Gegužės 12 d. Bitės knygų klubas diskutavo apie islandų rašytojo Jón Kalman Stefánsson romaną „Dangus ir pragaras“ – poetišką, filosofišką ir jautrų pasakojimą apie meilę, vienatvę, gamtos didybę ir žmogaus trapumą. Tai pirmoji trilogijos dalis, pelniusi tarptautinį pripažinimą ir sužavėjusi skaitytojus savo lyriniu stiliumi bei gilia egzistencine refleksija.
Klubo narės Jurgitos Kavaliauskienės mintys apie knygą: „viena tų, kurią skaitydama, negalėjau paleisti, nepabraukus pieštuku. Ir pribraukiau tiek, kad paskui 2 val. tryniau prieš grąžindama į biblioteką.
Tinkamu laiku, tinkamoj vietoj, labai labai suskambėjo, per sielą nuvilnijo…
“… akys visiškai kitaip, poilsį jos randa tik po vokais, svajonių uždangomis. Turime būti atidūs, į ką ir kada jas nukreipiame. Iš akių srūva visas mūsų gyvenimas, todėl jos gali būti patrankos, muzika, paukščio giesmė, kovos riksmas. Jos gali mus išduoti, gali tave išgelbėti, gali tave pražudyti. Aš išvydau tavo akis ir mano gyvenimas pasikeitė. Jos akys mane baugina. Jo akys mane užburia. Tik pažvelk į mane ir viskas vėl bus gerai, ir gal aš vėl galėsiu užmigti. (…)
Berniukas apsakė Baurduro akis. Privalėjo jas apsakyti, vėl prikelti gyvenimui, leisti joms darsyk sušvisti.
(…) Pasakojimas buvo ilgesnis, nei tikėjosi. Jis užsimiršo. Ištirpo. Persikėlė iš tikrovės į pasakojimą, prisilietė prie savo mirusio draugo ir prikėlė jį gyventi. (…) Žodžiai turi magiškų galių, jie gali nužudyti Dievą, gali išgelbėti gyvybes ir jas pragaišinti. Žodžiai yra strėlės, kulkos, mitologiniai paukščiai, (…), tačiau kartais žodžiai yra visiškai niekas, nunešioti skarmalai, per kuriuos eina šaltis kiaurai, niekam tikę įtvirtinimai, kuriuos mirtis ir bėda be vargo peržengia.”
Klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės atsiliepimas: Netradicinis pasakojimas, primenantis ilgą, lėtą ir skausmingai gražų eilėraštį apie žmogų, jūrą, kalnus, mirtį ir literatūrą. Kiekviename romano puslapyje autoriaus proza tampa poezija (na, ne veltui Jon Kalman Stefansson save įvardija poetu, rašančiu prozą), pulsuojančia savitu ritmu ir neįtikėtino gylio vaizdiniais. Tai viena tų knygų, iš kurių norisi nuolat išsirašinėti citatas, o pabaigus skaityti – tiesiog ilgai pabūti tyloje. Tikras medus sielai.
Ypač stipriai mane palietė mintys apie literatūros reikšmę. Net XIX a. pabaigos Islandijos žvejų pasaulyje, kur žmogų nuo mirties skiria tik vienas laiku neapsivilktas neperšlampamas apsiaustas, poezija išlieka gyvybiškai svarbi. Rašytojas meistriškai parodo, kad knygos nėra prabanga – tai esminis dalykas, leidžiantis išlikti žmogumi net ir atšiauriausiomis sąlygomis. Žinoma, ne visiems romano veikėjams literatūra turi reikšmę – kai kuriems ji tėra nereikalinga prabanga, tačiau tie, kurie geba atsiverti žodžio grožiui, šiame negailestingame pasaulyje išsaugo tai, kas vertingiausia – jautrumą ir žmogiškumą.
Skaitydama vis prisiminiau Česlovo Milošo mintį: „Net jei žinotume, kad rytoj pasaulį ištiks pabaiga, šiandien vis tiek turime sodinti savo obelis“. Šiame romane literatūra ir yra tos „obelys“ – kūryba, padedanti nepasiklysti visiškoje tamsoje. Galbūt todėl ši knyga taip stipriai paliečia – ji primena, kad žmogui reikia ne tik duonos, bet ir prasmės, ne tik buities, bet ir būties.
Labai paveikė ir pati romano atmosfera – ledinė jūra, nuolatinis šaltis, skurdas, beribis nuovargis ir žmonės, kasdien gyvenantys taip arti mirties, tarsi ji visą laiką kvėpuotų jiems į nugarą. Tačiau kartu ši knyga pilna šviesos ir tikėjimo žodžio galia. Tragiškas Baurduro likimas, kai jis pražūsta per daug įsijautęs į anglų poeto Džono Miltono poemą „Prarastasis rojus“, sufleruoja brutalią tiesą: literatūra yra pavojinga ir gelbstinti vienu metu. Ji gali pražudyti kūną, bet išgelbėti sielą.
„Dangus ir pragaras“ – pirmoji „Berniuko trilogijos“ dalis, tad labai tikiuosi, jog leidykla „Baltos lankos“ ilgai netemps gumos ir netrukus skaitytojus pradžiugins likusiomis trilogijos dalimis. Labai nekantrauju sugrįžti į šį meistriškai sukurtą, atšiaurų ir kartu nepaprastai jautrų pasaulį.
„…galbūt pragaras yra biblioteka, o tu aklas…“
Kitas Bitės knygų klubo susitikimas vyks birželio 9 d. Birželio skaitiniams klubas pasirinko Albert Camus romaną „Svetimas”.