Geros knygos

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka plečia tarptautinio bendradarbiavimo tinklą ir nuolat ieško naujų partnerių užsienio bibliotekose. 2021 – ųjų pradžia buvo sėkminga užmegztų naujų partnerysčių atžvilgiu. Viena iš naujųjų mūsų partnerių – Pyhäjoki savivaldybės biblioteka Suomijoje. Tinklaraščio Geros knygos svečias – šios bibliotekos direktorius, poetas ir rašytojas Heikki Lahnaoja. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Pyhäjoki savivaldybės biblioteka viena kitą surado NAPLE Sister Libraries (Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo) programoje. Lietuvos bibliotekininkams labai įdomu pažinti savo naujuosius partnerius – Suomijos biblioteką. Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie jūsų pagrindines veiklas, paslaugas ir projektus? Paprastai skoliname knygas ir kitus bibliotekoms žinomus leidinius, tačiau galbūt kiek neįprasta, jog mes skoliname ir paveikslus (tai reta praktika Suomijoje). Bibliotekos galerijoje rengiame įvairias parodas kiekvieną mėnesį. Organizuojame koncertus, teatro pasirodymus ir literatūrinius renginius (vienas įsimintiniausių renginių – „Jazz on the Beach Spin Off“ bibliotekos kieme po beržais). Įvairūs klubai, organizacijos, politinės partijos nuomojasi bibliotekos patalpas savo susitikimams. Glaudžiai bendradarbiaujame su vaikų darželiais ir mokyklomis. 2023 metų rudenį turėtų būti užbaigtas naujasis bibliotekos pastatas. Tai mus įpareigoja vykdyti dar daugiau įvairių veiklų.    Visuomet įdomu sužinoti, kaip kitoms bibliotekoms sekasi vykdyti savo veiklas pandemijos metu. Kaip Pyhäjoki savivaldybės biblioteka prisitaikė prie neįprastų sąlygų ir kaip jūs pasiekiate savo skaitytojus…

Rašytojos Jurgos Tumasonytės  romane „Remontas“  juntama ir apčiuopiama nemažai laikmečio ženklų ir situacijų, artimų šiuolaikiniams trisdešimtmečiams. Nuotaikinga istorija pažadins jų nostalgiškus jausmus, romane aprašytos situacijos pasirodys itin pažįstamos ir primins vaikystę bei paauglystę. Tai ir vietomis tragikomiška pagrindinės bevardės veikėjos gyvenimo istorija, ir detektyvo elementų turintis pasakojimas. Romano pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – veikėjai po šeiminių išgyvenimų atlieka namų remontą, taip tarsi slėpdami skaudulius po dažų sluoksniu. „Remontas“ nuo kitų knygų skiriasi tuo, jog jis nėra autobiografinis, nors autorė ir pripažįsta, kad kai kurios romano detalės paimtos ir iš jos asmeninio gyvenimo. Jurga Tumasonytė – prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno premiją.

Knygą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: Visiškai paaugliška knyga apie šių dienų populiarumo reikalus, norą būti pripažintiems ir socialinių medijų pasaulį. Nauja mokykla, visi svetimi, uždarumas, drovumas – visa tai apie Amberę. Nors jai sunkiai sekasi susirasti draugų, bet įsimylėti gražuolį trenerį Reną tai netrukdo. Pats Renas apie tai nieko nenutuokia, Amberė tiek juo apsėsta, kad turi sekimo programėlę, žino kur jis būna, seka jo visas socialines anketas. Išgirdusi nepagrįstus gandus apie savo „meilę“, lyg detektyvė bando išsiaiškinti tiesą. Drąsi, įžūli mokyklos gražuolė Chloja visų pripažinta ir dievinama. Išsiskyrusi su savo draugu Tomu, ji užmezga, atrodytų, nekaltą internetinę pažintį su Svenu. Jis gražus, greit atsako į žinutes, komentuoja jos nuotraukas, skiria visą dėmesį tik jai. Tačiau Chloja visgi suvokia, kad šio vaikino nepažįsta ir per daug jam atsiskleidė, todėl ji pabando nutraukti šią nuotolinę draugystę. Po šio žingsnio ji pastebi, kad Svenas nėra jau toks žavus, koks atrodė. Dvi visiškai skirtingos merginos, bet jų keliai netikėtai susikerta. Abi merginos supranta, kad interneto platybėse ne viskas tviska grožiu. Įtemptas, greit besirutuliojantis siužetas, kuris atskleidžia internete tykančius pavojus. Nors ir paaugliška knyga, bet vertinga ir pamokanti šių dienų pasauliui.

Jau pats pavadinimas labai taikliai apibūdina visą knygą vos dviem žodžiais. Šis subtilių įžvalgų ir humoro kupinas romanas pasakoja apie du vienas kito nepažįstančius, bet gyvenančius tame pačiame bute žmones. Tifė ir Leonas kiekvienas užklupti savo rūpesčių. Tifė nebeturi kur gyventi, Leonas dirba naktiniu slaugu, jam reikia pinigų pagelbėti broliui. Ir štai, reikia pripažinti, kad kartais apimtas nevilties, tampi platesnių pažiūrų žmogumi. Susiklosčiusią padėtį apibūdinkime taip:  Leonas turi butą, kuriame būna nuo devintos ryto iki šeštos vakaro. Tifė dirba nuo devynių ryto iki penktos vakaro. Jai tik reikia vietos, kur galėtų pernakvoti. Taigi, Tifė ir Leonas gyvena tame pačiame bute, miega toje pačioje lovoje ir jie niekada nėra susitikę. Po truputį jie pradeda bendrauti rašteliais, susipažįsta, įsileidžia vienas kitą į savo gyvenimus. Pasakojimas  išties linksmas, skaitant daug kartų prajuokinęs. Viskas labai nuspėjama, verti puslapius ir gali numanyti, kas bus kitame, bet  nesinori paleisti knygos iš rankų. Tad  šis romanas labai tinka poilsiui, atostogoms  arba tuomet, kai reikia atitrūkti nuo kasdienybės problemų.

Bibliotekos tinklaraščio Geros knygos svečias – Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo programos NAPLE Sister Libraries koordinatorius Diego Gracia (Ispanija). NAPLE Sister Libraries skatina bendradarbiauti ir padeda rasti bibliotekas partneres šioje programoje dalyvaujančiose Europos šalyse.  Programą koordinuoja Ispanijos Kultūros ir sporto ministerijos Bibliotekų bendradarbiavimo generalinis direktoratas. Diego, jūs esate NAPLE Sister Libraries projekto koordinatorius. Kas, jūsų nuomone, šioje programoje, kur Europos viešosios bibliotekos dalijasi savo gerąja patirtimi, sėkmingo bendradarbiavimo idėjomis, yra įdomiausia? Kodėl bibliotekoms naudinga bendradarbiauti šioje programoje? Europos bibliotekos, dalyvaujančios šioje programoje, siekia bendradarbiauti. NAPLE Sister Libraries yra partnerių paieškos platforma. Šioje programoje bibliotekos taip pat gali susipažinti su naudinga kitų bibliotekų patirtimi ir tas idėjas pritaikyti savo praktikoje.    Tačiau didžiausia nauda, manau, yra programos tarptautiškumas: apie skelbiamas bibliotekų sėkmingas veiklas sužino plati tarptautinė bibliotekininkų bendruomenė. Toks bibliotekų matomumas, jų veiklų viešinimas suteikia joms galimybių dalyvauti konferencijose ar gauti bendradarbiavimo pasiūlymų Erasmus+ programos projektuose.   Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europos viešosios bibliotekos neabejotinai sukūrė daug įdomių veiklų. Bibliotekininkai visuomet labai kūrybingi. Kokios Europos bibliotekų veiklos, kuriomis jos pasidalijo NAPLE Sister Libraries tinklaraštyje, buvo įdomiausios? Yra daug įdomių veiklų. Dauguma bendradarbiaujančių bibliotekų išradingai siekia savo skaitytojų (pavyzdžiui, vaikų) abipusio kontakto. Kartais bibliotekos vienos kitoms siunčia atvirukus ar dovanas, padedančias geriau pažinti kitos…

Leidžias nuo debesioSnaigė nustebusi,Miestą apgaubiaBežadė tyla.Ak, pamiršau,Kad jau šitaip nuo senoRudenį keičia žiema. (S. Bareikis) Iš keturių knygų, kurias mūsų bibliotekai padovanojo mūsų draugai – internetinis knygynas patogupirkti.lt – pirmiausiai norisi pristatyti šią. Galbūt todėl, kad baigiasi metai, kad ką tik praėjo Kalėdos. Galbūt todėl, jog metų virsmas mus skatina susimąstyti apie paprastus, bet svarbius dalykus. Tuomet nejučia dažniau ieškome ne formos, o turinio – eilėraščio, dainos. O bardų dainos – tai, visų pirma, turinys. Knygos „Bardai. Žodžiai ir natos“ sudarytojas Gediminas Storpirštis cituoja dainuojamosios poezijos vieną pradininkų, dainininką Vytautą Kernagį: „Man visada svarbiau ištraukti melodiją iš paties teksto negu muzikai uždėt žodžius… Kad žodis įprasmintų muziką, o muzika padėtų suskambėti žodžiui…“ Turbūt ši citata geriausiai apibūdina šios knygos turinį – čia sudėtas bardų Giedriaus Arbačiausko, Sauliaus Bareikio, Andriaus Kaniavos, Alinos Orlovos, Domanto Razausko, Kosto Smorigino, Gedimino Storpirščio dainas galima skaityti kaip eilėraščius. Čia tiek gilios prasmės, nuoširdžiai išgyvento jausmo ir išminties. O dainos pažįstamos ir girdėtos, tad, skaitant eiles, kažkur tikrai girdėsis ir muzika. Mintimis apie bardų kūrybą knygos sudarytojas pakvietė pasidalinti poetą Rimvydą Stankevičių, kompozitorių Vidmantą Bartulį ir muzikologą, kompozitorių Šarūną Naką. Jų įžvalgas rasite knygos pradžioje. Saulė dangų it pusnį brido.Medžiai amžių sidabro žaidė.Sniegas veržės gilyn į…

Skaitytojos Ievos rekomendacija: Alyson Richman (Alison Ričman) – amerikiečių rašytoja ir tapytoja, penkių bestseleriais tapusių romanų autorė. Jos knygos išverstos į 20 kalbų, o garsiausias jos romanas – tikrais faktais paremtas „Prarasta žmona“, pagal kurį šiuo metu statomas filmas. „Prarasta žmona“ – neužmirštama istorija apie meilę, kurios negali įveikti nei laikas, nei žiauriausi išbandymai. Apie neįtikėtinus ir vis dėlto tikrus žmonių likimus. Apie ypatingą ištvermę, kurios padedami žmonės gali iškęsti neįsivaizduojamus baisumus. Apie tai, kad laimė yra tokia trapi ir trunka taip trumpai – tačiau viltis neblėsta visą gyvenimą. Skaitydamas šią knygą, išgyveni kartu su romano veikėjais: patiri jų laimę, kančias, troškimus. Sulig kiekvienu puslapiu įsitrauki į kankinančią tolesnių įvykių seką, kartu laukdamas ir tikėdamasis laimingos baigties.  

    Lengvus, malonius kalėdinius skaitinius rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė ir jos dukrelė Tėja: Tai knyga, kuri kviečia Kalėdas!Storais puslapiais –  taigi, tiks ir mažiukams. Joje rasite trumpus kalėdiškus eilėraštukus, kuriuos lengvai gali išmokti vaikas, labai smagiai jie ir dainuojasi. Ši knyga su rankenėle, turi porą įmontuotų varpelių, kurie jaukiai tilindžiuoja judinant knygelę, lyg Kalėdų senio elnio skambaliukai.Mes vakarais griebiam šią knygelę ir mokomės Tėjos pasirinktą eilėraštuką:„Ateina sapnas švelniai,kada įmingam mes.Kalėdų Senio elniaijau tempia rogutes.“Tėja ruošiasi šį ketureilį deklamuoti Kalėdų seniui. Nuotrauka iš tinklaraščio Linksmorijos

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Norvegijos, Tønsberg og Færder bibliotekos vieno iš padalinių vadovė Britt Sanne.  Kokias inovacijas Norvegijos bibliotekos taiko savo veikloje tuo metu, kai dėl pandemijos plitimo būtina riboti įprastas paslaugas ir daugiau dėmesio skirti virtualioms?  Kaip Tønsberg og Færder biblioteka prisitaiko prie šių neįprastų sąlygų? Su COVID-19 susijusi situacija, kaip ir kitose šalyse, Norvegijoje yra rimta. Mūsų bibliotekos užsidarė anksti ir netgi dabar, kai patiriame naują viruso bangą, me nesame taip stipriai paveikti, kaip kitos šalys. Mūsų biblioteka buvo uždaryta 2020 m. kovo mėnesį, vėl atsidarė gegužę ir iki šiol mes dirbame, kol nebus gauta atskiro nurodymo vėl apriboti fizinį lankytojų aptarnavimą. Pandemija privertė labiau susikoncentruoti į skaitmenines paslaugas ir nuotolinius renginius. Kai baigėsi karantinas, Norvegijos nacionalinė biblioteka suteikė platesnę prieigą prie kai kurių savo skaitmeninių paslaugų. Nacionalinė biblioteka kartu su kitomis bibliotekomis (tame tarpe ir mūsų) pradėjo virtualiai transliuoti pokalbius, paskaitas, renginius, knygų rekomendacijas. Šiam tikslui pasiekti reikėjo patobulinti savo turimas technines priemones, todėl mūsų biblioteka įsigijo profesionalią transliavimo įrangą ir apmokė darbuotojus ja naudotis. Mes transliuojame daug renginių, taip pat ir tų, kuriuose nėra žiūrovų. Darbuotojų pasitarimams naudojame Google meet platformą. Mums pasisekė, jog bibliotekoje turime pakankamai erdvės, todėl darbuotojai pasitarimų metu gali…

  Tiklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija:  Pradžioje knygos įrašyta Freudo mintis –  „Nežinau jokio stipresnio poreikio vaikystėje už tėvo globos poreikį“– puikiai tinka šiam trileriui. Veiksmas vystosi greitai, skyriai suskirstyti į du laikmečius, kuriuose kalba dvi moterys – Liza ir Greisė. Liza – moteris, užguita vyro, kuris viską kontroliuoja jos gyvenime. Liza nuolat patiria psichologinį smurtą.  Vieną dieną, neatlaikiusi psichologinio teroro, ji užsipuola vyrą ir už tai pakliūna į įkalinimo įstaigą. Ten sutinka Greisę, kuri pasiūlo Lizai išėjus į laisvę su sūneliu pasislėpti jos vaikystės name prie ežero. Liza pagrobia vaiką iš vyro, kuris, beje, visad sūnui piršo mintį apie tai, kad mamytė labai blogas žmogus, ir nuvyksta į Greisės gimtinę. Sustojusi prie namo supranta, kad jis netinkamas gyvenimui su vaiku – seniai apleistas, kieme pilna metalinių narvų, nėra vandens. Tačiau Liza suvokia, kad atoki vieta labiausiai tinka pasislėpti nuo vyro Marko. Vyro nuteiktas prieš motiną mažametis Džo nuolat jos neklauso, mušasi ir kelia isterijas. Bauginantis namas ir nuolatinis dairymasis per petį ir būgštavimas, ar niekas jos nepažins, trikdo Lizos dėmesį. Dar prie durų pasirodo kaimo geradarė, kurios draugiškumas kelia Lizai abejones, tačiau, neturėdama daugiau pažįstamų, ji priima šios moters pagalbą. Istorijos pabaigoje apie Greisės sunkią vaikystę atsiskleidžiančios paslaptys…