Pobeda 1946
Skaitytos / 2019-03-20

Žinomas estų kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris Ilmaras Taskas išgarsėjo debiutiniu romanu „Pobeda 1946“. Romane tikroviškai atkurta pokariniame Taline vyravusi slogi baimės ir įtarumo aplinka, kai Estiją nuo laisvojo pasaulio atskyrė geležinė uždanga. Vaizduojami ligi šiol literatūroje nutylėti įvykiai, kuomet pokario Estijoje sovietinis saugumas iš mažų vaikų išgaudavo žinias apie jų tėvus, ir kuo tai baigdavosi. Į tokias pinkles pakliūva pagrindinis veikėjas, šešiametis berniukas, susiviliojęs paslaptingo dėdės„gerumu“, kartais leidžiančio jam pasukioti „Pobedos“ vairą. Berniukas galvoja, kad gyvenimas toks ir turi būti, kad visi aplinkiniai turėtų būti malonūs, draugiški dėdės. Draugystė tarp „gerojo dėdės“ ir patiklaus vaiko nulemia visos šeimos gyvenimą. Berniuko pečius užgula sunki paslapčių našta, iš nekaltos vaikystės jį panardinusi į pokario slogutį.

Anyta
Skaitytos / 2019-02-26

Romane „Anyta“ latvių rašytoja Daina Avuotinia kalba apie XX amžiaus įvykius gimtojoje šalyje, prievarta keitusius žmonių likimus. Istorija apie tikras ir apgaulingas vertybes, apie šeimą ir apie moterį, kurios gyvenimas ir likimas aprėpia visą permainingą Latvijos istorijos laikotarpį . Vieną okupaciją keičia kita, karas ir tremtys tampa kasdienybe, kurioje vis tiek reikia gyventi ir ieškoti pastovių dalykų, remtis į juos. Šeima, meilė, gamta gali būti tie ramsčiai, tačiau romano herojei Netei lemta patirti vieną griūtį po kitos. Tylus gyvenimas kaimiškoje Latvijos vietovėje, gamtos apsuptyje, garantuoja bent šiokią tokią ramybę, tačiau ir čia pasiekia ilgos karo ir okupacijos rankos. Atrodo, kad būtų neįmanoma iškęsti daugiau nei iškentė Netė, tačiau knygos autorė leidžia pajusti šviesą ir suprasti, kad netgi tokiame žiauriame likime yra šlakelis laimės, už kurią Netė moka dėkoti. Emocingas ir išmintingas Dainos Avuotinios romanas „Anyta“ – apie gimtuosius namus, meilę ir gerumą – tai Latvijos istorija, kurią išgyveno ir užrašė moteris.

Lietuviškos apybraižos
Skaitytos / 2019-02-05

Naujausias Herkaus Kunčiaus romanas pirmiausia patraukia savo ryškia išvaizda ir tik po to skandalingu turiniu, besitaškančiu juodojo humoro purslais. „Lietuviškos apybraižos“ sudarytos iš septynių atskirų pasakojimų, kuriuos į vientisą kūrinį jungia personažai – tikros istorinės asmenybės, įvairiais laikotarpiais apsilankiusios Lietuvoje. Tai – Rusijos caras Petras I-asis, romane įžengiantis į Vilnių ir apsistojantis Sluškų rūmuose, karvedys Napoleonas, po krepšinio rungtynių su Kauno „Stumbro“ degtinės gamyklos komanda Jonines sutinkantis Rumšiškėse, šokinėdamas per laužą… Atrodo, didesnio absurdo jau nesugalvosi, bet štai autoriaus vaizduotė neša dar toliau: į Vilnių atvykęs Vladimiras Leninas pogrindinį susirinkimą sušaukia ginekologo kabinete, o dainų ir šokių šventėje dalyvaujantis Michailas Gorbačiovas įsimyli „Lietuvos“ ansamblio šokėją Valdonę…. Skaitant romaną, juokeliai ir pokštai verčia kvatoti ir stebėtis rašytojo išmone. Kai kur gal ir persūdyta su vulgarybėmis…Bet kiekvieno herojaus nuotykį skaitai vienu atsikvėpimu. Ir jau nebežinai, kur tiesa, o kur rašytojo fantazija, nes, kaip teigia pats H. Kunčius, „tekant laikui, vieni įvykiai nugrimzta užmarštin, kiti atgimsta mitais ar legendomis“.

Šaukiantys akiračiai
Skaitytos / 2019-01-09

   Nuoširdi knyga, nepaleidžianti iki paskutinio puslapio, nuostabi kalba kuria aprašomi kasdieniniai dalykai. Skaitai ir su grauduliu, ir su šypsena. Tai knyga apie kiekvieną iš mūsų. Paprastas, bet tuo pačiu gilus, jautrus kūrinys apie vaikystę, meilę, gyvenimą, apie pirmąją meilę. Apie tėvus ir senelius, dėdes ir tetas, kaimynus, apie lenkus, rusus, žydus, jų tarpusavio santykius.  Sena nuotrauka, lyg žiūrint nuo kalno, atveria praeities akiračius. Iš čia matyti vaikystė, karas, pokario absurdas. Sumani motina, tempianti išgyvenimo naštą, tėvas širdininkas, kaimynės kurtizanės, mokytojai, giminaičiai… Nuo to kalno matai save, koks esi, koks buvai ir, galbūt, koks būsi… Šis romanas 1997 m. pelnė aukščiausią Lenkijos literatūrinį apdovanojimą –  Nikės premiją. Akiratis : romanas / Wiesław Myśliwski. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 584 p. Siūlome paskaityti ir kitas šio autoriaus knygas, esančias G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje: Akmuo ant akmens : romanas / Veslavas Mislivskis. – Vilnius : Vaga, 1992. – 466 p. Traktatas apie pupelių gliaudymą : [romanas] / Wiesław Myśliwski. – Vilnius : Mintis, [2009]. – 399 p. Paskutinis išdalijimas : romanas / Wiesław Myśliwski. – Vilnius : Mintis, 2018. – 471 p.      

Ką gi skaito Jonai, Jonės ir Janinos?
Citatos , Skaitytos , Su knygomis... / 2017-06-22

Klasika nemiršta, todėl „visai nenuostabu, kad net šiuolaikiniai Anglijos ir kitų Europos šalių tėvai auklėja savo vaikus Jane Austen dvasia“.           „Didelė, o gal teisingiau – gili žmogiškumo, žmoniškumo, pagarbos, atidos ir supratingumo knyga – kaip Universitetas, kaip Šviesos Universitetas“.           Romanas, stebinantis savo vaizduote.               Ši knyga buvo naujas žodis pasaulinėje literatūroje, magiškojo realizmo pradžia.             Romane keliami esminės patirties, kančios, gyvenimo ir mirties, meilės ir praradimo, dvasingumo ir nevilties klausimai.             Lotyniškai „daiktų miškas“ – Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, perduodama iškartos į kartą.             XX a. Amerikos literatūros šedevras, iki šiol plačiai skaitomas, verčiamas, mėgstamas, mėgdžiojamas ir studijuojamas.                     Knyga, tai senelės laiškas dukraitei.               Autobiografinis romanas, kuriame Gary aprašo vaikystę ir jaunystę – laiką, kurį lydėjo besąlygiška bei reikli motinos meilė ir absurdiški susidūrimai su tikrove.

Jodi Picoult. Kai tu išeini
Citatos , Skaitytos / 2016-04-29

„Negali kaltinti žmogaus, jeigu jo tikrovė kitokia negu tavo“. „Aš žinau atsakymą. Jei nuolat galvoji apie žmogų, kurį mylėjai ir kurio netekai, tu visada esi su juo. Visa kita tik smulkmenos“. Išties įtraukianti knyga kaip ir visi kiti šios autorės kūriniai. Skaičiau susidomėjusi, o romano atomazga kaip visada buvo netikėta ir nenuspėjama. Intriguoja ir tai, kad autorė jau ne pirmoje knygoje žmonių gyvenimą pateikia paraleliai su gyvūnų. Šį kartą skaitytojui suteikiama galimybė žvilgtelėti į dramblių pasaulį. Apibendrindama galiu pasakyti, kad ši rašytoja niekada nenuvilia, visada sudomina ir nustebina.

Jodi Picoult. „Vienišas vilkas“
Skaitytos / 2015-09-03

Neretai girdžiu sakant, kad autorius, „kepantis“ knygas kaip blynus vieną po kitos, praranda patrauklumą skaitytojui, nes ima kartotis ir sunkiai sugeba nustebinti. Tokių atsiliepimų tenka išgirsti ir apie mano taip mėgiamą rašytoją Jodi Picoult, kuri gali pasigirti ganėtinai solidžiu parašytų knygų skaičiumi. Kadangi esu užkietėjusi šios autorės gerbėja, dažnai leidžiuosi į naujausių jos kūrinių medžioklę. Šį kartą į mano godžias rankas pateko jos romanas „Vienišas vilkas“. Nors romano siužeto linija vystosi panašiai kaip ir kituose rašytojos romanuose (istorijos kulminacija ir atomazga perteikiamos teisminio proceso metu), šioje knygoje skaitytojo laukia ir netikėtumas. Rašytoja žmonių šeimos gyvenimą paraleliai sugretina su vilkų gauja. Vieno iš knygos herojų gyvenimas su vilkų šeima ir pastangos įsijausti į vilko vaidmenį, detalus tokio gyvenimo aprašymas mane privertė pajusti gana dviprasmiškus jausmus nuo tam tikro neigiamo įspūdžio, peraugusio į susidomėjimą, sumišusį su, nebijokime šio žodžio, pasišlykštėjimu, galiausiai virtusiu sunkiai pripažįstamu suvokimu, kad tai stipriausias ir didžiausią įspūdį paliekantis knygos bruožas. Būtent dėl šio rašytojos sumanymo sugretinti civilizuotų žmonių šeimos ir plėšrių vilkų gaujos gyvenimus ir išgyvenimo instinktus bei dėl šio sumanymo pateikimo knygos tikrai nepavadinčiau „eiliniu“ Jodi Picoult romanu. Dėl to galiu pasidžiaugti, kad „dar vieną“ savo knygą autorė meistriškai ir originaliai pateikia kaip tikrai neeilinį savo kūrinį….