Jodi Picoult. Kai tu išeini
Citatos , Skaitytos / 2016-04-29

„Negali kaltinti žmogaus, jeigu jo tikrovė kitokia negu tavo“. „Aš žinau atsakymą. Jei nuolat galvoji apie žmogų, kurį mylėjai ir kurio netekai, tu visada esi su juo. Visa kita tik smulkmenos“. Išties įtraukianti knyga kaip ir visi kiti šios autorės kūriniai. Skaičiau susidomėjusi, o romano atomazga kaip visada buvo netikėta ir nenuspėjama. Intriguoja ir tai, kad autorė jau ne pirmoje knygoje žmonių gyvenimą pateikia paraleliai su gyvūnų. Šį kartą skaitytojui suteikiama galimybė žvilgtelėti į dramblių pasaulį. Apibendrindama galiu pasakyti, kad ši rašytoja niekada nenuvilia, visada sudomina ir nustebina.

Jodi Picoult. „Vienišas vilkas“
Skaitytos / 2015-09-03

Neretai girdžiu sakant, kad autorius, „kepantis“ knygas kaip blynus vieną po kitos, praranda patrauklumą skaitytojui, nes ima kartotis ir sunkiai sugeba nustebinti. Tokių atsiliepimų tenka išgirsti ir apie mano taip mėgiamą rašytoją Jodi Picoult, kuri gali pasigirti ganėtinai solidžiu parašytų knygų skaičiumi. Kadangi esu užkietėjusi šios autorės gerbėja, dažnai leidžiuosi į naujausių jos kūrinių medžioklę. Šį kartą į mano godžias rankas pateko jos romanas „Vienišas vilkas“. Nors romano siužeto linija vystosi panašiai kaip ir kituose rašytojos romanuose (istorijos kulminacija ir atomazga perteikiamos teisminio proceso metu), šioje knygoje skaitytojo laukia ir netikėtumas. Rašytoja žmonių šeimos gyvenimą paraleliai sugretina su vilkų gauja. Vieno iš knygos herojų gyvenimas su vilkų šeima ir pastangos įsijausti į vilko vaidmenį, detalus tokio gyvenimo aprašymas mane privertė pajusti gana dviprasmiškus jausmus nuo tam tikro neigiamo įspūdžio, peraugusio į susidomėjimą, sumišusį su, nebijokime šio žodžio, pasišlykštėjimu, galiausiai virtusiu sunkiai pripažįstamu suvokimu, kad tai stipriausias ir didžiausią įspūdį paliekantis knygos bruožas. Būtent dėl šio rašytojos sumanymo sugretinti civilizuotų žmonių šeimos ir plėšrių vilkų gaujos gyvenimus ir išgyvenimo instinktus bei dėl šio sumanymo pateikimo knygos tikrai nepavadinčiau „eiliniu“ Jodi Picoult romanu. Dėl to galiu pasidžiaugti, kad „dar vieną“ savo knygą autorė meistriškai ir originaliai pateikia kaip tikrai neeilinį savo kūrinį….

Jodi Picoult „Nykstantys pavidalai“
Skaitytos / 2010-11-20

Neseniai perskaičiau dar vieną nuostabią Jodi Picoult knygą „Nykstantys pavidalai“. Aš,  kaip ir dauguma mano draugų, užsikrėčiau prasmingais šios autorės veikalais. „Nykstantys pavidalai“ – dar vienas kūrinys nagrinėjantis sudėtingas gyvenimiškas temas, šįsyk – alkoholizmą, pagrobimą, gyvenimą kalėjime, vaiko išnaudojimą. Didžiausias rašytojos talentas yra sugebėjimas apimti daug sudėtingų temų, pateikti vertingų įžvalgų, tačiau kartu neužmiršti siužeto linijos, kuri dažniausiai prikausto skaitytojų dėmesį. Kūrinys „Nykstantys pavidalai“ yra apie Deliją Hopkins, kuri gyvena su tėvu Endriu, dukra Sofi, pėdseke kale Greta ir sužadėtiniu Eriku, dirbančiu advokatu. Erikas neseniai buvo tikras alkoholikas, bet sugebėjo atsitiesi. Delija su kalaite Greta leidžia laiką ieškodamos dingusių žmonių ir stengdamosi juos vėl sutaikinti. Ir štai vieną dieną ramybę sudrumsčia policininkų reidas, per kurį suimamas Delijos tėvas Endriu. Jis apkaltinamas, kad kadaise pagrobė dukrą iš Elizės, tikrosios Delijos mamos. Delija yra priverčiama permąstyti daugybę pamatinių dalykų savo gyvenime ir išsiaiškinti tiesą dėl pagrobimo. Endriu tenka sunkūs išbandymai kalėjime, o Erikas, kaip Endriu advokatas, privalo surasti būdą laimėti teismo bylą, nesužlugdydamas jo santykių su dukra ir nepradėdamas vėl girtuokliauti dėl per didelio streso.

Jodi Picoult „Mano sesers globėjas“ – mylint žmogų, padaroma viskas, kas įmanoma, kad kuo ilgiau jį išlaikytum šalia savęs
Skaitytos / 2010-03-10

„Kai aš buvau vaikas, mano mama man pasakė, kad aš esu mažas gabalėlis dangaus, kuris atėjo į pasaulį, nes mama ir tėtis ją labai mylėjo! Tik vėliau aš supratau, jog tai nebuvo tiesa,“ – tai ištrauka iš garsiosios Jodi Picoult knygos „Mano sesers globėjas“. „Šeimos nesivadovauja logika, tik emocijomis“ – toks  apibendrinimas tapo savotišku Jodi Picoult moto,  pristatant knygą  „Mano sesers globėjas“.  Joje – šeimos, auginančios tris paauglius, istorija. Emocijos čia išties pralenkia logiką. Jodi Picoult lengvai skaitomu stiliumi knygoje „Mano sesers globėjas“ pasakoja jautrią ir netradicinę istoriją apie gražią šeimą, kuriai tenka įveikti labai sunkius išbandymus. Tai romanas apie Fidžeraldų šeimą, kurios ramų ir idilišką gyvenimą griauna vyresniosios  dukros Keit liga. Tikimybė šia liga sergant išgyventi ir pasveikti – minimali, nebent atsirastų idealus organų (kraujo, kaulų čiulpų, inkstų ir t. t.) donoras. Manau, kad visi tėvai stengtųsi bet kokiomis priemonėmis išgelbėti savo vaiką. Kai Keit diagnozavo ūmią promielocitinę leukemiją, labai retą ir agresyvią kraujo ligą, ir tradicinis gydymas mažai tepadėjo, o vyresnysis brolis Džesas netiko kaip donoras, tėvai ryžosi netradiciniam poelgiui. Taip šeimoje atsirado mažiausioji sesutė Ana, identiška genetinė vyresniosios kopija.