Profesijos ir knygos. Gyvūnų elgsenos specialistė Ema: „Vaikystėje skaitydavau knygas, kurios ant viršelio turėjo gyvūnėlį“
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-12-28

Pradedame naują pokalbių ciklą „Profesijos ir knygos“. Kiekvienas mūsų, pasirinkdamas gyvenimo užsiėmimą, tarsi pasirenkame pasaulio matymo ir jo pajautimo prizmę. Kalbindami įvairių profesijų atstovus, norėsime sužinoti, kiek svarbios mūsų pašnekovams, pasirenkant veiklos sritį, buvo knygos ir kokį vaidmenį jos vaidina jų gyvenime šiandiena. Pirmoji mūsų pašnekovė – gyvūnų elgsenos specialistė Ema. Ema, kaip pasirinkote savo profesiją? Ar tai buvo jūsų svajonė, o galbūt sprendimas atėjo pačiai sau netikėtai? Visą gyvenimą žinojau, kad savo laiką noriu skirti gyvūnams, tik ilgai nežinojau, ką tiksliai noriu daryti, nes tuo metu labiausiai paplitusi profesija su gyvūnais – veterinarija – manęs visai nedomino. Nemėgstu kraujo, o ir šiaip labiau noriu būti jiems draugė, o veterinarų gyvūnai dažniausiai vengia. Šeimoje visada augau su šunimis, tai ir meilė didžiausia liko būtent jiems. Kai man buvo keturiolika metų, pirmą kartą nuvykau į prieglaudą „Linksmosios pėdutės“ ir pasiprašiau savanoriauti. Dėl dabar man jau suprantamų priežasčių gavau atsakymą, kad savanoriauti galima tik nuo šešiolikos metų. Grįžau namo nusivylusi, bet du metus kantriai laukiau dienos, kol vėl galėsiu ten nuvykti. Suėjus šešiolikai, taip ir padariau. Ir niekada „nebeišėjau“ iš „Linksmųjų pėdučių“, o dabar tą vietą vadinu antraisiais namais. Būtent ten aš supratau, kaip labai šunims reikia pagalbos, kad juos suprastų jų…