Günter Grass. Svogūno lupimas

Giunterio Graso autobiografinė knyga „Svogūno lupimas“ vos išleista Vokietijoje, sukėlė skandalą, pasigirdo reikalavimų, kad iš autoriaus būtų atimta Nobelio premija. G. Grasas pirmą kartą viešai pasakė tai, ką ilgai slėpė ir tik sulaukęs 79 metų papasakojo apie tamsiausią praeities dėmę.  Autoriui reikėjo nemažos drąsos prisipažinti, nusilupti saugius svogūno lukštus (prisiminimų metafora) ir stoti prieš potencialų pasmerkimą. Tai istorija apie vaiką, tapusį fiurerio kareiviu. Nepriimtas į povandeninį  laivyną penkiolikmetis, sulaukęs septyniolikos pašauktas tarnauti SS… „Kiek benaršyčiau nukritusius savo atsiminimų lapus , nerandu nieko, kas mane pateisintų“ ( G. Grasas“). Lyg lupant svogūną, lukštas po lukšto, sakinys po sakinio, skleidžiasi XX amžiaus panorama ir rašytojo gyvenimo akimirkos. Nuo dvylikamečio berniuko, renkančio spalvotus paveikslėlius su Europos dailės šedevrų vaizdais, iki  pokario Vokietijos, dailės studijų, meilės nuotykių, Paryžiaus, iki  „Skardinio būgnelio“… Užvertus paskutinį knygos lapą, nejučia imi galvoti, gal dar kartą perskaityti „Skardinį būgnelį“?..                  

Kaip sakė Viktoras Hugo – neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias.

Siūlome didelio atgarsio susilaukusias ir autoritetingų kritikų palankiai įvertintas premijuotas knygas: Dunojus / Claudio Magris. – Vilnius : Vaga, 2012. – 334, [1] p. – ISBN 978-5-415-02292-2 2016 metų Franzo Kafkos literatūros premija italų mokslininkui, rašytojui ir vertėjui, tyrinėjančiam Vidurio Europos kultūrinį palikimą ir istoriją.  Priešinimosi melancholija : romanas / László Krasznahorkai. – Vilnius : Kitos knygos, [2016]. – 334, [2] p. – ISBN 978-609-427-203-5 2015 m. Man Booker premija ir svarbiausias Vengrijos literatūros apdovanojimas – Kossutho premija  vengrų rašytojui, scenaristui. Buda palėpėje : [romanas] / Julie Otsuka. – Vilnius : Vaga, 2013. – 142, [2] p. – ISBN 978-5-415-02326-4. 2012 metais pelnė PEN/Faulkner Award už metų geriausią grožinės literatūros knygą.  Julie Otsuka  baigė Vizualiųjų menų magistro studijas Kolumbijos universitete Niujorke, tėvai – pirmos ir antros kartų japonų emigrantai Amerikoje. Autorė gimė ir užaugo jau Kalifornijoje. Pakirstas balandis : romanas / Ismail Kadaré. – Vilnius : Tyto alba, 2007. – 199, [1] p. – ISBN 978-9986-16-568-2 Izmailas Kadare,  žymiausias albanų rašytojas, šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje, pagerbtas prestižiniu Prancūzijos instituto apdovanojimu „Prix mondial Cino Del Duca“, laimėjęs Tarptautinę Bukerio premiją, 2015 m.Jeruzalės apdovanojimų laureatas. Cinko berniukai / Svetlana Aleksijevič. – Vilnius : Alma littera, 2017. – 282, [3] p. – ISBN 978-609-01-2670-7 Karo veidas…

Bobas Dylanas: „Pasaulyje nerasta nė vieno, verto Nobelio premijos“

Bob Dylan. Ničnieko nesakau Šiąnakt buvau slaptingam sode Vijokliai sviro nuo nuvytusių žiedų Kai ėjau pro šaltą krištolo fontaną Kažkas man smogė iš už nugaros Ničnieko nesakau, tik einu Per sielvartingą vargo pasaulį Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo Niekas žemėj nesužinos Skaityti toliau   Bobo Dylano kalba, perskaityta JAV ambasadorės Švedijoje Azitos Raji per Nobelio premijos pokylį gruodžio 10 d.

2015 metų Nobelio literatūros premijos laureate tapo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič

Šių metų Nobelio literatūros premija įteikta Svetlanai Aleksijevič, 67 metų rašytojai ir žurnalistei iš Baltarusijos. Aleksijevič darbai yra „paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Tarp S. Aleksijevič knygose figūruojančių temų: Afganistano karas, Černobylio nelaimė. Tarp garsiausių rašytojos kūrinių – dokumentinės prozos knygos „Karas neturi moteriško veido“, „Cinkuoti berniukai“ bei „Černobylio malda“. Svetlana Aleksejevič tapo 14 rašytoja moterimi pagerbta Nobelio literatūros premija.

2014 metų Nobelio literatūros premija

Gera žinia – 2014 – ųjų Nobelio literatūros premija skirta garsiam šiuolaikiniam Prancūzijos rašytojui Patrick Modiano. Premija skirta „už atminties meną, prikėlusį sunkiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį“ – skelbia Švedijos karališkoji mokslo akademija. Jau pirmasis P. Modiano romanas „Žvaigždės aikštė“ 1968 metais apdovanotas prestižine Roger-Nimier premija. 1972 metais rašytojui suteikta Prancūzų akademijos Didžioji premija už romaną „Nakties sargyba“, o 1978 – aisiais – Goncourt‘ų premija už „Tamsių krautuvių gatvę“. 1996 metais P. Modiano laimėjo Nacionalinę didžiąją literatūros premiją už visą savo kūrybą, 2012 – aisiais – Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją. Pats P. Modiano apibūdina savo kūrybą, cituodamas Stendahlio frazę: „Negaliu jums suteikti tikrovės- galiu pristatyti tik šešėlį“. Taigi, atmintis, netektis, tapatybės praradimas ir ieškojimas, žydiškumas ir nacių okupacija, paties rašytojo skausmingi vaikystės prisiminimai – temos, iškylančios P. Modiano kūryboje. Kviečiame skaityti P. Modiano knygas – bibliotekoje jas rasite lietuvių, prancūzų ir rusų kalbomis: „Povestuvinė kelionė“; „Iš užmaršties gelmių“, „Tamsių krautuvių gatvė“, „Horizontas“, „Remise de peine“, „La ronde de nuit“, „Une jeunesse“, „Улица темных лавок“.

Dar kartą apie „Silva Rerum“

Prieš akis ant stalo – K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“. Nerašysiu, apie ką knyga, necituosiu turinio ar pan.: kas skaitys, tas perskaitys, o kam nesinorės, tai neverta ir brukti… Geriau parašysiu savo įspūdį ir santykį su perskaitytu romanu. Prieš skaitydama nebuvau skaičiusi anei vienos recenzijos, neieškojau patarimų ir pan. Turėjau tik vienos kolegės nuomonę, kad  neaišku už ką knyga išrinkta metų knyga. Hm….na, pamaniau,  paskaitinėsiu, nes kaip tik tuo metu skaityti skirtų knygų lentynėlė buvo tuščia. Ir pradėjau… ir nebesinorėjo užversti. Ir gaila buvo, kai neskaityti puslapiai tirpo ir mažėjo. Džiaugiausi ir negalėjau atsidžiaugti: štai! pagaliau! turime ir lietuvišką puikią, įdomią, užvedančią knygą, kurioje ne vien istorija, ne vien atpasakojimas įvykių ar siužeto, bet ir įvairiausių  jausmų puokštė. Kalba turtinga, vaizdinga, gyva kelionė Vilniaus ir Lietuvos kaimo keliukais, žmonių santykių vingiuose. Jaunų žmonių augime ir pagyvenusių išmintyje, kai nebemeluoji sau…   Ir vis grįždavau prie minties: nejaugi kiti skaitantieji nemato to grožio, nejaučia, koks malonumas vilnija kūnu skaitant „Silvą….“. Va ir mintiju sau – gerai, kad neieškojau kitų nuomonės apie knygą, prieš sėsdama ją skaityti. Kai turėjau savo nuomonę, perskaičiau viską, ką tik suradau ir apie Autorę, ir apie jos romaną. Džiugu, kad romanas sulaukė tiek  įvairiausių atsiliepimų – nuoširdžių ir ne…

Andriaus Jakučiūno „Tėvynė“

Žodis „Tėvynė“ asocijuojasi su patriotizmu, pilietiškumu ir panašiomis sąvokomis. Jau norėjau pateikti, kaip žodynas šį žodį apibūdina, bet paskutinę akimirką apsigalvojau. Susiraskite patys – taip bus įdomiau. Į tas mano minėtas sąvokas ir visokius apibrėžimus rašytojui Andriui Jakučiūnui nusišvilpt. Jo tėvynė kitokia. Visai nepanaši į randamas žodynuose ar įprastame paprasto piliečio mąstyme. A. Jakučiūno TĖVYNĖ yra LOVA. „…Vienintelis daiktas, prie kurio galėčiau prisegti užrašą „mano tėvynė“, yra mano paties lova. Neabejotina, kad ir ji turi savo istoriją, ir ta istorija ilgesnė už manąją. Gerai pagalvojus, tai – komplimentas. Gal net meilės prisipažinimas. Jei būčiau lova, ir išgirsčiau iš padaro, kuris manyje nuolat drybso, tokius mielus žodžius, neabejotinai susigraudinčiau“ – rašoma romane. Ne vienam skaitančiajam gali pasirodyti, kad romano herojus, alkoholikas, yra visiškas mankurtas, kuriam absoliučiai nerūpi niekas, kas yra už jo mažo pasaulėlio – lovos ribų. Tačiau pats autorius tą neigia, tikindamas, kad yra kaip tik atvirkščiai, kad tam žmogui kaip tik be galo rūpi, kas yra už tos lovos ribų, bet jis sąmoningai ar nesąmoningai suvokią esąs nepajėgus to kito pasaulio pasiekti, nebent tik tikėdamas stebuklu gali išsaugoti viltį. Pasak A. Jakučiūno, romano idėja kyla iš to, kad viltis gali tapti veiksminga ir reali būtent dėl kraštutinio nepagrįstumo.

2010 m. Bookerio premija: Howard Jacobson „The Finkler Question“

Bibliotekoje – metų Bookerio premijos knyga, Howardo Jacobsono „The Finkler Question“. Nė vienoje kitoje Lietuvos bibliotekoje šiandien dar negausite, tik Panevėžyje, Bitės bibliotekoje. Tai pirma humoristinė knyga, gavusi Bookerio premiją per pastaruosius 42 metus. Tai romanas apie meilę, netektį, vyrų draugystę. Joje parodoma, ką reiškia šių dienų Anglijoje būti žydu, rašo Digital Journal Rašytojas jau du kartus buvo patekęs į Bookerio premijos nominantų ilgąjį sąrašą – 2002 m. ir 2006 m. su kitomis savo knygomis, tačiau apdovanojimą gavo tik šįmet. Premijos teisėjų komitetas, prieš sudarydamas ilgąjį nominantų sąrašą, perskaitė daugiau kaip 140 romanų, atmetė knygas tokių žymių autorių kaip Salman Rushdie, Ian McEwan, suformavo ilgąjį nominantų sąrašą, iš jo – trumpąjį finalinį ir galop išrinko nugalėtoją, rašo Digital Journal.