Geros knygos

      Tinklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija:   Uhuhu kaip „užvedė“ ši knyga! Negirdėta, neregėta istorija, kurios skaitymo nesinorėdavo nutraukti. Kad ir kaip būdavau pavargusi ar dar kas trukdydavo, visvien atsiversdavau nors vieną skyrių ir jį įveikdavau, kad tik pasistūmėčiau į priekį. Gale knygos yra atrinkta citata „Ji kaip viesulas įsiveržė į mano gyvenimą juokdamasi ir šokdama, kad ir mane įtrauktų į šį sūkurį, o po to lygiai taip pat netikėtai pradingtų“. Tas viesulas –  tai viena pagrindinių herojų, Katia, kuri savo poelgiais neretai veda iš kantrybės ir erzina. Negali numatyti, ar ji padarys tai, ką planuoja, ar ne… Skaitydama knygą, kartais susipainiodavau jos negerose mintyse ir „piešdavausi“ ją lyg kokią potencialią žudikę. Bet visgi… Lana su savo partneriu Taileriu 8 metus bando susilaukti kūdikio. Kilusi iš Bulgarijos moteris turi tik vieną norą –  kad donorė būtų kilusi iš ten pat. Jai svarbu pratęsti protėvių kraują. Taigi, ateina išsvajotoji diena, kai visa tai gali išsipildyti, nes atsiranda donorė iš Bulgarijos – Katia. Iš tikro ją slapta nuo Lanos randa Taileris. Bet vaikinas ima ir palieka Laną pačiame medicininių procesų „įkarštyje“. Įtardama, kad Taileris neištikimas, ji turi nuspręsti, ar vykti į procedūrą. Gal tai paskutinis jos šansas… „Netikėtumo faktoriaus“…

Pokalbių su kitų šalių kolegomis bibliotekininkais rubrikoje – svečias iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Ohajo valstijos Kolambuso miesto bibliotekos Martino Liuterio filialo Suaugusiųjų bibliotekininkas, Kolambuso viešųjų bibliotekų asociacijos sekretorius Brian Stettner.  Visuomet įdomu paklausti užsienio kolegų, kaip yra susiklosčiusi situacija jų bibliotekose dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos. Jungtinėse Amerikos Valstijose padėtis dėl siautėjančio viruso yra rimta. Kaip Kolambuso miesto bibliotekai sekasi priimti šį iššūkį? Kolambuso miesto biblioteka lankytojų saugumo labui šiuo metu neteikia paslaugų. Biblioteka siūlo galimybę iš anksto užsisakytus leidinius atsiimti lauke. Taip pat galima atsiimti spausdintus, kopijuotus, skenuotus, faksuotus dokumentus. Per bibliotekos tinklalapį suteikiama prieiga prie e-knygų, audio knygų, muzikos ir filmų, žurnalų. Dėl patarimų, pagalbos į bibliotekininkus galima kreiptis telefonu ar susisiekti su jais per pokalbių programėlę. Kaip pasiekiate savo lankytojus? Kolambuso miesto bibliotekos tinklalapyje galima prisijungti prie savo paskyros, naršyti elektroniniame kataloge, užsisakyti leidinius iš 17-kos centrinių Ohajo bibliotekų sistemų, taip pat nemokamai naudotis prieiga prie 50-ties elektroninių šaltinių, suteikiančių galimybę rasti reikalingą informaciją ir mokytis naujų įgūdžių. Biblioteka taip pat pasiekia savo auditoriją per socialinės medijos kanalus, tokius kaip Facebook, Twitter, Instagram ir YouTube. Vyksta virtualūs renginiai įvairaus amžiaus lankytojų grupėms.   Ar žmonės yra pasiilgę galimybės leisti laisvalaikį bibliotekoje? Taip, daugelis lankytojų nekantrauja, kad biblioteka atsivertų…

Tinklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija: Emai paauglystėje pasisekė sutikti tikrąją Meilę. Tokią, kai iš pradžių bijai prieiti, pakalbinti, žvilgtelti, nes, atrodo, kad jis į tave tikrai nekreips dėmesio. Vieno vakarėlio metu, slėpdami jausmus vienas nuo kito, jie įsimyli…Ema ir Džesas susituokia, mėgaujasi gyvenimu taip, kaip planavo dar paauglystėje. Kelionės… nutrūktgalviški nuotykiai… rutinos nebuvimas… Jie abu laimingi.Tuo metu, kai pora planuoja švęsti savo santuokos metines, Džesas išskrenda į komandiruotę, kurios metu dingsta.Ema sunkiai pakelia vyro netektį, jaučiasi taip, lyg jai būtų nuplėšta pusė esybės. Išgyvenusi sunkų sielvarto laiką, nusprendžia grįžti į gimtus kraštus. Mokosi gyventi kitaip, nei buvo pratusi, pradeda dirbti ramų darbą knygyne ir lėtai žingsniuoja į ateitį be mylimo vyro.Vieną dieną ji sutinka seną draugą Semą, kuris grąžina jai šypseną ir norą gyventi. Vis „draskydama“ save, kad greit pamiršo Džesą, ji vis dėlto vėl įsimyli, jaučiasi galinti vėl būti laiminga. Parašo ilgą atsisveikinimo laišką buvusiam vyrui ir neria į gyvenimo malonumus. Juokiasi, džiaugiasi, susižada ir gyvena.Bet… vienos vakarienės metu suskamba jos telefonas. Ema atsiliepia ir netiki tuo, ką girdi –  kalba Džesas. Jis gyvas ir nesustodamas kalba apie tai,  kaip kuo greičiau nori grįžti pas ją.Nuo šio momento moteris turi vyrą ir sužadėtinį vienu metu.Susitikę oficialūs sutuoktiniai mėgina…

Bibliotekos tinklaraščio„Geros knygos“ bičiulės, tinklaraščio „Linksmorijos“ autorės Ingos Kanišauskės mintys apie knygas ir skaitymą bei keletas literatūrinių rekomendacijų:   Esu mama, tinklaraščio „Linksmorijos“ ir to paties pavadinimo knygelės autorė, mano profesinė veikla – švietimo srityje, dirbu gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja. Tinklaraštį „Linksmorijos“ pradėjau kurti po dukrelės Tėjos gimimo, 2015 metais. Iš pradžių istorijų idėjos gimdavo netikėtai – Tėjai augant, žaidžiant. Linksmos veiklos kartu su Tėja buvo aprašomos tam, kad pasidalinti jomis su draugais, giminaičiais, nes tuomet gyvenome užsienyje ir dažnai sulaukdavau klausimų, prašymų parodyti,  kaip Tėja auga, ko išmoko. Visiems buvo smagu stebėti, kaip dukra auga, žaidžia, šypsosi.. Iš pradžių tuo dalinausi mažoje grupėje, kurią buvau sukūrusi Feisbuke, vėliau pamaniau, kodėl gi nesukūrus tinklaraščio, kuriame galėčiau ne tik džiaugtis mūsų  žaidimais, bet ir dalintis kūrybiškomis idėjomis su kitais viešiau, ne tik tarp savų. Kai buvo pradėta rimčiau rutulioti knygelės idėja ir kai pasirašiau sutartį su leidykla, buvo sukurtas ir tinklaraštis būsimos knygos pavadinimu „Linksmorijos“. Tikiuosi, jog tos istorijos yra ne tik lengvas paskaitymas, bet ir savotiška edukacinė priemonė kūrybiškų idėjų stokojantiems tėveliams, o galbūt ir pedagogams. Džiaugiuosi, jei tinklaraštyje ar knygelėje kažkas randa įkvėpimą kūrybiškai leisti laiką su savo vaiku, išbandyti kažką naujo. Tinklaraštyje rasite mūsų su Tėja atrastas ir išbandytas…

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją ir Kroatijos Rijekos miesto bibliotekas nuo 2018 metų sieja profesinė partnerystė. Šiandienos pokalbyje apie bibliotekas, skaitymą ir knygas – Rijekos miesto bibliotekos direktorius Niko Cvjetković. 2019 – aisiais Rijekos miesto bibliotekai buvo suteiktas Metų bibliotekos vardas. Be abejonės, tai buvo garbė ne tik bibliotekininkams, bet ir visai šios bibliotekos bendruomenei. Kaip jūs apibūdintumėte Rijekos miesto bibliotekos reikšmingumą? Ką ši biblioteka reiškia tiems, kas joje lankosi?  Metų bibliotekos vardas yra vienintelis Kroatijoje nacionalinis pripažinimo ženklas mūsų profesijai, tad ypatingai svarbu ir malonu sulaukti tokio įvertinimo. Tame yra ryškus visos bibliotekos komandos indėlis. Nuostabu, kai įvertinamas tavo profesionalumas. Ką biblioteka reiškia jos lankytojams? Aš manau, kad šis klausimas turėtų būti pats svarbiausias viešosioms bibliotekoms. Bibliotekos gyvuoja tik savo lankytojų dėka ir jų labui, tad jos privalo žinoti, kaip atliepti savo lankytojų poreikius gauti informaciją, lavintis, turiningai praleisti laisvalaikį. Biblioteka turi tapti patikimu ir trokštamu partneriu savo vietos bendruomenei. Aš tikiu, kad Rijekos biblioteka eina teisingu keliu ir tai, jog per paskutinius ketverius metus lankytojų joje padaugėjo 20%, aiškiai tai įrodo. Kaip Rijekos miesto bibliotekai sekėsi priimti iššūkį, susijusį su situacija dėl COVID-19? Žinodami, kokie kūrybingi yra mūsų kolegos kroatai, mes neabejojame, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu jūs radote…

Tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė rekomenduoja:  Pakankamai įdomi knyga. Pradžioje siužetas rutuliojasi lėtokai, bet po to, kai staigiai „įsuka“, jau negali paleisti, norisi tik greičiau skaityti, kad sužinotum istorijos vingius.Čia iš tų knygų, kai visą skaitymą galvoji, jog blogąjį reikalą padarė vienas, o iš tikro –  visai kitas asmuo.Keitė darbuojasi savanore pagalbos linijoje.  Vieną naktį ji sulaukia skambučio iš savo dukros Sofijos, kuri yra dingusi daugiau nei dvejus metus. Ryšys prastas, vos girdisi tariami žodžiai… Bet ji išgirsta savo pavardę ir dukra perduoda žinutę, jog yra saugi, kad dėl jos nesirūpintų… Tačiau Keitė, kaip ir galima tikėtis, tuo netiki! Ji pradeda perkratinėti savo mintis, prisiminimus, įtraukia šeimą, kuri galvoja, kad ji pakvaišo, prašo pareigūnų pagalbos… Niekas nieko nesiima, nes netiki, kad mergina gali būti gyva.Dirbdama nuosekliai, eidama paliktais pėdsakais ji randa savo dukrą, bet…Tikrai įtraukiantis psichologinis trileris! Suvoki, kad nieko nėra stipriau už tikrą ryšį… Nėra nieko, ko motina nepadarytų dėl savo vaiko. Visiškai nieko.Rekomenduoju📒

1957 m. įvairių Kolumbijos laikraščių korespondentas Paryžiuje, tuo metu pasauliui dar nežinomas rašytojas, būsimasis Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis García Márquezas leidosi kelionėn po Rytų Europą su keliais draugais. Panūdęs savo akimis pamatyti, kas vyksta už paslaptingosios „geležinės uždangos“ – Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Sovietų Sąjungoje, savo šmaikščias pastabas ir mintis vėliau sudėjo į knygą „Kelionė po Rytų Europą“.  Knygoje pasakojama apie kasdienius įvykius ir nykią realybę, kuri autoriui atrodo neįtikėtina ir fantastiška. Rašytojas, išryškindamas menkiausias gyvenimo smulkmenas, ne tik iškelia aikštėn politinę aplinką, bet ir liudytojo akimis žvelgia į tą protu nesuvokiamą pasaulį, kurį kartais įmanoma aprašyti tik griebiantis juodojo humoro.  Nors pasakojimas paremtas tikrais faktais ir įspūdžiais, skaitome jį kaip romaną. Ši knyga – meistriškumo pavyzdys, bylojantis apie tikrą rašytojo pašaukimą: malonumą papasakoti įdomią istoriją. Tai ne sausas reportažas, o gyva ir jausminga istorija su tikrais, nepramanytais ir įsimenančiais personažais.  

Knygos apžvalga dalijasi tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė Ką tik baigiau skaityti šią knygą.  Tikrai, kaip ir minėjo ją perskaitę, „Tylioji sesuo“ pasirodė dar įdomesnė už anksčiau skaitytą tos pačios autorės knygą „Dingusi duktė“ .  Taip patiko autorės braižas, kad dabar norėsis perskaityti visas jos knygas.  Turiu dar dvi neliestas lentynoje, kitų ieškosim!  Viena šeima, o šitiek neįmintų paslapčių, kurios narpliotis pradeda tik perskaičius daugiau nei pusę knygos.  Railė visą gyvenimą manė, kad jos vyresnė sesuo nusižudė paauglystėje. Šis įvykis pakeitė tiek Railės, tiek jos brolio gyvenimą.. Pakeitė mintis, suvokimą apie šeimą. Pralėkus daugiau nei dvidešimčiai metų, mirus tėvui, Railė atvyksta į vaikystės namus. Tvarkydama su palikimu susijusius reikalus, lankydama seniai matytus žmones, versdama popierius, mergina randa įrodymų, kad visi ilgą laiką gyveno dideliame mele. Žingsnis po žingsnio Railė išsiaiškina, kas nutiko iš tikrųjų.  Kokia tiesa slepiama po tariama sesers savižudybe? Kas gali nutikti, jei ta tiesa taps žinoma visiems? Autorė taip meistriškai surezgusi siužetą, kad nesinori nuo jo atsitraukti!  Panarpliokite ir jūs šiuos labirintus, man jais klaidžioti labai patiko! 

Dviejų vaikiškų knygelių apžvalgomis dalijasi mūsų viešnios – tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė ir jos dukrelė Tėja: Šios dvi Leidyklos Briedis knygos, kurias gavo dovanų Tėja, yra nuostabios, vien jau dėl to, kad iš jų net mama pasimokyti gali!📒 Knygoje„Kaip užauga tavo daržas?“ pasakojama apie mergaitę Sofiją, kuri per atostogas keliauja į kaimą pas senelius. Ten augina savo lysvėje daržoves ir patirdama kasdienius nuotykius mokosi, susipažįsta su daržovėmis, reikalingais įrankiais, daržui naudingais vabzdžiais. Pvz., žinojot, kad boružės minta kenkėjais amarais? Tikrai labai įdomi, naudinga knyga!📒Kita knygą taip pat apie Sofiją ir jos pabėgimus iš miesto – „Vaisių šventė“. Vaikai, skaitydami apie mergaitės nuotykius, susipažins su vaisiais, iš kur jie atsiranda, gausybe jų rūšių. Pvz obuolių rūšių suskaičiuojama iki 11.000, joms net pritrūksta žodžių pavadinti!Tokios knygos turi liekamosios vertės, net suaugusiam įdomu jas pavartyti.Tėja rekomenduoja☀️ Nuotrauka iš tinklaraščio Linksmorijos

Perskaitytos knygos apžvalga dalijasi tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: O visi „knygų dievai“, šią knygą užbaigiau su plūstančiais ašarų upeliais! Nenusakomai stipri knyga! Taigi, nuo pradžių…Karmos Brown knyga „Lemtingi mūsų pasirinkimai“. Hana ir Keitė draugės nuo penktos klasės, jos artimos lyg sesės, nors gyvenimai susiklostė skirtingai. Keitė sukūrė šeimą ir su vyru džiaugiasi augindami dvi dukreles. O štai Hana su sutuoktiniu jau šešerius metus bando susilaukti kūdikio. Žinia, kad ji niekad netaps mama sudaužo širdį ir, regis, panardiną į panišką paieškų gyvenimą. Ieškomi daktarai, naujos klinikos, slapta nuo vyro, net surogatinės motinos. Matydama, kaip draugė kankinasi, Keitė ryžtasi padaryti ypatingą paslaugą – išnešioti jai kūdikį. Atrodo jau lyg ir viskas gerai, draugės toliau draugauja, rūpinasi viena kita. Kai, regis, telieka tik laukti „savojo stebuklėlio“, pabaigoje nėštumo prasideda nelengvų pasirinkimų, pavojų kelionė… Tai stulbinamai atvira knyga, pasirodo, autorė joje aprašė savo gyvenimo dalį, tai, ką išgyveno pati negalėdama tapti mama. Viršelyje esanti citata – “ Tikra draugystė neturi ribų“ nuostabiai apibūdina šią knygą, tai tikra, tai stipru… Rekomenduoju ir ačiū leidyklai Svajonių knygos už tokias knygas!