Bitės knygų klubas skaito. Yoko Ogawa. Begalinė lygtis
Skaitytos , Su knygomis... / 2022-01-16

Sausio 11 d. Bitės knygų klubas susirinko į prieš mėnesį pasirinktos knygos –  japonų rašytojos Yoko Ogawa romano „Begalinė lygtis“aptarimą.  Tik pasirodžiusi ši knyga tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon’ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“. Ankstesnės klubo pasirinktos knygos – vietnamiečių kilmės JAV rašytojo  Viet Thanh Nguyeno romano „Šalininkas“ aptarime dalyvavusių klubo narių nuomone, po „Šalininko” “Begalinė lygtis” pasirodė be galo šviesi ir rami: „Toleracija ir ramybė” (Agnė), „Šviesi ir elegantiška” (Gintarė), „Begalinė pagarba, tarpusavio supratimas” (Inesa). Ir išties, nors vieno pagrindinių knygos veikėjų – Profesoriaus – dabarties realybės suvokimas apribotas aštuoniasdešimties minučių intervalais (tiek siekia jo trumpoji atmintis po prieš daugelį metų patirtos avarijos), romano autorė skaitytojui siunčia žinutę, jog nepaisant ribotos atminties, žmogaus gerumui, kilnumui, išminčiai nėra jokių kliūčių. Romano centre – trijų skirtingų kartų atstovų, skirtingos kilmės, patirties ir išsilavinimo žmonių kuriamas nepaprastai šviesus ir šiltas ryšys, peraugantis į ilgametę draugystę ir nuoširdų atsidavimą. Aštresnio siužeto gerbėjams šis romanas, ko gero, galėtų pasirodyti pernelyg ramus: „Nei intriguojančio siužeto, nei ypatingai puošnios barokiškos kalbos”…

Lucinda Riley. Angelų medis
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-12-09

Romane „Angelų medis“ jo autorė narsto net 40 metų laikotarpį aprėpiančią, painią vienos šeimos istoriją. Tai istorija apie tris labai skirtingas vienos šeimos moteris ir labai skirtingus jų gyvenimus. Tai pasakojimas apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, beribį egoizmą ir meilę, kuri, rusenusi visą gyvenimą, gali įsiplieksti po daugybės metų. Romanas patraukia savo nešablonišku siužetu, kuris, pasak skaitytojų, tuo ir žavus, jog istorijos pradžia išsirutulioja į visiškai netikėtą tęsinį ir pabaigą. Kiekvieno romano herojaus charakterį Lucinda Riley tiksliai ir jautriai instrumentuoja, tuo pačiu paversdama juos svarbiais pasakojamos istorijos herojais. Stiprūs „Angelų medžio“ herojų charakteriai lengvai, greitai ir giliai įtraukia skaitytojus. Siužetas verčia juos sirgti už herojus, jaudintis dėl jų priimamų – teisingų ir klaidingų – sprendimų. Liūdna paminėti, jog 2021 m. birželį pasaulis neteko rašytojos Lucindos Riley. 2017 m. rašytoja dalyvavo Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Lucinda Riley garsi “Septynių seserų” romanų ciklu, pasakojančiu įvaikintų seserų istorijas ir paremtu mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną.

Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ – kitų šalių skaitytojų akimis
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-11-18

Barbara Ogonowska-Antonsson – moteris, kuriai smagu pažinti svečias šalis, kitas kultūras, gilintis į kitų tautų istoriją bei mokytis užsienio kalbų. Gimusi ir užaugusi Lenkijoje, baigusi vokiečių kalbos studijas, mokanti penkias užsienio kalbas, gyvenusi JAV, Šveicarijoje, šiuo metu gyvenanti Prancūzijoje, ji daug keliauja, o keliaudama ne vien turistės akimis žvelgia į lankomą šalį, bet ir ieško tos šalies autorių literatūros kūrinių. 2015 m. Barbara lankėsi Lietuvoje, užsuko ir į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. Jos įspūdžius publikavome mūsų bibliotekos svetainėje ir tinklaraštyje Geros knygos. Šįkart Barbara mielai pasidalino savo mintimis ir įžvalgomis apie Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Silva Rerum“.   „Romanas „Silva Rerum“ sukėlė didelį šurmulį šalyse, kuriose jis buvo išleistas. Keletas profesionalių kritikų, įskaitant Nobelio premijos laureatą, labai teigiamai įvertino šią knygą, todėl mano nuomonė niekam nebus ypatingai įdomi, nes esu tik aistringa skaitytoja ir istorijos mylėtoja. Tačiau šis romanas sukėlė daugybę jausmų ir apmąstymų, kuriais norėčiau pasidalinti su kitais skaitytojais. Kodėl Silva Rerum? XVII ir XVIII amžiuose „sylwa“ paprastai buvo ranka rašytas tekstas, neturintis didesnių literatūrinių ambicijų, skirtas daugiausia šeimai ar draugams ir kaimynams. Jame buvo ne tik faktai iš kasdienio gyvenimo ar neįprasti šeimos įvykiai, bet ir užrašai apie tai, kas rašytoją sudomino. Dažnai net literatūros kūrinių dalys –…

Sara Foster. Tu manęs nepažįsti
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-11-18

Kylančios australų literatūros žvaigždės Saros Foster romano apžvalga dalijasi tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Trileriai man tapo vienu mėgstamesnių žanrų. Pastarasis suintrigavo ir įtraukė nuo lengvai besirutuliojusios istorijos pradžios ir pamažu viliojo ir viliojo toliau skaityti. Ir tada tik cak! Jauti, kad nebegali paleisti, kol neišsiaiškinsi, kas gi ten įvyko po galais. Prieš dvylika metų paslaptingai dingsta žavi raudonplaukė aštuoniolikmetė Lizė. Šis dingimas gyvenimus sujaukia dviems šeimoms, vienai – dėl dingusios dukros, kitai, kurioje auga du broliai – dėl krintančių įtarimų vyresnėliui Tomui. Jaunėlis Nojus, visad engtas, užgauliotas Tomo, įsimylėjęs Lizę ir naiviai tikisi, kad ji pamatys bjaurųjį Tomo charakterį. Kai paskutinį vakarą Lizė su Tomu susipyksta, Nojus viską stebi ir mato, bet išsigandęs pasislepia. Tą vakarą Lizė dingsta. Tomas išvyksta iš šalies, kas sukelia dar daugiau įtarimų, kurie visus tuos ilgus metus neduoda ramybės Nojui. Nojus, vis dar draskomas dvejonių dėl Lizės dingimo ir neapykantos broliui, laukia teismo posėdžio, kuriame nori išsakyti viską, ką žino ir išlaisvinti save. Belaukdamas teismo ir atostogaudamas Tailande, Nojus susipažįsta su neįtikėtino grožio raudonplauke, labai panašia į Lizę. Neilgai trukus jaunuoliai įsimyli, tik ir vienas, ir kitas turi žlugdančių praeities paslapčių, kuriomis neiškart pasidalina. Visgi taip nutinka, kad praeities šešėliai užgožia šių dienų gyvenimą,…

Knygos Helovino vakarui
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-10-31

Iš Amerikos kilusi Helovino šventė, regis, jau įsitvirtino lietuviškų švenčių kaleidoskope. Nors didžiausią džiaugsmą ruošdamiesi „baisiausiai“ metų dienai (o, tiksliau pasakius, nakčiai) jaučia vaikai, tačiau ir suaugusieji vis dažniau nori atitrūkti nuo kasdienybės ir tapti šios šventės dalimi. Todėl, jei norite tikros bauginančios istorijos, keletą jų mes jums rekomenduojame:   Susan Hill. Moteris juodais drabužiais. Jei pasiilgote geros tradicinės vaiduoklių istorijos, ši knyga – kaip tik jums. Artūras Kipsas, jaunesnysis Londono teisininkas, savo darbdavio paprašomas sudalyvauti ponios Drablou laidotuvėse. Prieš tai jis turi užsukti į Ungurių pelkės dvarą sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Tačiau jaunajam advokatui nuolat rodosi juodai apsirengusi moteris. Artūras turi daugybę neužbaigtų darbų, tad, norėdamas juos užbaigti greičiau, jis nusprendžia naktį praleisti dvare. Tai, kas įvyksta toliau, sukelia abejonių, ar tai buvo vykęs jaunojo teisininko sprendimas.   Cilla Borjlind, Rolf Borjlind. Trečiasis balsas. Populiaraus detektyvo „Potvynis“ autorių duetas tęsia pasakojimą apie detektyvą Tomą Stiltoną ir jauną policijos kursantę Oliviją. Samira mirė praėjusią naktį. Dabar ji žvalgosi nuo Marselio stogų ir prisimena, kaip jis ją pasmaugė, kaip nupjovė galvą ir užkasė jos kūną šešiose vietose. Ji viliasi, kad kas nors kada nors ją suras… Tai antroji Cillos ir Rolfo Börjlindų knyga. Kinematografiškas ir įtemptas šio detektyvo siužetas išduoda ilgametę autorių patirtį kuriant milžiniško…

Alison Hammer. Tu. Aš. Mes
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-10-14

Už pasidalijimą savo mintimis apie jautrią šeimos, susidūrusios su neišvengiamu likimu, istoriją ir apie ir meilę, padedančią atlaikyti visus iššūkius, dėkojame tinklaraščio Linksmorijos autorei Ingai Kanišauskei: „Labai jautri knyga, kurią skaitydama apsiverkiau kelis kartus. Knyga, kurią norėjosi dar patausoti, ir lėtai skaityti jautrią istoriją. Pasakojimas sukasi aplink trijų asmenų šeimą –  Aleksę ir Tomį, kurie vienas kitą  įsimylėję nuo mokyklos laikų ir jų keturiolikmetę dukrą Sisi. Aleksė – darboholikė, kuri pati save pagauna galvojant, kad yra baisi motina, nes vos pagimdžiusi vėl grįžo į darbą. Namo Aleksė paprastai parsiranda vėlai, o jos santykiai su dukra paknkamai aštrūs. Tomis į viską žiūri ramiai, taikiai sprendžia problemas, todėl dukra jį dievina. Sisi ir Aleksė nuolat griežia dantį viena ant kitos ir pykstasi, Aleksė nepalaiko dukros noro tapti žymia aktore, nes turi tam savų priežasčių. Kai motina pareiškia, kad Sisi šią vasarą nevažiuos į taip ilgai lauktą teatro stovyklą, mergina tiesiog pasiunta ir paskelbia motinai streiką. Tačiau viskas keičiasi, kai ima aiškėti  didžioji Tomio paslaptis.  Jis serga. Diagnozė – vėlyva vėžio stadija ir, be viso kito, Tomio nenoras priimti betikslio gydymo. Jis dar nori įgyvendinti paskutinį norų sąrašą su šeima, nenori gulėti ligoninėse. Kad ir kaip Aleksė tam priešinasi, bando įkalbėti jį gydytis,…

Leonardas Gutauskas. Daiktai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-09-30

Daiktai – senelių ir tėvų palikimas, keliavę su šeima iš miesto į miestą, iš vienų namų į kitus ir su savimi besinešantys Atmintį. Išlikę bemaž nepakitę nuo pirmos jų įsigijimo dienos, namų Daiktai pasakoja apie save ir šeimininkų, jau pagyvenusios poros Margaritos ir Luko, gyvenimą. Ąžuolo mediena, veidrodžio stiklas, sieninis laikrodis, smulkūs daikteliai, taip brangūs jų šeimininkams veda per ilgą gyvenimą.  Rašytojas tyrinėja kasdienišką žmonių aplinką, jos emocinius ir atminties saitus, apversdamas konstrukciją (ne žmonės pasakoja apie daiktus, o daikteliai apie savo šeimininkus), šiltai ir jaukiai vaizduodamas namų erdvę. Nes kartais Daiktai tikrai prisimena daugiau už mus. Tereikia įsiklausyti į daiktų kalbą. Ir nepamirškim, kad vaikystėje ir mes patys mokėjom juos prakalbinti – Skudurinę Onutę ar Anglišką Zuikį, iš kurio perplėšto šono tarsi iš smėlio laikrodžio byrėjo smulkios pjuvenos, taip akivaizdžiai primenančios nesustabdomą laiko bėgimą… Leonardas Gutauskas debiutavo kaip poetas 1961 m.Nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos narys.1981 m. rašytojui ir dailininkui paskirta Valstybės premija, Rašytojų sąjungos premiją už geriausią 1990-1991 kūrinį gavo romanas  „Vilko dantų karoliai“ (pirmoji knyga), 1995 m. paskirta Stasio Šimkaus premija už eiles N. Sinkevičiūtės  „Spalvotam ciklui“, 1998 m. paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno  premija.

Samanta Schweblin. Prieraišumo laisvė
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-09-18

Už išsamią knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo vadovei Jūratei Baltušnikienei. Neabejojame, kad Jūratės mintys ir nuoširdžiai atskleista asmeninė patirtis skaitant šią knygą, paskatins ir kitus skaitytojus pasidomėti rašytojos S. Schweblin kūriniais.  „Lietuviškai neseniai išleista trečia argentiniečių rašytojos, etatinės „Man Booker International“ premijos nominantės Samantos Schweblin knyga. Tad pamaniau, pats laikas susipažinti su šios autorės kūryba. Jautį griebiau už ragų skaitydama debiutinį S. Schweblin romaną „Prieraišumo laisvė“ (iš ispanų k. vertė Laura Liubinavičiūtė). Keista knyga. Keista dėl to, kad nedidelės apimties (viso labo 126 p. ir veikiau primena apsakymą, bet ne romaną), o poveikis… Stulbinantis! Lyg būčiau maišu trenkta. Ir ne bet kokiu, o šlapiu! Nors nepasakyčiau, kad skaitymo procesas buvo malonus. Kaip tik, bėgant eilutėmis, kažkas vis erzino. Galbūt rašytojos eksperimentavimas su tekstu ir netradicinė pasakojimo maniera? Būtų net sunku įvardyti, koks tai literatūros žanras: trileris, fantastinis, psichologinis, distopinis romanas? Bent jau supratau, kad man „seno“ sukirpimo, be jokių eksperimentinių mandrysčių tekstai yra labiau priimtini ir teikiantys kur kas daugiau skaitymo malonumo. Kita vertus, reikia pripažinti, kad rašytoja puikiai sudėliojo nerimo ir įtampos kupiną tekstą. Tragiškos baigties nuojauta lydėjo nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Kai kas skaitydamas šią knygą net tikrino, ar užrakintos namų durys (apie tai šioje apžvalgoje:…

Laura Madeleine. Kur sirpsta laukinės vyšnios
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-09-05

Už knygos apžvalgą dėkojame tinklaraščio Linksmorijos autorei Ingai Kanišauskei.  „Tikrai labai lengvai perskaityta istorija. Sakyčiau, „skani“ tiesiogine žodžio prasme, nes knygoje  daug vietų, kur labai jau patraukliai aprašytas maistas. Knygos pabaigoje yra net vyšnių pyrago receptas! Pasibaigus karui, Emelina Vein patiria skausmingų išgyvenimų: miršta vyresnieji broliai, vėliau ji netenka mamos, pečius užgula dvaro išlaikymo našta. Emelinos dėdė nori perimti vadžias į savo rankas, netgi pašalinti dukterėčią. Apimta nevilties, Emelina nuspendžia bėgti. Iššoka iš vieno traukinio ir pasislepia kitame, kuris juda nežinoma kryptimi. Mergina atsiduria Pietų Prancūzijoje, nedideliame miestelyje, kuriame ją priglaudžia nedidelės užeigos savininkė. Čia Emelina atranda naują gyvenimą, kuriame vien neatrastų skonių jūra. Kavinės savininkė, kurią visi vadina Motinėle, pasiryžusi perduoti visas maisto gamybos paslaptis merginai. Emelina, pasivadinusi kitu vardu, gyvena slapstydamasi nuo praeities šešėlių, ir tuo pačiu imliai mokosi iš Motinėlės. Be to, ji slapčia bendrauja ir pamilsta Motinėlės kurčnebylį sūnų Aroną. Kai jau užgimsta graži meilė, aikštėn išlenda senojo gyvenimo nuotrupos. Knygoje istorija papasakota iš dviejų perspektyvų. Pirmoji – tai 1919 m. ir Emelinos bėgimas, slapstymasis ir naujas gyvenimas. Antroji –  1969 m. kur būsimas notaras Bilas savo viršininko pavedimu turi rasti ir įrodyti, kad Emelina yra mirusi. Taip reikia Emelinos giminei, kad galėtų tvarkyti palikimo reikalus….

Ashley Audrain. Nuojauta
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-06-08

Ashley Audrain „Nuojauta“ yra drąsus, kone akiplėšiškas romanas, emociniai ir psichologiniai niuansai jame perteikti neįtikėtinai tiksliai. Tai įtempto siužeto meistriškai parašytas literatūrinis trileris, sudominantis nuo pirmojo puslapio ir panardinantis į vieną sudėtingiausių patirčių – motinystę. Bill Clegg, bestselerio „Did You Ever Have A Family?“ autorius Su „Geromis knygomis“ šio kūrinio apžvalga pasidalijo tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė. Dėkojame jai!  „Stipri, labai greit įtraukianti ir išlaikanti prikaustytą skaitytojo dėmesį iki pat paskutinio puslapio, tamsi, gili psichologinė drama. Blaja Konor nori susilaukti vaikų, bet kartu ir bijo, nes jos mama ir močiutė buvo kitokios moterys. Ne itin motiniškos, tikrai nemyluojančios savo vaikų, griežtos ir atsainios, kartais netgi nekenčiančios ir kenkiančios. Blaja nenorėtų, kad jos vaikas patirtų tai, ką ji patyrė vaikystėje. Susilaukusi pirmagimės Violetos, ji tiki, kad galės jai duoti viską, ko negavo pati. Bet su Violeta nėra taip lengva, ji irzli, nerami, nesišypsanti. Blaja niekad jai neįtinka ir tarsi pradeda nujausti, kad su jos pirmagime kažkas negerai. Būdama su savo tėčiu, Violeta tampa visiškai kitokia – paklusni, džiugi, laiminga, taigi Foksui ima atrodyti, kad Blaja, tiek prisikentėjusi vaikystėje, prisigalvoja nebūtų dalykų apie jųdviejų dukrą. Šioje knygoje daug įtampos, tamsios motinystės peripetijų. Čia tikrai nerasite motinystės idealizavimo, greičiau išvysite baisiausią sapną, o…