Hervé Guibert. Draugui, kuris negelbėjo man gyvybės
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-30

Šiandiena, liepos 30-ąją, yra Tarptautinė draugystės diena. Todėl ir knygą rekomenduojame ypatingą. Ne, tai nėra lengva knyga, veikiau jau šiurpoka, apnuoginanti skaudžią temą ir, be kita ko, pasakojanti apie niekšiškai išduotą draugystę. Šimtas trumpų reportažų apie sergančiojo AIDS žmogaus kankinančią kasdienybę. Tiesus ir atviras autobiografinis rašytojo ir žurnalisto pasakojimas. Autorius visiškai atvirai rašo apie AIDS sergančių intelektualų, Paryžiaus bohemos nebohemišką realybę. Pats sirgdamas šia liga, išgyvendamas tikrą pragarą, jis sukūrė patį įspūdingiausią savo gyvenimo reportažą. Mirė trisdešimt šešerių, nebeįstengdamas kentėti lėtos agonijos. Kadangi tuo metu (knygoje pasakojama apie 1988-uosius metus) apie ligą buvo mažai žinoma, ŽIV nešiotojai dažnai pernelyg nesuko sau dėl jos galvos, toliau gyveno savo įprastą gyvenimą. Knygoje pateikiami šokiruojantys faktai, nemažai duomenų apie pačią ligą, gydymą – su visa šia realybe autoriui teko pačiam susidurti, daug ką iškęsti ir patirti. Sukrečia ne tik sergančiųjų kančios, bet ir jų abejingumas, aplinkinių nesaugojimas. Tačiau pasakojime nuolat rusena ir viltis – tada, kuomet liga dar netikima, tuomet, kai bandoma su ja susitaikyti. Tada, kada liga ignoruojama. Tada, kada ieškoma bet kokio būdo pasveikti. Iki pat paskutinio puslapio.   Ištrauka iš knygos:   Šiandien, 1988 metų gruodžio 26 dieną, aš pradedu rašyti knygą Romoje, j kurią atvykau vienas – pabėgau nuo keleto draugų, bandžiusių atkalbėti…

Atraskite vasaros stichijas knygose
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-23

Jūra, saulė, vėjas, lietus.. Turbūt dažnam iš mūsų šios stichijos asocijuojasi su vasara. Atradome šiuos žodžius keturių labai skirtingų knygų pavadinimuose. Skirtingų savo žanrais, jų autorių žinomumu. Ir jūros, saulės, vėjo, lietaus reikšmė knygos pavadinime ir knygos turinyje paaiškėja tik perskaičius kūrinį. Atraskite šias knygas, jei dar nesate jų skaitę!    Alessandro Baricco „Jūra vandenynas“. Priešais „Almajerio” užeigą plyti jūra – audrojanti, gydanti, žudanti. Pasakojanti istorijas. Dailininkas, sūriu jūros vandeniu tapantis baltas drobes. Įsimylėjęs mokslininkas, niekaip negalintis užbaigti ribų enciklopedijos. Nuostabaus grožio moteris, serganti neištikimybe. Tėvas Pliušas su savo maldomis. Elievina, trapi mergaitė, vieną naktį be jokios baimės tampanti moterimi, ir vyras, perplaukęs visus vandenynus, kurio akys lyg medžioklėn išėjusio žvėries… Šis romanas – meilės ir keršto, vienatvės ir vilties istorijos. Šimtai būdų gyventi ir mirti. Klausydamasis tų istorijų, nuolat girdi jūros ošimą.       Frances Mayes „Po Toskanos saule“. Ši knyga įkvėps leistis į kelionę – keliauti į svetimą kraštą ieškoti savojo „aš“, išbandyti daugybę gardžių knygos receptų arba, sekant vaizdingo ir jausmingo pasakojimo pėdomis, persikelti į Toskaną, aplankyti vietas, kuriose spaudžiamas grynas alyvuogių aliejus, grožėtis romaninio stiliaus miestelių bažnyčiomis, klaidžioti atokiais vynuogynų keliukais ir sustoti paragauti švelniausio vyno.           Jurgita Barišauskienė „Po lietaus…

Samuel Bak. Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-18

Pasaulyje žinomo litvakų menininko Samuelio Bako knygos „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“ antroji laida išleista su rašytojo, intelektualo Amoso Ozo pratarme ir daugiau kaip penkiasdešimt spalvotų iliustracijų. Garsus menininkas Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Jo darbai eksponuojami viso pasaulio muziejuose. Ši knyga – tai vaizdingi ir jaudinantys autoriaus prisiminimai apie savo vaikystės miestą, apie artimiausius ir brangiausius jam žmones bei jų dažnai tragiškus likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Su meile kurdamas gyvybe pulsuojančius draminius, lyrinius, epinius, o kartais ir absurdiškus personažus, S. Bakas pasitelkia amžinybėn iškeliavusių tėvų, senelių, tetų ir dėdžių portretus, prisimena žmones, padėjusius slapstytis karo metais. Iki 1941 m. S. Bakas gyveno Vilniuje, priešais Šv. Kotrynos bažnyčią, senamiestyje esančio Vilniaus gatvės 39-ojo namo bute (dabar čia įsikūręs Mokyklų tobulinimo centras). Antrojo pasaulinio karo metais su šeima nuo vokiečių slėpėsi Šv. Ignoto gatvėje įsikūrusiame Benediktinių vienuolyne. Vienuoles išsiuntus į koncentracijos stovyklą, pateko į Vilniaus getą. 1943 m. gete surengtoje profesionalių dailininkų parodoje buvo eksponuojami ir tuomet devynmečio S. Bako piešiniai . Pasaulinę šlovę pelnęs S. Bakas tapo pasaulio piliečiu, bet niekada nepamiršo gimtojo Vilniaus, čia patirtų išgyvenimų ir prasidėjusių kūrybinių ieškojimų. 2017 m. balandį S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Tommi Kinnunen. Namas kryžkelėje. Šviesa tavo akyse
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-02

2021–ųjų metų pradžioje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka NAPLE Sister Libraries programoje, kuri vienija daugiau nei 100 Europos viešųjų bibliotekų, užmezgė draugiškus profesinius ryšius su Kuusamo miesto biblioteka Suomijoje. Bibliotekos sutarė, jog bendradarbiaudamos dalinsis gerąja profesine patirtimi, vykdys bendras skaitymo skatinimo iniciatyvas, domėsis bibliotekų partnerių šalių kultūra ir paveldu. Vienu iš pagrindinių bendradarbiavimo prioritetų bibliotekos numato vietos bendruomenių ir bibliotekos iniciatyvų gerosios patirties sklaidą.    Kolegos suomiai, pasidomėję Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fondais, mūsų elektroniame kataloge atrado savo kraštiečio Tommi Kinnuneno kūrinius – romanus „Šviesa tavo akyse“ ir „Namas kryžkelėje“. Tommi Kinnunenas 1973 m. gimė Kuusamo mieste, šiuo metu gyvena Turku ir dirba suomių literatūros mokytoju. Minėtuose romanuose yra daug sąsajų su T. Kinnuneno šeimos gyvenimu Kuusame. Subtiliai, jautriai ir įžvalgiai parašytame debiutiniame romane „Namas kryžkelėje“ autorius pasakoja apie sunkumus ieškant savo kelio konservatyvioje ir dažnai greitoje smerkti visuomenėje. Apie drąsą nesidėti tokiam, koks nesi, vien dėl to, kad to nori kiti. Literatūros kritikė dr. J. Čerškutė apie T. Kinnuneno romaną: „Namas kryžkelėje“ – tai jautri ir skaudžiai atvira ekskursija po vienos šeimos namą, per jo viešas ir privačias, slaptingiausias erdves, su visais kambariais, užkaboriais, palėpėmis ir rūsiais, skryniose slepiamais „sekretais“ ir draudžiamą bei pavojingą meilę liudijančiais laiškais. Veikiausiai neatsitiktinai ir romano…

Adam Rutherford. Trumpa žmonijos istorija
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-06-27

Šios knygos autorius – vienas svarbiausių ir geriausiai šiuo metu žinomų britų genetikų, rašytojas ir televizijos laidų vedėjas. Jis – septynių mokslinių veikalų apie genetiką autorius, dešimtmetį buvęs žurnalo „Nature“ audiovizualinio turinio redaktoriumi, nuolatinis laikraščio „Guardian“ mokslo populiarinimo publikacijų autorius, BBC Radio 4 programos „Inside Science“ vedėjas. „Trumpa žmonijos istorija“ – įtraukiantis pasakojimas apie žmogaus genomą ir tai, ką genai byloja apie žmonijos tapatybę ir istoriją. Ši knyga tapo viena svarbiausių 2017 m. mokslinės literatūros publikacijų, „National Geographic“ ją įtraukė į 2017 m. geriausių knygų dvyliktuką.   Asmeninio archyvo nuotr./Adam Rutherford Mūsų bibliotekos skaitytojo Rimanto trumpa ir šmaikšti rekomendacija: „Pasirodo, mes visi lyg ir giminės. Ir kilę iš Afrikos!“ Skaitytojos Žydrūnės atsiliepimas: „Puiki knyga, kurioje lengvai ir suprantamai ir netgi su humoru paaiškinti faktai“.

S.K Barnett. Saugi
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-06-27

Knygą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė. Dėkojame Ingai už pasidalijimą! „Knygos siužetas toks įtemptas, kad tikrai vertas kino ekranizacijos. Šešiametė Dženė, mamos išleista pažaisti pas draugę, iki jos taip ir nenueina, ji pradingsta. Įtariamas mergaitės pagrobimas. Tėvų pradėtos vaiko paieškos sukelia visą miestelį ant kojų. Po dvylikos metų miestelio policijos nuovadoje pasirodo mergina, kuri tvirtina esanti prieš dvylika metų dingusi mergaitė. Visam miesteliui ir labiausiai Dženės broliui Benui viskas atrodo neįtikima ir paslaptinga. Kur ji buvo dingusi tiek metų? Kodėl nepasirodė anksčiau? Ką veikė? Kyla daug klausimų, į kuriuos atsakydama painiojasi ir pati Dženė. Besipratinant prie gyvenimo tėvų namuose, Dženei pačiai kyla daug įtarimų dėl to, kas vyksta šioje šeimoje. Išgirsta, kad neva vaikystėje ji buvo agresyvi, mušdavo vaikus, mama niekur jos neleisdavo. Dženė taip pat sužino, kad jos brolis buvo uždarytas psichiatrinėje ligoninėje.  Įtampą kelia ir vis dar nenurimstančio detektyvo skambučiai… Galiausiai Dženė pamato, kad šiuose namuose yra daugiau paslapčių, nei ji pati slepia. Suvokusi, kad saugumo tėvų namuose tikrai neras, nusprendžia, jog turėtų palikti šiuos namus. Apsigalvoja. Jie turi paslapčių, ji taip pat, tad gal visgi galėtų čia gyventi ramų gyvenimą, be bėgimo ir slapstymosi? Išpasakojusi savas paslaptis naujai-senai draugei Tabei, kuri puikiai nusimano kompiuterijoje, pradeda Kristalų…

Gražina Mareckaitė. Šiapus ir anapus Vilniaus vartų

2023-aisiais sukanka 700 metų, kai didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške pirmąkart buvo paminėtas Vilnius. Artėjant šiam gražiam jubiliejui, pasivaikščiokime po Vilnių! Autorė tarsi užsibrėžia sau tikslą papasakoti apie lietuviškąjį prieškario ir pokario Vilnių, kurį matė čia augdama. Autentiški pasakojimai, iš tėvų girdėtos ar pačios patirtos istorijos apie šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių gyvenimą romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ar Pavilnio apylinkėse. Parašyta labai nuoširdžiai, meniškai ir asmeniškai. Knyga perskaitoma vienu atokvėpiu. Galbūt todėl, kad ji parašyta lyg vienu atodūsiu. Joje nėra datų, įvykių, faktų, vardų nuobodaus išvardijimo ir aprašinėjimo. Vilnius yra lyg laiko upė, tekanti pro neregėto grožio krantus – Užupio, Markučių, Viršuliškių kalvas, nešanti pro skaitytojo akis žmones, statinius, įvykius, istorinius sukrėtimus. Atskirai norisi paminėti ir nuotraukas. Jos įsilieja į tekstą, jį papildo, praturtina. Nuotraukose Vilnius ir vilniečiai, nepažįstami anų laikų veidai traukia savo orumu, nepriklausoma laikysena. 2016 m. G. Mareckaitės knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ paskelbta Vilniaus klubo premijos laureate.

Ashley Audrain. Nuojauta
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-06-08

Ashley Audrain „Nuojauta“ yra drąsus, kone akiplėšiškas romanas, emociniai ir psichologiniai niuansai jame perteikti neįtikėtinai tiksliai. Tai įtempto siužeto meistriškai parašytas literatūrinis trileris, sudominantis nuo pirmojo puslapio ir panardinantis į vieną sudėtingiausių patirčių – motinystę. Bill Clegg, bestselerio „Did You Ever Have A Family?“ autorius Su „Geromis knygomis“ šio kūrinio apžvalga pasidalijo tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė. Dėkojame jai!  „Stipri, labai greit įtraukianti ir išlaikanti prikaustytą skaitytojo dėmesį iki pat paskutinio puslapio, tamsi, gili psichologinė drama. Blaja Konor nori susilaukti vaikų, bet kartu ir bijo, nes jos mama ir močiutė buvo kitokios moterys. Ne itin motiniškos, tikrai nemyluojančios savo vaikų, griežtos ir atsainios, kartais netgi nekenčiančios ir kenkiančios. Blaja nenorėtų, kad jos vaikas patirtų tai, ką ji patyrė vaikystėje. Susilaukusi pirmagimės Violetos, ji tiki, kad galės jai duoti viską, ko negavo pati. Bet su Violeta nėra taip lengva, ji irzli, nerami, nesišypsanti. Blaja niekad jai neįtinka ir tarsi pradeda nujausti, kad su jos pirmagime kažkas negerai. Būdama su savo tėčiu, Violeta tampa visiškai kitokia – paklusni, džiugi, laiminga, taigi Foksui ima atrodyti, kad Blaja, tiek prisikentėjusi vaikystėje, prisigalvoja nebūtų dalykų apie jųdviejų dukrą. Šioje knygoje daug įtampos, tamsios motinystės peripetijų. Čia tikrai nerasite motinystės idealizavimo, greičiau išvysite baisiausią sapną, o…

Michaela Töröková: perskaičiusi Irvingo Stouno romaną, panorau studijuoti istoriją

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – viešnia iš Slovakijos. Michaela Töröková yra Banská Bystrica valstybinės mokslinės bibliotekos Fondų tvarkymo skyriaus vadovė. Po daugiau nei metus trukusių varginančių iššūkių bibliotekos pamažu laisvinasi iš pandeminio laikotarpio ir vėl atveria duris savo lankytojams. Kaip Banská Bystrica  biblioteka padeda savo bendruomenei grįžti į normalų gyvenimo režimą? Kokias paslaugas ir veiklas jūs šiandien siūlote savo lankytojams? Pandeminė padėtis reikšmingai paveikė Banská Bystrica valstybinės mokslinės bibliotekos veiklą. Buvo net keletas etapų, kuomet bibliotekai teko uždaryti duris visuomenei. Su skaitytojais palaikėme ryšį elektroniniu būdu. Darbuotojai kasdien atsakinėjo į telefono skambučius, elektroninius laiškus, užklausas per „LiveChat“ ir į klausimus socialiniuose tinkluose. Virtualia aplinka naudojosi ir tie skaitytojai, kuriems reikėjo prieigos prie įvairių mokslinių tyrimų medžiagos. Kolegos uoliai stengėsi pagelbėti skaitytojams, net ir šiuo sunkiu laikotarpiu rengusiems baigiamuosius studijų darbus. Skaitytojai taip pat buvo informuoti apie galimybę naudotis internetinėmis užsienio duomenų bazėmis. Biblioteka teikė žurnalų ir monografijų straipsnių skaitmeninių kopijų paslaugą. Feisbuke bandėme savo bendruomenei parodyti tai, kas vyksta už uždarų bibliotekos durų, o taip pat ir literatūros pasaulyje. Šiais metais biblioteka atvėrė duris sausio 27 d., tačiau paslaugos buvo teikiamos ribotai. Knygos buvo grąžinamos per knygų grąžinimo dėžę, vykdėme tik skaitytojų registraciją ir perregistravimą. Studijų kambariai vėl buvo…

Māra Zālīte. Penki pirštai

     Autobiografinis romanas „Penki pirštai“ yra vaiko lūpomis papasakota istorija apie tremtinių grįžimą iš Sibiro į Latviją ir įsikūrimą okupuotoje tėvynėje.  Tyras, naivus, jausmingas penkiametės Lauros pasaulis – tai komiškos ir tragiškos situacijos, netikėtumai ir paradoksai, skirtingų kartų ir santvarkų susidūrimas. Kai Laura klausia įvairiausių dalykų apie smulkmenas, buitinius dalykus, apie daiktus, kurių gyvenime nėra mačiusi, taip nupiešiama ir ta aplinka, į kurią pateko parvykę iš Sibiro žmonės. Grįžę jie tikisi rasti nors dalį to, ką paliko laisvojoje Latvijoje. Ir to neranda. Jie daug ko neranda – net ir žmonės, kuriuos jie pažinojo, dabar atrodo visai kitokie, negu buvo anksčiau. Tai skaudi, jautri istorija, papasakota su tikėjimo ir vilties gaida. Māra Zālīte – žymi Latvijos poetė, dramaturgė, eseistė, aktyvi visuomenės ir kultūros veikėja. 2013 m. išleistą romaną „Penki pirštai“ Latvijos literatūros metų apdovanojimo komisija pripažino geriausiu prozos kūriniu.