Herbjørg Wassmo. Stiklinė pieno
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-05-13

Norvegų novelistė Herbjørg Wassmo yra  plačiai žinoma ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje. Ir mūsų bibliotekos skaitytojai, be abejonės, yra skaitę ne vieną šios autorės romaną. Tikrai visiems žinoma H. Wassmo trilogija apie Diną – „Dinos knyga“ ir šio romano tęsinys „Laimės sūnus“. Šiandiena norvegų autorės romano „Stiklinė pieno“ apžvalga dalinasi bibliotekos tinklaraščio Geros knygos viešnia ir bičiulė, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Knyga išties stipriai mane paveikė, ypač dėl to, jog pati auginu dukrą. Naivumas, noras padėti šeimai, per didelis pasitikėjimas žmonėmis, išnaudojimas, kančia, noras mirti… Ir visa tai apie šešiolikmetę Dortę. Dortė gyvena Lietuvoje su mama ir sese, sunkiai verčiasi, bet gyvena dorai, stengiasi padėti savo šeimai kuo galėdama. Vieną dieną ji susipažįsta su mergina, kuri gan greitai įkalba Dortę važiuoti į Stokholmą neva dirbti restorane. Dortė pabėga iš namų ir, nieko nepasakiusi mamai, pradeda kelionę. Atvykusi į sutartą vietą, ji mato, kad naujos draugės nėra, išgirsta, jog ši neva nusprendė nebevykti ir kad Dortę nuveš vaikinai. Įtarimų kyla, bet gilus tikėjimas, kad uždirbs šeimai pinigų nugali. Pakeliui ji žiauriai išnaudojama ir sužalojama. Dortė nori bėgti, iš pradžių sunkiai gali patikėti tuo, kas vyksta ir galiausiai nusivylusi suvokia, kad viena ką nors pakeisti bejėgė. Atsidūrusi Norvegijoje, mergina kelis mėnesius…

Ką skaito bibliotekos klubo „Let’s Talk“ nariai

Angliškų pašnekesių klubo „Let’s Talk“ pokalbiuose paliečiamos pačios įvairiausios temos – nuo pasaulio ir šalies aktualijų iki psichologinių, socialinių ir net filosofinių dalykų. Galima drąsiai teigti, jog žmones į šį klubą traukia ne tik noras kalbėti angliškai, bet ir įdomios asmeninės patirtys, kuriomis klubo nariai dalijasi diskusijų metu. Kiekvienas dalyvis – tarsi unikali knyga, kurios kiekvienas puslapis užpildytas įdomiais faktais, išgyvenimais, linksmais nutikimais, tad susitikus įdomu bei smagu šias patirtis iškomunikuoti angliškai!  Klubo nariai mielai sutiko dalyvauti pokalbyje apie knygas. Šioje literatūrinių pomėgių apžvalgoje ne tik sužinosite, kokių žanrų knygas mėgsta anglų kalbos mylėtojai, bet galbūt rasite ir sau naudingų literatūrinių rekomendacijų. Mėgstamiausios vaikystės knygos Paprastai manoma, kad jei žmogus mėgsta skaityti, tai atsineša šį pomėgį iš vaikystės. Dauguma klubo „Let‘s talk“ narių tvirtina, jog iš tiesų vaikystėje labai mėgo knygas. „Pradėjau skaityti būdama penkerių ir pykau, jog negaliu savarankiškai nueiti į biblioteką knygų – turėdavau laukti, kol jų parneš mano vyresnioji sesuo“, dalijasi prisiminimais Ligita. Jai antrina Regina F.: „Jau pradinėse klasėse kasdien eidavau į biblioteką, mėgau knygas apie gyvūnus, nuotykius, patiko pasakos. Ypač mėgau tais laikais populiarų vaikšką žurnalą „Genys“, kurį, kiek prisimenu, savo vaikystės laikais dar skaitė ir mano sūnus“. Vidai vaikystėje patiko ne tik skaityti, bet…

Katja Kettu. Už nuodėmes bus atleista

Už išsamią ir įtaigią knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo moderatorei Jūratei Baltušnikienei. „Vienas žiauriausių Suomijos istorijos epizodų – 1944 m. rugsėjo ir 1945 m. balandžio mėnesiais vykęs Laplandijos karas. Šiame tolimojoje šiaurėje įsiplieskusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Nors teigiama, kad Laplandijos karas bendrajame Antrojo pasaulinio karo fone yra gana nereikšmingas, tačiau jo padariniai buvo tragiški: konflikto metu žuvo apie 1300 suomių ir apie 2000 vokiečių karių, apie 100 000 Suomijos gyventojų tapo pabėgėliais. Atsitraukiančios vokiečių pajėgos nusiaubė didžiąją dalį šiaurinės Suomijos naudodami išdegintos žemės taktiką: buvo sugriauti miestai ir kaimai, suniokota infrastruktūra. Antrojo pasaulinio karo metais suomių moterys užmezgė santykius su vokiečių kareiviais, buvo sukurta mišrių šeimų. Trečiojo reicho kariuomenei pasitraukus, vokiečių „nuotakos“ ir jų vaikai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Dalis „nuotakų“ paliko Suomiją ir iškeliavo kartu su vokiečiais. Skaičiuojama, kad nuo vokiečių kareivių Suomijoje gimė apie 700 vaikų. Šio karo įvykius romane „Už nuodėmes bus atleista“ (iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė) aprašiusi viena žymiausių Suomijos rašytojų Katja Kettu akimirksniu sulaukė kritikų pripažinimo ir milžiniško gerbėjų būrio. 2011 m. pasirodžiusi knyga buvo įvertinta prestižinėmis Suomijos literatūrinėmis Kalevi Jantti ir Runeberg premijomis. Tiesą pasakius, buvau mažumėlę šokiruota istoriniame romane aprašomais žiauriais ir atvirais…

Metų knygos rinkimų 2020 nugalėtojai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-04-20

Balandžio 15 d. paskelbtos akcijos „Metų knygos rinkimai“ 2020 metų knygos laimėtojos. Visas knygas galite rasti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fonduose, tad  kviečiame jas skaityti! Metų knyga vaikams: Bakas Vainius, iliustruotoja Smirnovaitė Marija „Ką manė kamanė“ Metų knyga paaugliams: Zarambaitė Ignė „Juodavandeniai“ Metų knyga suaugusiesiems: Kavaliauskaitė Akvilė „Kūnai“ Metų poezijos knyga: Striogaitė Enrika „Žmonės“ Metų publicistikos ir dokumentikos knyga: Mekai Jonas ir Adolfas „Gyvenimo lai(š)kai“  Pamatykite ir apdovanojimų ceremoniją!  Metų knygos rinkimai –  akcija, kurią tradiciškai kasmet nuo 2005 m. rengia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti kokybišką, šiuolaikišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praėjusiais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius vaikų, paauglių, suaugusiųjų prozos, poezijos ir publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijose.

Krista Visas: knygos suteikia mums vilties ir išminties

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Estijos. Krista Visas yra Pärnu centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininkė, o taip pat Estijos bibliotekininkų asociacijos viceprezidentė. Kokių priemonių kilus pandemijai buvo imtasi Estijos viešosiose bibliotekose? Kokias paslaugas savo lankytojams teikė Pärnu centrinė biblioteka? Ar Estijos bibliotekos jau vėl atsiveria savo lankytojams? Kilus pirmajai pandemijos bangai 2020 – aisiais, Estijoje bibliotekos neveikė nuo kovo 14 d. iki gegužės 18 d. Bibliotekos galvojo, kaip pasiekti savo vartotojus ir kokias paslaugas jos galėtų teikti. Kovo pabaigoje Pärnu centrinė biblioteka pradėjo teikti bekontaktes paslaugas – nustatytomis valandomis du kartus per savaitę skaitytojai galėdavo pasiimti iš anksto užsakytas knygas. Balandžio pabaigoje jau išduodavome knygas kasdien, išskyrus savaitgalius. Mes taip pat atsakinėdavome į telefono skambučius. Skaitytojai galėdavo grąžinti leidinius į knygų grąžinimo dėžę. Šiuo laikotarpiu biblioteka nereikalavo mokėti delspinigių už laiku negrąžintas knygas. Talino centrinė biblioteka teikė nemažai nuotolinių paslaugų – veikė Skype klubas senjorams, istorijų pasakojimo užsiėmimai vaikams ir kt.   Praėjus pirmajai pandemijos bangai, mes ėmėme ieškoti galimybių ir finansinių išteklių knygomato įsigijimui. Nuo praeito gruodžio pradžios mes jį jau turime – tai reiškia, kad skaitytojai gali užsisakyti knygas bet kurią savaitės dieną bet kuriuo paros metu. Kai knygos įdedamos į knygomatą, skaitytojas gauna SMS su…

Lars Kepler. Veidrodžių žmogus
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-04-11

Lars Kepler – tai pseudonimas, kuriuo naudojasi sutuoktiniai Alexanderis Ahndoril ir Alexandra Coelho Ahndoril iš Švedijos. Abu jie ya profesionalūs ir sėkmingi rašytojai savoje šalyje. Alexandra taip pat yra literatūros kritikė, o Alexanderis kuria scenarijus televizijos ir radijo programoms bei sceniniams pasirodymams. Pseudonimas Lars Kepler buvo pasirinktas neatsitiktinai. Autoriai taip nusprendė pagerbti du jiems svarbius asmenis. Po Larso vardu slypi dedikacija žymiajam Stiegui Larssonui, atvėrusiam skandinaviško detektyvo žanrui duris į tarptautinę rinką. Tuo tarpu pavardė Kepler pasiskolinta iš vokiečių mokslininko Johanneso Keplerio, 16-tame bei 17-tame amžiuose padariusio net kelis žymius astronomijos atradimus. Jau pirmajam šių autorių detektyviniam trileriui „Hipnotizuotojas“ (2009 m.) sulaukus stulbinančios sėkmės, žiniasklaida visuomenei atskleidė tikrąjį Lars Kepler indentitetą. Tačiau rašytojai nepabūgo staiga užklupusios šlovės ir savo skaitytojams iki šiol dovanoja romanus, kurių pagrindinis veikėjas – sumanusis inspektorius Jonas Lina. Naujausio Larso Keplerio romano „Veidrodžių žmogus“ rekomendacija dalijasi „Gerų knygų“ viešnia, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Šį autorių duetą atradau gyvendama Vokietijoje. Perskaičiusi jų knygą „Hipnotizuotojas“, buvau „įtraukta“ į kadais visai nemėgtą detektyvų pasaulį. Kai skaičiau „Veidrodžių žmogų“, mano vyras net paskaičiavo, kas kiek laiko verčiu puslapį, sakė, jog kas minutę. Nelabai tikiu, bet tebūnie. Tai tokio įdomumo detektyvas, kad 500 puslapių ėmė ir išnyko kaip dūmas! Knygoje pasakojama apie jaunų merginų pagrobimus. Kai viena mergina dingsta ir po penkerių metų jos kūnas randamas vaikų žaidimų aikštelėje, detektyvas Jonas Lina…

Maria Hummel. Sustingę gyvenimai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-26

Šis amerikiečių autorės psichologinis trileris – bibliotekos tinklaraščio Geros knygos bičiulių – internetinio knygyno patogupirkti.lt dovana bibliotekos skaitytojams. Dėkojame knygynui ir kviečiame skaityti! Knygos autorė kviečia pažvelgti į spalvingo meno pasaulio užkulisius. Tai ir detektyvas, nes  siužetas sukasi aplink žymios dailininkės feministės Kimės Lord dingimą. Šios dailininkės paveikslai provokuoja, o jos nauja paroda, kurioje dvylika naujų darbų, numanoma, sukels šoką visuomenėje, nes juose –  pusiau autoportretai, pusiau portretai moterų, kurios tapo itin žiaurių nusikaltimų aukomis. Dailininkė šia paroda tarsi meta iššūkį visuomenei ir kviečia atidžiau pažvelgti į smurto problemą, moterų padėtį bei seksualinę laisvę. Į parodos atidarymą susirenka daug įžymių ir turtingų žmonių, tačiau pati Kimė į ją neatvyksta. Laikas bėga ir žymioji menininkė taip ir neatsiranda. Muziejaus redaktorė Megė Richer, buvusi dabartinio Kimės mylimojo mergina, pradeda domėtis dailininkės dingimo aplinkybėmis ir supranta, kad paviršiuje spindintis meno pasaulis viduje slepia neįtikėtinai daug tamsių paslapčių. Psichologinis trileris „Sustingę gyvenimai“ patiks intelektualiems skaitytojams, kuriems galimybė naujai pažvelgti į mus supantį pasaulį yra svarbesnė už greitą siužetą. Autorė knygoje liečia meno santykio su visuomene, menininko ryšio su vaizduojamais objektais, vartotojiško požiūrio į moterų kūną, smurto fetišavimo ir kitus svarbius klausimus. Originalus siužetas, įdomūs veikėjai ir galimybė pasižvalgyti po galerijų ir aukcionų užkulisius šią istoriją…

Roberto Bolaño. Pašėlę detektyvai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-20

Čilės rašytojo Roberto Bolaño nuotykių romaną, nutiesusį šiam rašytojui kelią į literatūrinę šlovę, rekomenduoja Bitės knygų klubo vadovė Jūratė Baltušnikienė: Nebuvo lengvas šis literatūrinis pasivaikščiojimas. Oi, nebuvo… Net didžiuojuosi savimi, kad nepalūžau ir nukeliavau iki paskutinio puslapio. Būtų įdomu išgirsti kitų, įveikusių šį tekstą, nuomones ir įspūdžius apie skaitymo džiaugsmus ir kančias. O tiek vieno, tiek ir kito šioje knygoje tikrai netrūko: čia, žiūrėk, siužetas suintriguoja ir kyla į kalną, čia jau darosi nuobodu nuo, atrodytų, niekada nesibaigiančio keliavimo. Bohemiškasis klajoklis, maištininkas ir revoliucionierius Roberto Bolaño – vienas ryškiausių Čilės rašytojų. Jis buvo įvertintas visa puokšte literatūrinių premijų, tarp jų ir Romulo Gallegos premija, kuri įvardinama kaip Lotynų Amerikos literatūros Nobelis. Rašytoją būtent ir išgarsino 1998 m. pasirodęs autobiografiniais motyvais dosniai paskanintas romanas „Pašėlę detektyvai“ (iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė). Iki tol mažai žinomas čilietis Bolaño į literatūros pasaulį įsiveržė kaip ryškiausia kometa. Kūrinys Lotynų Amerikoje susilaukė tokio populiarumo ir kritikų bei skaitytojų susižavėjimo, kokiu kadaise buvo apdovanotas Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. „Pašėlusiuose detektyvuose“ net 52 veikėjų lūpomis liejasi sąmonės srautas, atskleidžiantis dviejų po įvairias pasaulio šalis – nuo JAV iki Izraelio – besibastančių poetų asmeninio ir kūrybinio gyvenimo peripetijas. Bolaño, pasitelkęs gausų veikėjų chorą, taip…

Sofía Segovia. Bičių dūzgesys
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-12

Šią magišku realizmu dvelkiančią šeimos sagą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė Labai keista skaityti knygą, kur aprašoma anuomet pasaulyje buvusi situacija, be galo panaši į tą, kuri yra jį apėmusi šiomis dienomis. Netikėta pandemija, mirtys, skausmas, užkrato nevaldymas… Ispaniškojo gripo protrūkis. Vienoje gausioje Meksikos šeimoje, kur kiekvienas narys turi ypatingą vardą, gyvena senolė Recha. Ji kasdien sūpuojasi savajam krėsle, mažai bendrauja, niekam netrukdo.   Vieną rytą senolės krėslą šeima randa tuščią, ko niekad nėra buvę. Visi sujunda jos ieškoti, beveik pradeda ruoštis laidotuvėms, iš anksto užsakydami karstą. Bet randa Rechą šalia tilto su mažu ryšulėliu rankose. Ryšulėlyje – kūdikis sužalotu ir aplipusiu bičių spiečiumi veidu. Vaikas gyvas, tai –  Simonopijas, berniukas, kuris užaugęs turės ateities regėjimo galių. Nors daugeliui gyventojų bičių berniukas – velnio pranašas, bet Rechai tai nė motais, ji augina berniuką lyg savo. Bitės nuo Simonopijo niekur nesitraukia net ir jam augant, jį nuolat saugoja. Jo paties tikslas –  apsaugoti savo naująją šeimą nuo gresiančių negandų. O negandų bus. Ir ne viena.  Pasakojime itin akcentuojamas ryšys su gamta. Knygos nepavyks perskaityti greitai – jei skubėsite, tikrai pasiklysite. Pabaigus skyrių, norisi apmąstyti tai, ką perskaitei, o kitą vakarą – keliauti toliau. Istorija „atgyja“ ir galutinai įtraukia kažkur po…

Diāna Zuļģe: biblioterapija ir skaitymas šiandiena yra vienas iš būdų išlaikyti sveiką protą

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Latvijos, Liepojos centrinės bibliotekos filialo „Libris“ bibliotekininkė Diāna Zuļģe. Visada įdomu paklausti mūsų užsienio kolegų apie situaciją jų bibliotekose COVID-19 pandemijos metu. Kaip jūsų biblioteka įveikia šį iššūkį? Kaip pasiekiate savo vartotojus? Ar žmonės ilgisi įprastos galimybės laisvalaikį leisti bibliotekoje? Praėjusį pavasarį Latvijoje paskelbus nepaprastąją padėtį, visos įstaigos, kuriose paprastai vyksta kultūriniai renginiai, įskaitant bibliotekas, buvo uždarytos. Tuo metu paslaugas galėjome teikti tik nuotoliniu būdu. Net ir dabar, nors mes galime skolinti knygas, ši paslauga yra labai ribota ir ji yra vienintelė, kurią teikiame kontaktiniu būdu. Tuo pačiu metu į biblioteką gali įeiti tik vienas asmuo ar asmenys iš vieno namų ūkio. Nevyksta kontaktiniai renginiai, neveikia skaityklos, grąžinamos knygos laikomos „karantine“, dėvime kaukes. Kaip mažesnė biblioteka, mes gerai susidorojame su apribojimais. Mūsų vartotojai yra supratingi ir pagarbūs, tačiau yra šiokių tokių sunkumų dirbant su tam tikromis grupėmis. Daugeliui žmonių trūksta skaitmeninių įgūdžių, kurie dabar reikalingi labiau nei bet kada, todėl jie negali pasinaudoti visomis bibliotekų teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis. Mūsų darbas persikėlė į skaitmeninę aplinką. Bendraujame su vartotojais socialiniuose tinkluose, stengiamės populiarinti naudingus išteklius, kuriuos mūsų filialas, mūsų centrinė biblioteka ar Nacionalinė biblioteka galime pasiūlyti savo skaitytojams. Vartotojai gali užsisakyti knygų ir…