Geras knygas rekomenduoja Agnė Butautaitė
Skaitytos / 2019-08-07

Knygos, skatinančios mąstyti ir keli skaitiniai atsipalaidavimui. Agnė Butautaitė, Panevėžyje veikiančios kavinės „Kavos dėžutė“ savininkė ir kavinėje veikiančio knygų klubo vadovė, žino, kokią knygą verta imti į rankas. Kviečiame skaityti rekomendacijas!                                                                                                                                                                                                                                                                                       Julie Otsuka  „Buda palėpėje“ Tai itin plona knyga. Rodos imsi, prisėsi ir per vieną vakarą lengvai perskaitysi. Vis tik… Antros tokios KNYGOS dar nesu skaičiusi. Julie Otsuka seka „Fotografijų nuotakų“ istoriją. Po Pirmojo…

Raimos Zander literatūrinės rekomendacijos
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-07-25

Šiandien į savo mėgstamų knygų lentyną kviečia pažvelgti Raima Zander (Raimonda Canderienė) – trijų knygų autorė, Pakruojo rajone esančio Akmenėlių dvaro kultūrinės veiklos koordinatorė. „Gerų knygų“ tinklaraščio viešniai artimesnė literatūra, kurioje paliečiama tautos ar asmens istorija, todėl ant jos stalo neretai atsiranda memuarai ar apsakymai, spalvingai perteikiantys tikrus istorinius įvykius… Perskaičius įtaigias R. Zander rekomendacijas, neabejojame, norėsis susirasti kurią nors iš jos minimų knygų…  Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio“ Niekas kitas taip neatspindi laikmečio ir asmenybės kaip dienoraščiai. Juose – slapčiausios mintys, nepasitenkinimas, simpatijos ir antipatijos, išsakomos be falšo ar noro įtikti. Tai lyg kalbėjimas su artimiausiuoju, patikint jam viską, kas tau ant širdies… Ir tas tikrumas knygoje alsuoja iš kiekvieno puslapio. Juk jei gera nuotaika – norisi apkabinti visą pasaulį, jei skaudu dėl neteisybės ar intrigų – metaforiškai norime paleisti strėlę širdin. Nes ir mums ją sužeidė. Esame tik paprasti žmonės, norintys pažinti pakylėtuosius, ir tokios štai knygos padeda suvokti rašytojo charakterio daugiabriauniškumą, vidinius apmąstymus. Ir laikmetį. Svarbiausia – jį. Apie tai geriausiai papasakos tik gyvenęs duotuoju laiku. O Baltušis puikus pasakotojas ir žodžio meistras. Knyga padeda atsirasti ten, septyniasdešimtuosiuose taip, lyg jaustum saulės kaitrą pakaušyje ar kvėptum jūros kvapą Palangoje. Prisimeni savuosius gyvenimo įvykius, lygini, bandai įtemptai klijuoti trūkstamus fragmentus ir įterpti…

Eiti kiaurai sienas: menininkės atsiminimai
Skaitytos / 2019-07-23

      Marina Abramović –charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė.  Jos pasirodymai  unikalūs, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos. Tai kūrėja, kurios performansai skirti ne tik stebinti, bet ir provokuoti, patikrinti žmogaus kūno bei dvasios galimybes. Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja  gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės. Daug provokuojančių prisiminimų apie komunistinės Jugoslavijos kūrybiškus žmones žlugdančią kasdienybę, šeimos problemas, prastai susiklosčiusius santykius su manipuliuoti linkusiais menininkais vyrais. Tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti. Įdomiausia buvo skaityti apie Marinos Abramović performansų atsiradimo priežastis, įgyvendinimą ir pasekmes bei kelionių Australijoje, Kinijoje patirtis. Verta paskaityti knygą norint suprasti performanso svarbą, moters menininkės gyvenimo šviesiąsias ir tamsiąsias puses. Nepaprasta knyga apie šiuolaikinę stiprią moterį ir menininkę.

Jūratės Baltušnikienės maloniausi literatūriniai atradimai
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-07-10

  Dr. Jūratė Baltušnikienė – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos knygų klubo vadovė, Facebook puslapio „Bitės knygų klubas“ kūrėja. Kalbėdama apie giliausią įspūdį pastaruoju metu jai palikusias knygas, pašnekovė pati atsiskleidžia kaip be galo estetiško, skaidraus teksto kūrėja. Skaitydamas jos mintis, jautiesi lyg žvelgdamas į gyvybe trykštantį šaltinio vandenį, kuriame vikrios žuvys gaudo saulės spindulius..  Romain Gary „Aušros pažadas“ Romain Gary yra mano didžioji literatūrinė meilė. Šio rašytojo knygos užima garbingiausias vietas asmeninėje bibliotekoje. R. Gary viename interviu yra sakęs: „Išduosiu paslaptį – iš viso to, ką esu parašęs, „Aušros pažadas“ veikiausiai man pati brangiausia knyga. Joje daugiausia manęs, manojo pasaulio matymo ir gyvenimo.“ Šiame autobiografiniame romane R. Gary aprašo vaikystę ir jaunystę, lydimas atsidavusios ir besąlygiškai mylinčios motinos, kuri savo sūnui kelia nepaprastai didelius lūkesčius bei prognozuoja jam stulbinančią ateitį. „Aušros pažadą“ labai rekomenduočiau perskaityti visoms motinoms, ypatingai auginančioms sūnus. Manau, kad joks psichologijos vadovėlis nesugebėtų taip meistriškai atskleisti, kokią kartais žlugdančią įtaką asmenybės raidai gali turėti nepamatuoti ir dažniausiai pačių tėvų nerealizuoti lūkesčiai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši knyga apie didelę motinos meilę, suteikiančią vaikui sparnus, tačiau vis tik man „Aušros pažadas“ simbolizuoja dusinantį ir liguistą sūnaus ir motinos ryšį. Rašytoja Nancy Huston knygoje „Paminklas Romainui Gary“ yra…

Poetė Berit Kaschan: skaitymas mano smegenis priverčia katiniškai murkti…
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-06-21

Estų poetę Berit Kaschan daugelis prisimena iš 2018 m. „Panevėžio literatūrinės žiemos“ festivalio. Viešnia įsiminė ne tik dėl savito tekstų stiliaus, bet ir dėl žavios šypsenos, kuri, regis, sušildė gruodžio pūgos apgaubtą Panevėžį… Šiandiena skelbiame poetės, Estijos literatūrinio žurnalo redaktorės Berit Kaschan interviu, kuriame ji pasakoja apie tai, kokią vietą jos gyvenime užima knygos ir ką jai reiškia skaitymas. Miela Berit, jūsų dabartinė profesinė veikla glaudžiai susijusi su knygomis ir skaitymu. O kaip buvo anksčiau? Ar vaikystėje ir paauglystėje taip pat mėgote skaityti? Taip, kiek save prisimenu, visada mėgau knygas. Labai. Kaip turbūt ir visi tie, kurie užaugo tuo metu, kad internetas dar nebuvo taip mūsų užvaldęs. Tačiau turiu pasakyti, jog kai buvau jaunesnė, nepaisant mano didelės meilės literatūrai, niekada nemaniau, kad mano profesija bus su tuo susijusi. Iki šiol vis dar tuo stebiuosi. Kas jums yra gera knyga? Gera knyga mane įtraukia į dar nepažintą pasaulį arba atskleidžia man naujus taip vadinamo įprasto gyvenimo aspektus. Ir aš nuoširdžiai žaviuosi rašytojais, kurie turi talentą pateikti svarbią žinutę, idėją, istoriją paprastai ir aiškiai, panaudodami tiek žodžių, vaizdinių, metaforų, kiek yra būtina. Ne daugiau. Man toks pavyzdys yra Kanados rašytoja Alisa Munro. Arba lenkų poetė Vislava Šimborska. Žinoma, tokių autorių yra ir…

Rašytoja Rasa Sagė rekomenduoja
Skaitytos / 2019-06-21

Įdomu, kokias knygas skaito žmonės, kuriems tekstų rašymas yra kasdienybė. Šįkart dalijamės rašytojos Rasos Sagės skaitytų knygų rekomendacijomis.  Daina Opolskaitė „Dienų piramidės“ Turbūt nedaug yra autorių, kurie gali taip gerai rašyti ir ištverti nerašę net 18 metų. Neseniai pasirodžiusioje antrojoje Dainos Opolskaitės knygoje kalbama apie jausmus. Tik ne tuos, mums visiems įprastus, o tuos, kurie yra vienu žingsneliu toliau – giliau, subtiliau, jautriau. Nepastebimiau, tarsi vienu vibracijos dažniu aukščiau. Apie nano jausmus. Tokius, kurie yra būdingi visiems žmonėms, tačiau ne visi juos įsivadina ir netgi suvokia, kad juos jaučia. Gal todėl po kiekvienos perskaitytos novelės pasijuntu tarsi po psichoterapijos seanso – norisi bent kelias minutes pažvelgti į tuštumą – suvokti, sudėlioti mintyse visa tai, ką perskaičiau. Gabija Grušaitė „Stasys Šaltoka“ Knyga apie šiuolaikinį „auksinį“ jaunimą. Trys draugai, kartu sudėjus, turintys viską: pinigus ir malonumus, sekėjų būrį ir įgūdžius, idėjas ir kūrybiškumą. Visi trys laisvi, gali daryti ką nori, keliauti po pasaulį, turėti šimtus merginų, dalyvauti šauniausiuose vakarėliuose… Jie gali viską, ko, atrodo, trokšta jaunas, šiuolaikinis žmogus. Tiksliau viską, ko trokšta bendros visuomenės nuomonės suformuoto, tobulo gyvenimo stereotipo siekiantis žmogus – turtai-garbė-pinigai-pramogos-kūryba. Tačiau… šių jaunuolių sielos yra tuščios. Todėl jie kiekvienas atskirai patiria gilią vidinę kančią. Juk visur, kur einame, nešamės save. Nuo savęs…

Penkios knygos, palikę pėdsaką Virgiui Stakėnui
Skaitytos / 2019-06-21

Dainų autorius ir atlikėjas, literatas Virgis Stakėnas dalijasi mintimis apie didžiausią įspūdį jam palikusias knygas. Net jei skaitymui ir nepasirinksite kurios nors iš šių knygų, neabejotinai sužavės pašnekovo vaizdi ir turtinga kalba. Paskaitykite!                    Vudis Gatris „Traukinys į šlovę“ (Bound for Glory) …Nes tai yra dainų autoriaus ir atlikėjo, akustinio gitaristo, BARDO BIBLIJA… Keliaujančio muzikanto, folkniko istorija nuo pabrazdinimų benamiams hobo iki pirmojo solinio muzikinio albumo. Sunkios vienaaukštės Amerikos darbinykų, keliaunykų dalios, beieškant darbo ir laimės, trenkiantis ant prekinių vagonų stogų – baltasis kasdienybės bliuzas… Ją atsiverčiu nuolat. Ir kaskart randu, kur nebuvau užkliuvęs bent vieną iš to 100 iki šiol buvusių kartų… Bet kada užtikęs knygynų „komiso” lentynose Gatrį, jį pirkdavau. Pradžioje už rublius- kapeikas, po to už litus-centus… Nes tai keliaudavo į muzikuojančių kolegų namus. O sykį net tapo bardų festivalio „Akacijų Alėja“ leitmotyvu. Jei nėra galimybės turėti pačią knygą – privalo bent perskaityti kiekvienas, braukantis gitaros stygas… Leonardas Cohenas „Žavūs nevykėliai“ (Beautiful Losers) Užaugęs ( tiksliau – subrendę s ) ant Dylano ir Vysockio muzikos ir tekstų, Rusijos undergraundo tėvo Artiomo Troickio buvau “užkrėstas” Cohenu… Vežė jo žemo tembro baladės, daugiau išrečituotos nei išdainuotos žvyruotų balso stygų. Netgi plastmasinės elektronikos…

2018 m. vertingiausių verstinių knygų penketukas
Skaitytos / 2019-06-21

          Asociacija „Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga“ (LLVS) paskelbė, jog 2018-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko Wiesławo Myśliwskio knygą „Paskutinis išdalijimas“ (iš lenkų k. vertė Kazys Uscila. – Mintis, 2018). LLVS ekspertai Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Audrius Ožalas, Laurynas Katkus, Dalia Zabielaitė paskelbė 2018 metų vertingiausių verstinių knygų penketuką: Philippe Claudel. Brodekas. Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. – „Baltų lankų“ leidyba. Abraham B. Yehoshua. Ponas Manis. Iš hebrajų k. vertė Kristina Gudelytė. – Sofoklis. Eka Kurniawan. Grožis lyg žaizda. Iš anglų k. vertė Vaida Kelerienė. – Kitos knygos. Hans Ulrich Treichel. Pražuvėlis. Iš vokiečių k. vertė Kristina Sprindžiūnaitė. – Sofoklis. Goran Vojnović. Jugoslavija, mano tėvynė. Iš slovėnų k. vertė Laima Masytė. – Kitos knygos. Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius. Visas geriausias verstines 2018 m. knygas galite rasti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Kviečiame skaityti!

Nuostaba
Skaitytos / 2019-04-15

    Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos A. Patchett romanas – be galo kinematografiška, detalių gausa ir spalvomis išsiskirianti knyga. Paslaptinga kolegos mirtis į Braziliją išgena mokslininkę Mariną Sing. Jos užduotis yra ne tik išsiaiškinti, kas nutiko jos bendradarbiui, bet ir surasti besislapstančią bei nuo tiesaus atsakymo apie vaisto kūrimą nuolat išsisukinėjančią dakatarę Svenson. Ši kelionė pareikalauja ne tik daug fizinių jėgų, bet ir skatina pasinerti į  savo pačios praeities bei jausmų džiungles. Romane tarsi jaučiamas alinantis tropikų karštis, paslaptingų egzotiškų gyvūnų buvimas kažkur šalia, stulbina vietinių genčių papročiai, kvapą gniaužia mokslininkų atradimai ir jų patiriami nuotykiai.

Apšviestoji
Skaitytos / 2019-04-15

 Sukrečianti autobiografinė knyga, pasakojanti apie atsiskyrėlišką gyvenimą ir dabartį, apie žiaurią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Tara Westover gimė kalnuose, mormonų šeimoje, visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Vasaromis talkindavo pribuvėjai motinai, o žiemomis padėdavo tėvui rūšiuoti metalo laužą. Tėvas nepasitikėjo medicina, vaikai nematė gydytojo ar slaugės, o motina pati šiek tiek mokydavo vaikus. Šeima gyveno visiškai atsiribojusi nuo visuomenės. Vis tik, kai vienas brolis įstojo į koledžą ir papasakojo apie anapus kalnų slypintį pasaulį, Tara nusprendė pakeisti savo gyvenimą. Žinių troškimas ir užsispyrimas nuvedė į Harvardo ir Kembridžo universitetus. Skaitant apie sunkų Taros darbą nuo pat vaikystės, brolių patyčias ir smurtą, motinos abejingumą ar vis labiau  keistėjantį tėvo elgesį,  sunku suvokti, kiek jai reikėjo turėti stiprybės pakeisti savo gyvenimą.