Jojo Moyes. „Paskutinis mylimojo laiškas“
Citatos , Skaitytos / 2016-10-29

„Šiuolaikinė ir kartu jokiam amžiui nepavaldi istorija apie žmogaus širdį ir jos atkaklų siekį saugoti meilę, kuri niekada nemirs, kurios niekas nepakeis. Gražiai parašytas… Jojo Moyes romanas — tarsi puikaus vyno taurė ir vaišės prie židinio žiemos vakarą“. – Leila Meacham, New York Times bestselerio Roses autorė

Magdalena Witkiewicz. „Neištikimosios istorija“
Citatos , Skaitytos / 2016-09-17

„…Niekada negalima sakyti NIEKADA. Dar supratau, kad netiesa, jog žmogus myli tik kartą gyvenime, o tai, kuo mus bando įtikinti mokslininkai – esą moterys grynos monogamės, yra visiški niekai. Tai vyrai nori, kad mes tokios būtume…Jiems nepatinka mumis dalytis…Su niekuo…Nori jaustis išskirtiniai ir mums ant krūtinės priklijuoti didelį lapą su užrašu „paliesta prekė laikoma parduota“. Vyrai įsitikinę: garbės, kuria jie mus apdovanojo tą akimirką, kai pasakė TAIP, turėtų pakakti, kad užmerktume akis ir nematytume mus supančios tikrovės, žvelgtume tik į Poną Vyrą…“

Jodi Picoult. Kai tu išeini
Citatos , Skaitytos / 2016-04-29

„Negali kaltinti žmogaus, jeigu jo tikrovė kitokia negu tavo“. „Aš žinau atsakymą. Jei nuolat galvoji apie žmogų, kurį mylėjai ir kurio netekai, tu visada esi su juo. Visa kita tik smulkmenos“. Išties įtraukianti knyga kaip ir visi kiti šios autorės kūriniai. Skaičiau susidomėjusi, o romano atomazga kaip visada buvo netikėta ir nenuspėjama. Intriguoja ir tai, kad autorė jau ne pirmoje knygoje žmonių gyvenimą pateikia paraleliai su gyvūnų. Šį kartą skaitytojui suteikiama galimybė žvilgtelėti į dramblių pasaulį. Apibendrindama galiu pasakyti, kad ši rašytoja niekada nenuvilia, visada sudomina ir nustebina.

Jodi Picoult. „Vienišas vilkas“
Skaitytos / 2015-09-03

Neretai girdžiu sakant, kad autorius, „kepantis“ knygas kaip blynus vieną po kitos, praranda patrauklumą skaitytojui, nes ima kartotis ir sunkiai sugeba nustebinti. Tokių atsiliepimų tenka išgirsti ir apie mano taip mėgiamą rašytoją Jodi Picoult, kuri gali pasigirti ganėtinai solidžiu parašytų knygų skaičiumi. Kadangi esu užkietėjusi šios autorės gerbėja, dažnai leidžiuosi į naujausių jos kūrinių medžioklę. Šį kartą į mano godžias rankas pateko jos romanas „Vienišas vilkas“. Nors romano siužeto linija vystosi panašiai kaip ir kituose rašytojos romanuose (istorijos kulminacija ir atomazga perteikiamos teisminio proceso metu), šioje knygoje skaitytojo laukia ir netikėtumas. Rašytoja žmonių šeimos gyvenimą paraleliai sugretina su vilkų gauja. Vieno iš knygos herojų gyvenimas su vilkų šeima ir pastangos įsijausti į vilko vaidmenį, detalus tokio gyvenimo aprašymas mane privertė pajusti gana dviprasmiškus jausmus nuo tam tikro neigiamo įspūdžio, peraugusio į susidomėjimą, sumišusį su, nebijokime šio žodžio, pasišlykštėjimu, galiausiai virtusiu sunkiai pripažįstamu suvokimu, kad tai stipriausias ir didžiausią įspūdį paliekantis knygos bruožas. Būtent dėl šio rašytojos sumanymo sugretinti civilizuotų žmonių šeimos ir plėšrių vilkų gaujos gyvenimus ir išgyvenimo instinktus bei dėl šio sumanymo pateikimo knygos tikrai nepavadinčiau „eiliniu“ Jodi Picoult romanu. Dėl to galiu pasidžiaugti, kad „dar vieną“ savo knygą autorė meistriškai ir originaliai pateikia kaip tikrai neeilinį savo kūrinį….