac“ premiją. Tarptautinė Dublino „Impac“  premija, kuri, anot „The New York Times“, dažnai apibūdinama kaip didžiausia ir labiausiai tarptautinė literatūrinė premija pasaulyje po Nobelio, teikiama už  grožinės literatūros kūrinį, parašytą anglų kalba arba išverstą į anglų kalbą ir nominuotą bibliotekų. 2009 m. 157 bibliotekos iš 41 šalies premijai pasiūlė 146 kandidatus. Premija, teikiama nuo 1996 m., įsteigta Dublino miesto vadovybės ir finansuojama „Impac“, verslo konsultavimo kompanijos. 41 metų amerikietis M. Thomas, laimėjęs 2009 m. apdovanojimą, Niujorko Hunterio koledže dėsto literatūrą ir kūrybinį rašymą.

Aravind Adiga „Baltasis tigras“

Aravindo Adigos „Baltasis tigras“, laimėjusi 2009 m. Bookerio premiją, – knyga, kurioje galima sužinoti apie kitokią Indiją.

Ji – apie dvi Indijas. Pirmoji – tai šviesos šalis, grandinė gana prašmatnių miestų netoli vandenyno. Antroji – ta, kurioje Balramas gimė, tamsos šalis, jos pagrindinė dievybė yra Gango upės purvas, kuriame tik mažai kas tarpsta ir iš kurio niekas negali ištrūkti.