Gražina Mareckaitė. Šiapus ir anapus Vilniaus vartų

2023-aisiais sukanka 700 metų, kai didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške pirmąkart buvo paminėtas Vilnius. Artėjant šiam gražiam jubiliejui, pasivaikščiokime po Vilnių! Autorė tarsi užsibrėžia sau tikslą papasakoti apie lietuviškąjį prieškario ir pokario Vilnių, kurį matė čia augdama. Autentiški pasakojimai, iš tėvų girdėtos ar pačios patirtos istorijos apie šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių gyvenimą romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ar Pavilnio apylinkėse. Parašyta labai nuoširdžiai, meniškai ir asmeniškai. Knyga perskaitoma vienu atokvėpiu. Galbūt todėl, kad ji parašyta lyg vienu atodūsiu. Joje nėra datų, įvykių, faktų, vardų nuobodaus išvardijimo ir aprašinėjimo. Vilnius yra lyg laiko upė, tekanti pro neregėto grožio krantus – Užupio, Markučių, Viršuliškių kalvas, nešanti pro skaitytojo akis žmones, statinius, įvykius, istorinius sukrėtimus. Atskirai norisi paminėti ir nuotraukas. Jos įsilieja į tekstą, jį papildo, praturtina. Nuotraukose Vilnius ir vilniečiai, nepažįstami anų laikų veidai traukia savo orumu, nepriklausoma laikysena. 2016 m. G. Mareckaitės knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ paskelbta Vilniaus klubo premijos laureate.

Māra Zālīte. Penki pirštai

     Autobiografinis romanas „Penki pirštai“ yra vaiko lūpomis papasakota istorija apie tremtinių grįžimą iš Sibiro į Latviją ir įsikūrimą okupuotoje tėvynėje.  Tyras, naivus, jausmingas penkiametės Lauros pasaulis – tai komiškos ir tragiškos situacijos, netikėtumai ir paradoksai, skirtingų kartų ir santvarkų susidūrimas. Kai Laura klausia įvairiausių dalykų apie smulkmenas, buitinius dalykus, apie daiktus, kurių gyvenime nėra mačiusi, taip nupiešiama ir ta aplinka, į kurią pateko parvykę iš Sibiro žmonės. Grįžę jie tikisi rasti nors dalį to, ką paliko laisvojoje Latvijoje. Ir to neranda. Jie daug ko neranda – net ir žmonės, kuriuos jie pažinojo, dabar atrodo visai kitokie, negu buvo anksčiau. Tai skaudi, jautri istorija, papasakota su tikėjimo ir vilties gaida. Māra Zālīte – žymi Latvijos poetė, dramaturgė, eseistė, aktyvi visuomenės ir kultūros veikėja. 2013 m. išleistą romaną „Penki pirštai“ Latvijos literatūros metų apdovanojimo komisija pripažino geriausiu prozos kūriniu.

Katja Kettu. Už nuodėmes bus atleista

Už išsamią ir įtaigią knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo moderatorei Jūratei Baltušnikienei. „Vienas žiauriausių Suomijos istorijos epizodų – 1944 m. rugsėjo ir 1945 m. balandžio mėnesiais vykęs Laplandijos karas. Šiame tolimojoje šiaurėje įsiplieskusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Nors teigiama, kad Laplandijos karas bendrajame Antrojo pasaulinio karo fone yra gana nereikšmingas, tačiau jo padariniai buvo tragiški: konflikto metu žuvo apie 1300 suomių ir apie 2000 vokiečių karių, apie 100 000 Suomijos gyventojų tapo pabėgėliais. Atsitraukiančios vokiečių pajėgos nusiaubė didžiąją dalį šiaurinės Suomijos naudodami išdegintos žemės taktiką: buvo sugriauti miestai ir kaimai, suniokota infrastruktūra. Antrojo pasaulinio karo metais suomių moterys užmezgė santykius su vokiečių kareiviais, buvo sukurta mišrių šeimų. Trečiojo reicho kariuomenei pasitraukus, vokiečių „nuotakos“ ir jų vaikai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Dalis „nuotakų“ paliko Suomiją ir iškeliavo kartu su vokiečiais. Skaičiuojama, kad nuo vokiečių kareivių Suomijoje gimė apie 700 vaikų. Šio karo įvykius romane „Už nuodėmes bus atleista“ (iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė) aprašiusi viena žymiausių Suomijos rašytojų Katja Kettu akimirksniu sulaukė kritikų pripažinimo ir milžiniško gerbėjų būrio. 2011 m. pasirodžiusi knyga buvo įvertinta prestižinėmis Suomijos literatūrinėmis Kalevi Jantti ir Runeberg premijomis. Tiesą pasakius, buvau mažumėlę šokiruota istoriniame romane aprašomais žiauriais ir atvirais…

2020-ųjų Nobelio literatūros premija paskirta amerikietei Louise Glück

2020 metų Nobelio literatūros premija skirta žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei Louise Glück (Luiz Gliuk) „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, savo rūsčiu grožiu darantį individualią egzistenciją universalią“, pranešė Švedijos akademija. Kūriniais vaikystės ir šeimos gyvenimo temomis pagarsėjusi 77 metų L. Glück 1993-iaisiais pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją už poezijos rinkinį „Laukinis vilkdalkgis“ (The Wild Iris), o 2014 metais jai buvo paskirta Nacionalinė knygų premija už vėliausią rinkinį „Ištikima ir dorybinga naktis“ (Faithful and Virtuous Night). Ši Jeilio universiteto anglų kalbos profesorė „siekia to, kas universalu, ir šiuo atžvilgiu ji semiasi įkvėpimo iš mitų ir klasikinių motyvų, esamų daugumoje jos kūrinių“, nurodė akademija. L. Glück yra ketvirta moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją per pastarąjį dešimtmetį ir tik 16-ta nuo premijų teikimo pradžios 1901 metais.

Girl, Woman, Other

Energingas, polifoniškas romanas, susidedantis iš persipynusių dvylikos personažų, kurių dauguma yra juodaodžiai britai, išgyvenimų. Romane  atspindimas nuolat besikeičiantis Londonas, tai meilės daina šiuolaikinei Britanijai ir juodaodžių moteriškumui. „…šmaikštus, žadinantis ir išmintingas … Dar kartą Bernardine Evaristo mums primena, kad ji yra viena geriausių Britanijos rašytojų, ikonų, kurios pasakojimas alsuoja šiluma, subtilumu ir žmogiškumu.“ Nikeshas Shukla (autorius, scenaristas ir Karališkosios literatūros draugijos bendradarbis) Knygą rasite bibliotekoje.

Günter Grass. Svogūno lupimas

Giunterio Graso autobiografinė knyga „Svogūno lupimas“ vos išleista Vokietijoje, sukėlė skandalą, pasigirdo reikalavimų, kad iš autoriaus būtų atimta Nobelio premija. G. Grasas pirmą kartą viešai pasakė tai, ką ilgai slėpė ir tik sulaukęs 79 metų papasakojo apie tamsiausią praeities dėmę.  Autoriui reikėjo nemažos drąsos prisipažinti, nusilupti saugius svogūno lukštus (prisiminimų metafora) ir stoti prieš potencialų pasmerkimą. Tai istorija apie vaiką, tapusį fiurerio kareiviu. Nepriimtas į povandeninį  laivyną penkiolikmetis, sulaukęs septyniolikos pašauktas tarnauti SS… „Kiek benaršyčiau nukritusius savo atsiminimų lapus , nerandu nieko, kas mane pateisintų“ ( G. Grasas“). Lyg lupant svogūną, lukštas po lukšto, sakinys po sakinio, skleidžiasi XX amžiaus panorama ir rašytojo gyvenimo akimirkos. Nuo dvylikamečio berniuko, renkančio spalvotus paveikslėlius su Europos dailės šedevrų vaizdais, iki  pokario Vokietijos, dailės studijų, meilės nuotykių, Paryžiaus, iki  „Skardinio būgnelio“… Užvertus paskutinį knygos lapą, nejučia imi galvoti, gal dar kartą perskaityti „Skardinį būgnelį“?..                  

Kaip sakė Viktoras Hugo – neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias.

Siūlome didelio atgarsio susilaukusias ir autoritetingų kritikų palankiai įvertintas premijuotas knygas: Dunojus / Claudio Magris. – Vilnius : Vaga, 2012. – 334, [1] p. – ISBN 978-5-415-02292-2 2016 metų Franzo Kafkos literatūros premija italų mokslininkui, rašytojui ir vertėjui, tyrinėjančiam Vidurio Europos kultūrinį palikimą ir istoriją.  Priešinimosi melancholija : romanas / László Krasznahorkai. – Vilnius : Kitos knygos, [2016]. – 334, [2] p. – ISBN 978-609-427-203-5 2015 m. Man Booker premija ir svarbiausias Vengrijos literatūros apdovanojimas – Kossutho premija  vengrų rašytojui, scenaristui. Buda palėpėje : [romanas] / Julie Otsuka. – Vilnius : Vaga, 2013. – 142, [2] p. – ISBN 978-5-415-02326-4. 2012 metais pelnė PEN/Faulkner Award už metų geriausią grožinės literatūros knygą.  Julie Otsuka  baigė Vizualiųjų menų magistro studijas Kolumbijos universitete Niujorke, tėvai – pirmos ir antros kartų japonų emigrantai Amerikoje. Autorė gimė ir užaugo jau Kalifornijoje. Pakirstas balandis : romanas / Ismail Kadaré. – Vilnius : Tyto alba, 2007. – 199, [1] p. – ISBN 978-9986-16-568-2 Izmailas Kadare,  žymiausias albanų rašytojas, šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje, pagerbtas prestižiniu Prancūzijos instituto apdovanojimu „Prix mondial Cino Del Duca“, laimėjęs Tarptautinę Bukerio premiją, 2015 m.Jeruzalės apdovanojimų laureatas. Cinko berniukai / Svetlana Aleksijevič. – Vilnius : Alma littera, 2017. – 282, [3] p. – ISBN 978-609-01-2670-7 Karo veidas…

Bobas Dylanas: „Pasaulyje nerasta nė vieno, verto Nobelio premijos“

Bob Dylan. Ničnieko nesakau Šiąnakt buvau slaptingam sode Vijokliai sviro nuo nuvytusių žiedų Kai ėjau pro šaltą krištolo fontaną Kažkas man smogė iš už nugaros Ničnieko nesakau, tik einu Per sielvartingą vargo pasaulį Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo Niekas žemėj nesužinos Skaityti toliau   Bobo Dylano kalba, perskaityta JAV ambasadorės Švedijoje Azitos Raji per Nobelio premijos pokylį gruodžio 10 d.