Ashley Audrain. Nuojauta
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-06-08

Ashley Audrain „Nuojauta“ yra drąsus, kone akiplėšiškas romanas, emociniai ir psichologiniai niuansai jame perteikti neįtikėtinai tiksliai. Tai įtempto siužeto meistriškai parašytas literatūrinis trileris, sudominantis nuo pirmojo puslapio ir panardinantis į vieną sudėtingiausių patirčių – motinystę. Bill Clegg, bestselerio „Did You Ever Have A Family?“ autorius Su „Geromis knygomis“ šio kūrinio apžvalga pasidalijo tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė. Dėkojame jai!  „Stipri, labai greit įtraukianti ir išlaikanti prikaustytą skaitytojo dėmesį iki pat paskutinio puslapio, tamsi, gili psichologinė drama. Blaja Konor nori susilaukti vaikų, bet kartu ir bijo, nes jos mama ir močiutė buvo kitokios moterys. Ne itin motiniškos, tikrai nemyluojančios savo vaikų, griežtos ir atsainios, kartais netgi nekenčiančios ir kenkiančios. Blaja nenorėtų, kad jos vaikas patirtų tai, ką ji patyrė vaikystėje. Susilaukusi pirmagimės Violetos, ji tiki, kad galės jai duoti viską, ko negavo pati. Bet su Violeta nėra taip lengva, ji irzli, nerami, nesišypsanti. Blaja niekad jai neįtinka ir tarsi pradeda nujausti, kad su jos pirmagime kažkas negerai. Būdama su savo tėčiu, Violeta tampa visiškai kitokia – paklusni, džiugi, laiminga, taigi Foksui ima atrodyti, kad Blaja, tiek prisikentėjusi vaikystėje, prisigalvoja nebūtų dalykų apie jųdviejų dukrą. Šioje knygoje daug įtampos, tamsios motinystės peripetijų. Čia tikrai nerasite motinystės idealizavimo, greičiau išvysite baisiausią sapną, o…

Māra Zālīte. Penki pirštai

     Autobiografinis romanas „Penki pirštai“ yra vaiko lūpomis papasakota istorija apie tremtinių grįžimą iš Sibiro į Latviją ir įsikūrimą okupuotoje tėvynėje.  Tyras, naivus, jausmingas penkiametės Lauros pasaulis – tai komiškos ir tragiškos situacijos, netikėtumai ir paradoksai, skirtingų kartų ir santvarkų susidūrimas. Kai Laura klausia įvairiausių dalykų apie smulkmenas, buitinius dalykus, apie daiktus, kurių gyvenime nėra mačiusi, taip nupiešiama ir ta aplinka, į kurią pateko parvykę iš Sibiro žmonės. Grįžę jie tikisi rasti nors dalį to, ką paliko laisvojoje Latvijoje. Ir to neranda. Jie daug ko neranda – net ir žmonės, kuriuos jie pažinojo, dabar atrodo visai kitokie, negu buvo anksčiau. Tai skaudi, jautri istorija, papasakota su tikėjimo ir vilties gaida. Māra Zālīte – žymi Latvijos poetė, dramaturgė, eseistė, aktyvi visuomenės ir kultūros veikėja. 2013 m. išleistą romaną „Penki pirštai“ Latvijos literatūros metų apdovanojimo komisija pripažino geriausiu prozos kūriniu.

Katja Kettu. Už nuodėmes bus atleista

Už išsamią ir įtaigią knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo moderatorei Jūratei Baltušnikienei. „Vienas žiauriausių Suomijos istorijos epizodų – 1944 m. rugsėjo ir 1945 m. balandžio mėnesiais vykęs Laplandijos karas. Šiame tolimojoje šiaurėje įsiplieskusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Nors teigiama, kad Laplandijos karas bendrajame Antrojo pasaulinio karo fone yra gana nereikšmingas, tačiau jo padariniai buvo tragiški: konflikto metu žuvo apie 1300 suomių ir apie 2000 vokiečių karių, apie 100 000 Suomijos gyventojų tapo pabėgėliais. Atsitraukiančios vokiečių pajėgos nusiaubė didžiąją dalį šiaurinės Suomijos naudodami išdegintos žemės taktiką: buvo sugriauti miestai ir kaimai, suniokota infrastruktūra. Antrojo pasaulinio karo metais suomių moterys užmezgė santykius su vokiečių kareiviais, buvo sukurta mišrių šeimų. Trečiojo reicho kariuomenei pasitraukus, vokiečių „nuotakos“ ir jų vaikai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Dalis „nuotakų“ paliko Suomiją ir iškeliavo kartu su vokiečiais. Skaičiuojama, kad nuo vokiečių kareivių Suomijoje gimė apie 700 vaikų. Šio karo įvykius romane „Už nuodėmes bus atleista“ (iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė) aprašiusi viena žymiausių Suomijos rašytojų Katja Kettu akimirksniu sulaukė kritikų pripažinimo ir milžiniško gerbėjų būrio. 2011 m. pasirodžiusi knyga buvo įvertinta prestižinėmis Suomijos literatūrinėmis Kalevi Jantti ir Runeberg premijomis. Tiesą pasakius, buvau mažumėlę šokiruota istoriniame romane aprašomais žiauriais ir atvirais…

Roberto Bolaño. Pašėlę detektyvai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-20

Čilės rašytojo Roberto Bolaño nuotykių romaną, nutiesusį šiam rašytojui kelią į literatūrinę šlovę, rekomenduoja Bitės knygų klubo vadovė Jūratė Baltušnikienė: Nebuvo lengvas šis literatūrinis pasivaikščiojimas. Oi, nebuvo… Net didžiuojuosi savimi, kad nepalūžau ir nukeliavau iki paskutinio puslapio. Būtų įdomu išgirsti kitų, įveikusių šį tekstą, nuomones ir įspūdžius apie skaitymo džiaugsmus ir kančias. O tiek vieno, tiek ir kito šioje knygoje tikrai netrūko: čia, žiūrėk, siužetas suintriguoja ir kyla į kalną, čia jau darosi nuobodu nuo, atrodytų, niekada nesibaigiančio keliavimo. Bohemiškasis klajoklis, maištininkas ir revoliucionierius Roberto Bolaño – vienas ryškiausių Čilės rašytojų. Jis buvo įvertintas visa puokšte literatūrinių premijų, tarp jų ir Romulo Gallegos premija, kuri įvardinama kaip Lotynų Amerikos literatūros Nobelis. Rašytoją būtent ir išgarsino 1998 m. pasirodęs autobiografiniais motyvais dosniai paskanintas romanas „Pašėlę detektyvai“ (iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė). Iki tol mažai žinomas čilietis Bolaño į literatūros pasaulį įsiveržė kaip ryškiausia kometa. Kūrinys Lotynų Amerikoje susilaukė tokio populiarumo ir kritikų bei skaitytojų susižavėjimo, kokiu kadaise buvo apdovanotas Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. „Pašėlusiuose detektyvuose“ net 52 veikėjų lūpomis liejasi sąmonės srautas, atskleidžiantis dviejų po įvairias pasaulio šalis – nuo JAV iki Izraelio – besibastančių poetų asmeninio ir kūrybinio gyvenimo peripetijas. Bolaño, pasitelkęs gausų veikėjų chorą, taip…

Sofía Segovia. Bičių dūzgesys
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-12

Šią magišku realizmu dvelkiančią šeimos sagą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė Labai keista skaityti knygą, kur aprašoma anuomet pasaulyje buvusi situacija, be galo panaši į tą, kuri yra jį apėmusi šiomis dienomis. Netikėta pandemija, mirtys, skausmas, užkrato nevaldymas… Ispaniškojo gripo protrūkis. Vienoje gausioje Meksikos šeimoje, kur kiekvienas narys turi ypatingą vardą, gyvena senolė Recha. Ji kasdien sūpuojasi savajam krėsle, mažai bendrauja, niekam netrukdo.   Vieną rytą senolės krėslą šeima randa tuščią, ko niekad nėra buvę. Visi sujunda jos ieškoti, beveik pradeda ruoštis laidotuvėms, iš anksto užsakydami karstą. Bet randa Rechą šalia tilto su mažu ryšulėliu rankose. Ryšulėlyje – kūdikis sužalotu ir aplipusiu bičių spiečiumi veidu. Vaikas gyvas, tai –  Simonopijas, berniukas, kuris užaugęs turės ateities regėjimo galių. Nors daugeliui gyventojų bičių berniukas – velnio pranašas, bet Rechai tai nė motais, ji augina berniuką lyg savo. Bitės nuo Simonopijo niekur nesitraukia net ir jam augant, jį nuolat saugoja. Jo paties tikslas –  apsaugoti savo naująją šeimą nuo gresiančių negandų. O negandų bus. Ir ne viena.  Pasakojime itin akcentuojamas ryšys su gamta. Knygos nepavyks perskaityti greitai – jei skubėsite, tikrai pasiklysite. Pabaigus skyrių, norisi apmąstyti tai, ką perskaitei, o kitą vakarą – keliauti toliau. Istorija „atgyja“ ir galutinai įtraukia kažkur po…

Raphaëlle Giordano.Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-01-27

Knygą rekomenduoja bibliotekos skaitytoja Sandra „Sėkmė-tai sugebėjimas judėti nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo“, sakė Winstonas Churchillis. Perskaičius Raphaëlle Giordano knygą  „Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą“ ši W. Churchillio citata įsiminė labiausiai. Ne, tai jokiu būdu nėra knyga apie nesibaigiančias nesėkmes.  Tai lengvai skaitomas romanas, kuris sukelia vidinę audrą, žadina norą skleisti sparnus ir siekti savo svajonių –  dirbti mylimą darbą, būti gražia moterimi, aistringa ir mylima žmona, būti pačia geriausia mama, supratinga dukra. Tik einant šiuo keliu mus ne visada lydi sėkmė. Dažnai, patyrę vieną, antrą nesėkmę, mes nuleidžiame sparnus, nulenkiame galvą ir tiesiog plaukiame, galbūt ne visai kur norėtume, ne visai kaip norėtume. Pagrindinė knygos veikėja Kamilė tokia pat moteris, mama kaip ir dauguma mūsų. Paskendusi kasdienėje rutinoje, apsupta šeimyninių rūpesčių, ji iš pirmo žvilgsnio atrodo laiminga moteris. Bet atsitiktinė pažintis su rutinologu Klodu ją priverčia susimąstyti – nejaugi tai viskas, ką gyvenime pasiekė ir turi? Knygos autorius mums leidžia toliau sekti Kamilės gyvenimą, mintis ir pokyčius. Pokyčius, kurie mūsų gyvenimą  nuspalvina šviesiomis spalvomis. Tik tereikia suprasti, kad visa šviesa ir laimė priklauso mums ir nuo mūsų pačių. Knyga moko, kaip suvaldyti neigiamas mintis, kaip susitelkti į teigiamus dalykus, kaip išdrįsti vėl būti…

Jurga Tumasonytė. Remontas
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-01-19

Rašytojos Jurgos Tumasonytės  romane „Remontas“  juntama ir apčiuopiama nemažai laikmečio ženklų ir situacijų, artimų šiuolaikiniams trisdešimtmečiams. Nuotaikinga istorija pažadins jų nostalgiškus jausmus, romane aprašytos situacijos pasirodys itin pažįstamos ir primins vaikystę bei paauglystę. Tai ir vietomis tragikomiška pagrindinės bevardės veikėjos gyvenimo istorija, ir detektyvo elementų turintis pasakojimas. Romano pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – veikėjai po šeiminių išgyvenimų atlieka namų remontą, taip tarsi slėpdami skaudulius po dažų sluoksniu. „Remontas“ nuo kitų knygų skiriasi tuo, jog jis nėra autobiografinis, nors autorė ir pripažįsta, kad kai kurios romano detalės paimtos ir iš jos asmeninio gyvenimo. Jurga Tumasonytė – prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno premiją.

Charlotte Seager. Follow me, like me
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-01-15

Knygą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: Visiškai paaugliška knyga apie šių dienų populiarumo reikalus, norą būti pripažintiems ir socialinių medijų pasaulį. Nauja mokykla, visi svetimi, uždarumas, drovumas – visa tai apie Amberę. Nors jai sunkiai sekasi susirasti draugų, bet įsimylėti gražuolį trenerį Reną tai netrukdo. Pats Renas apie tai nieko nenutuokia, Amberė tiek juo apsėsta, kad turi sekimo programėlę, žino kur jis būna, seka jo visas socialines anketas. Išgirdusi nepagrįstus gandus apie savo „meilę“, lyg detektyvė bando išsiaiškinti tiesą. Drąsi, įžūli mokyklos gražuolė Chloja visų pripažinta ir dievinama. Išsiskyrusi su savo draugu Tomu, ji užmezga, atrodytų, nekaltą internetinę pažintį su Svenu. Jis gražus, greit atsako į žinutes, komentuoja jos nuotraukas, skiria visą dėmesį tik jai. Tačiau Chloja visgi suvokia, kad šio vaikino nepažįsta ir per daug jam atsiskleidė, todėl ji pabando nutraukti šią nuotolinę draugystę. Po šio žingsnio ji pastebi, kad Svenas nėra jau toks žavus, koks atrodė. Dvi visiškai skirtingos merginos, bet jų keliai netikėtai susikerta. Abi merginos supranta, kad interneto platybėse ne viskas tviska grožiu. Įtemptas, greit besirutuliojantis siužetas, kuris atskleidžia internete tykančius pavojus. Nors ir paaugliška knyga, bet vertinga ir pamokanti šių dienų pasauliui.

Beth O’Leary. Atskirai kartu
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-01-08

Jau pats pavadinimas labai taikliai apibūdina visą knygą vos dviem žodžiais. Šis subtilių įžvalgų ir humoro kupinas romanas pasakoja apie du vienas kito nepažįstančius, bet gyvenančius tame pačiame bute žmones. Tifė ir Leonas kiekvienas užklupti savo rūpesčių. Tifė nebeturi kur gyventi, Leonas dirba naktiniu slaugu, jam reikia pinigų pagelbėti broliui. Ir štai, reikia pripažinti, kad kartais apimtas nevilties, tampi platesnių pažiūrų žmogumi. Susiklosčiusią padėtį apibūdinkime taip:  Leonas turi butą, kuriame būna nuo devintos ryto iki šeštos vakaro. Tifė dirba nuo devynių ryto iki penktos vakaro. Jai tik reikia vietos, kur galėtų pernakvoti. Taigi, Tifė ir Leonas gyvena tame pačiame bute, miega toje pačioje lovoje ir jie niekada nėra susitikę. Po truputį jie pradeda bendrauti rašteliais, susipažįsta, įsileidžia vienas kitą į savo gyvenimus. Pasakojimas  išties linksmas, skaitant daug kartų prajuokinęs. Viskas labai nuspėjama, verti puslapius ir gali numanyti, kas bus kitame, bet  nesinori paleisti knygos iš rankų. Tad  šis romanas labai tinka poilsiui, atostogoms  arba tuomet, kai reikia atitrūkti nuo kasdienybės problemų.

Alyson Richman. Prarasta žmona
Skaitytos , Su knygomis... / 2020-12-13

Skaitytojos Ievos rekomendacija: Alyson Richman (Alison Ričman) – amerikiečių rašytoja ir tapytoja, penkių bestseleriais tapusių romanų autorė. Jos knygos išverstos į 20 kalbų, o garsiausias jos romanas – tikrais faktais paremtas „Prarasta žmona“, pagal kurį šiuo metu statomas filmas. „Prarasta žmona“ – neužmirštama istorija apie meilę, kurios negali įveikti nei laikas, nei žiauriausi išbandymai. Apie neįtikėtinus ir vis dėlto tikrus žmonių likimus. Apie ypatingą ištvermę, kurios padedami žmonės gali iškęsti neįsivaizduojamus baisumus. Apie tai, kad laimė yra tokia trapi ir trunka taip trumpai – tačiau viltis neblėsta visą gyvenimą. Skaitydamas šią knygą, išgyveni kartu su romano veikėjais: patiri jų laimę, kančias, troškimus. Sulig kiekvienu puslapiu įsitrauki į kankinančią tolesnių įvykių seką, kartu laukdamas ir tikėdamasis laimingos baigties.