Romas Treinys. Dziedas
Skaitytos / 2020-09-14

Dzūkijos kaime, Merkio upės padalintame į Lietuvą ir Lenkiją, skleidžiasi žmonių likimai: žydai ir lietuviai, jų tarpusavio santykiai, kaimo kasdienybė ir ją sugriovęs karas, baisūs pokario metai, kaimynai, tapę partizanais ir išdavikais, žudynės ir tremtys. „Dziedas“ – tai romanas, kuriame persipina trys siužetinės linijos: pirmoji – Dziedo, arba Petro Ramzos, – dzūkų senolio, buvusio partizano, knygnešio, žvalgybininko, pokštininko ir išdaigininko; antroji – Edgaro Ramsay – škoto, tarnavusio Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus kariuomenėje ir įleidusio šaknis Kėdainiuose, ten susikūrusio Mažąją Škotiją; ir trečioji – Tomo Ramzos –  visą gyvenimą keistos sėkmės lydimo to paties garsaus škotų klano palikuonio. Visus juos vienija nepaprastas likimas ir Ramzos pavardė. Nežinia, ar tikrai toks škotų klanas egzistavo ir gyveno Kėdainiuose, karštai mylėjo gyvenimą, kariavo, prekiavo ir mirdavo jo palikuonys. Bet skaitant šią knygą, tai neturi jokios reikšmės, nes autoriaus sukurtas pasaulis toks įtikinamas,  kad norisi tikėti, kad skaitai ne knygą, o gyvenimą… Epiniu užmoju, plačiu istoriniu kontekstu „Dziedas“ nenusileidžia istoriniam Kristinos Sabaliauskaitės romanui „Silva rerum“ ir gaila, kad daugiau šio autoriaus knygų nebus… Vienintelis ilgamečio Jaunimo teatro šviesų dailininko Romo Treinio  istorinis romanas pasirodė jau po autoriaus mirties. 2019 m. autoriui skirta  Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija.

Dar kartą apie „Silva Rerum“

Prieš akis ant stalo – K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“. Nerašysiu, apie ką knyga, necituosiu turinio ar pan.: kas skaitys, tas perskaitys, o kam nesinorės, tai neverta ir brukti… Geriau parašysiu savo įspūdį ir santykį su perskaitytu romanu. Prieš skaitydama nebuvau skaičiusi anei vienos recenzijos, neieškojau patarimų ir pan. Turėjau tik vienos kolegės nuomonę, kad  neaišku už ką knyga išrinkta metų knyga. Hm….na, pamaniau,  paskaitinėsiu, nes kaip tik tuo metu skaityti skirtų knygų lentynėlė buvo tuščia. Ir pradėjau… ir nebesinorėjo užversti. Ir gaila buvo, kai neskaityti puslapiai tirpo ir mažėjo. Džiaugiausi ir negalėjau atsidžiaugti: štai! pagaliau! turime ir lietuvišką puikią, įdomią, užvedančią knygą, kurioje ne vien istorija, ne vien atpasakojimas įvykių ar siužeto, bet ir įvairiausių  jausmų puokštė. Kalba turtinga, vaizdinga, gyva kelionė Vilniaus ir Lietuvos kaimo keliukais, žmonių santykių vingiuose. Jaunų žmonių augime ir pagyvenusių išmintyje, kai nebemeluoji sau…   Ir vis grįždavau prie minties: nejaugi kiti skaitantieji nemato to grožio, nejaučia, koks malonumas vilnija kūnu skaitant „Silvą….“. Va ir mintiju sau – gerai, kad neieškojau kitų nuomonės apie knygą, prieš sėsdama ją skaityti. Kai turėjau savo nuomonę, perskaičiau viską, ką tik suradau ir apie Autorę, ir apie jos romaną. Džiugu, kad romanas sulaukė tiek  įvairiausių atsiliepimų – nuoširdžių ir ne…

Hilary Mantel „The Wolf Hall“

Skaitantiesiems angliškai noriu priminti, kad bibliotekoje yra 2009 m. Bookerio premijos laureatės Hilarry Mantel knyga „The Wolf Hall“. Tai romanas apie Anglijos karaliaus Henriko VIII patarėjo Tomo Kromvelio iškilimą. „Užrakinkite Kromvelį giliam požemy ryte, – sako Tomas Moras, karaliaus Henriko VIII sekretorius ir asmeninis patarėjas, – ir kai grįšite vakare, jis sėdės minkštoje sofoje ir valgys vieversio liežuvius, o visi kalėjimo prižiūrėtojai bus skolingi jam pinigų.“ Anglija, 1520-ieji. Soste – Henrikas VIII. Jei jis numirs nepalikęs vyriškos lyties įpėdinio, šalis bus sugriauta pilietinio karo. Karalius nori anuliuoti 20 metų trukusią santuoką ir vesti Aną Bolein, bet su tuo nesutinka popiežius ir didžioji dalis Europos. Henriko VIII pagrindinis patarėjas yra kardinolas Volzis, turintis pasirūpinti, kad būtų užtikrintos skyrybos, bet jis to nepadaro. Į šią nepasitikėjimo kupiną atmosferą įsiveržia Tomas Kromvelis, iš pradžių kaip Volzio raštininkas, vėliau – kaip jo įpėdinis. Kromvelis – brutalaus kalvio sūnus, genialus politikas, kyšininkas, žavėtojas, gebantis subtiliai ir meistriškai manipuliuoti žmonėmis ir įvykiais. Verždamasis į valdžią Kromvelis sugriauna nepajudinamas taisykles. Jo reforma vykdoma spaudimo kupinoje terpėje: tenka laviruoti tarp savanaudžio parlamento ir karaliaus, kuris blaškosi tarp romantiškų aistrų ir įsiūčio priepuolių. Kromvelis mitriai skinasi kelią per dvarą, kuriame žmogus žmogui vilkas… Šią knygą kol kas gausite tik…

Francas Baueris „Imperatorės haremas“
Skaitytos / 2010-10-13

Mane visuomet žavėjo stiprios istorinės asmenybės, ypač jei jos savo gudrumu, žavesiu, išsilavinimu pralenkdavo ir pergudraudavo vyrus 🙂 Viena tokių asmenybių – Rusijos imperatorė Jekaterina II. Neslėpsiu, smalsumą kėlė ne vien jos gebėjimas įsitvirtinti vyrų valdomoje šalyje, bet ir neįtikėtini jos pomėgiai bei „smagus“ gyvenimo būdas. Šios moters nepažabojamas meilės troškimas nuolat apipinamas įvairių legendų. Knyga išties įdomi: ir tiems, kam įdomu, kaip valdė ši moteris, kokius pakilimus ir nuopuolius patyrė viena didžiausių to meto imperijų, ir tiems, kam Jekaterina įdomi kaip asmenybė, moteris, negalėjusi atsispirti nė vienam žaviam vyrui. Kaip mėgdavo sakyti pati imperatorė: – Pirmiausia aš esu moteris, o tik paskui – imperatorė.