Lars Kepler. Veidrodžių žmogus
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-04-11

Lars Kepler – tai pseudonimas, kuriuo naudojasi sutuoktiniai Alexanderis Ahndoril ir Alexandra Coelho Ahndoril iš Švedijos. Abu jie ya profesionalūs ir sėkmingi rašytojai savoje šalyje. Alexandra taip pat yra literatūros kritikė, o Alexanderis kuria scenarijus televizijos ir radijo programoms bei sceniniams pasirodymams. Pseudonimas Lars Kepler buvo pasirinktas neatsitiktinai. Autoriai taip nusprendė pagerbti du jiems svarbius asmenis. Po Larso vardu slypi dedikacija žymiajam Stiegui Larssonui, atvėrusiam skandinaviško detektyvo žanrui duris į tarptautinę rinką. Tuo tarpu pavardė Kepler pasiskolinta iš vokiečių mokslininko Johanneso Keplerio, 16-tame bei 17-tame amžiuose padariusio net kelis žymius astronomijos atradimus. Jau pirmajam šių autorių detektyviniam trileriui „Hipnotizuotojas“ (2009 m.) sulaukus stulbinančios sėkmės, žiniasklaida visuomenei atskleidė tikrąjį Lars Kepler indentitetą. Tačiau rašytojai nepabūgo staiga užklupusios šlovės ir savo skaitytojams iki šiol dovanoja romanus, kurių pagrindinis veikėjas – sumanusis inspektorius Jonas Lina. Naujausio Larso Keplerio romano „Veidrodžių žmogus“ rekomendacija dalijasi „Gerų knygų“ viešnia, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Šį autorių duetą atradau gyvendama Vokietijoje. Perskaičiusi jų knygą „Hipnotizuotojas“, buvau „įtraukta“ į kadais visai nemėgtą detektyvų pasaulį. Kai skaičiau „Veidrodžių žmogų“, mano vyras net paskaičiavo, kas kiek laiko verčiu puslapį, sakė, jog kas minutę. Nelabai tikiu, bet tebūnie. Tai tokio įdomumo detektyvas, kad 500 puslapių ėmė ir išnyko kaip dūmas! Knygoje pasakojama apie jaunų merginų pagrobimus. Kai viena mergina dingsta ir po penkerių metų jos kūnas randamas vaikų žaidimų aikštelėje, detektyvas Jonas Lina…

Maria Hummel. Sustingę gyvenimai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-26

Šis amerikiečių autorės psichologinis trileris – bibliotekos tinklaraščio Geros knygos bičiulių – internetinio knygyno patogupirkti.lt dovana bibliotekos skaitytojams. Dėkojame knygynui ir kviečiame skaityti! Knygos autorė kviečia pažvelgti į spalvingo meno pasaulio užkulisius. Tai ir detektyvas, nes  siužetas sukasi aplink žymios dailininkės feministės Kimės Lord dingimą. Šios dailininkės paveikslai provokuoja, o jos nauja paroda, kurioje dvylika naujų darbų, numanoma, sukels šoką visuomenėje, nes juose –  pusiau autoportretai, pusiau portretai moterų, kurios tapo itin žiaurių nusikaltimų aukomis. Dailininkė šia paroda tarsi meta iššūkį visuomenei ir kviečia atidžiau pažvelgti į smurto problemą, moterų padėtį bei seksualinę laisvę. Į parodos atidarymą susirenka daug įžymių ir turtingų žmonių, tačiau pati Kimė į ją neatvyksta. Laikas bėga ir žymioji menininkė taip ir neatsiranda. Muziejaus redaktorė Megė Richer, buvusi dabartinio Kimės mylimojo mergina, pradeda domėtis dailininkės dingimo aplinkybėmis ir supranta, kad paviršiuje spindintis meno pasaulis viduje slepia neįtikėtinai daug tamsių paslapčių. Psichologinis trileris „Sustingę gyvenimai“ patiks intelektualiems skaitytojams, kuriems galimybė naujai pažvelgti į mus supantį pasaulį yra svarbesnė už greitą siužetą. Autorė knygoje liečia meno santykio su visuomene, menininko ryšio su vaizduojamais objektais, vartotojiško požiūrio į moterų kūną, smurto fetišavimo ir kitus svarbius klausimus. Originalus siužetas, įdomūs veikėjai ir galimybė pasižvalgyti po galerijų ir aukcionų užkulisius šią istoriją…

Roberto Bolaño. Pašėlę detektyvai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-20

Čilės rašytojo Roberto Bolaño nuotykių romaną, nutiesusį šiam rašytojui kelią į literatūrinę šlovę, rekomenduoja Bitės knygų klubo vadovė Jūratė Baltušnikienė: Nebuvo lengvas šis literatūrinis pasivaikščiojimas. Oi, nebuvo… Net didžiuojuosi savimi, kad nepalūžau ir nukeliavau iki paskutinio puslapio. Būtų įdomu išgirsti kitų, įveikusių šį tekstą, nuomones ir įspūdžius apie skaitymo džiaugsmus ir kančias. O tiek vieno, tiek ir kito šioje knygoje tikrai netrūko: čia, žiūrėk, siužetas suintriguoja ir kyla į kalną, čia jau darosi nuobodu nuo, atrodytų, niekada nesibaigiančio keliavimo. Bohemiškasis klajoklis, maištininkas ir revoliucionierius Roberto Bolaño – vienas ryškiausių Čilės rašytojų. Jis buvo įvertintas visa puokšte literatūrinių premijų, tarp jų ir Romulo Gallegos premija, kuri įvardinama kaip Lotynų Amerikos literatūros Nobelis. Rašytoją būtent ir išgarsino 1998 m. pasirodęs autobiografiniais motyvais dosniai paskanintas romanas „Pašėlę detektyvai“ (iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė). Iki tol mažai žinomas čilietis Bolaño į literatūros pasaulį įsiveržė kaip ryškiausia kometa. Kūrinys Lotynų Amerikoje susilaukė tokio populiarumo ir kritikų bei skaitytojų susižavėjimo, kokiu kadaise buvo apdovanotas Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. „Pašėlusiuose detektyvuose“ net 52 veikėjų lūpomis liejasi sąmonės srautas, atskleidžiantis dviejų po įvairias pasaulio šalis – nuo JAV iki Izraelio – besibastančių poetų asmeninio ir kūrybinio gyvenimo peripetijas. Bolaño, pasitelkęs gausų veikėjų chorą, taip…

Sofía Segovia. Bičių dūzgesys
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-12

Šią magišku realizmu dvelkiančią šeimos sagą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė Labai keista skaityti knygą, kur aprašoma anuomet pasaulyje buvusi situacija, be galo panaši į tą, kuri yra jį apėmusi šiomis dienomis. Netikėta pandemija, mirtys, skausmas, užkrato nevaldymas… Ispaniškojo gripo protrūkis. Vienoje gausioje Meksikos šeimoje, kur kiekvienas narys turi ypatingą vardą, gyvena senolė Recha. Ji kasdien sūpuojasi savajam krėsle, mažai bendrauja, niekam netrukdo.   Vieną rytą senolės krėslą šeima randa tuščią, ko niekad nėra buvę. Visi sujunda jos ieškoti, beveik pradeda ruoštis laidotuvėms, iš anksto užsakydami karstą. Bet randa Rechą šalia tilto su mažu ryšulėliu rankose. Ryšulėlyje – kūdikis sužalotu ir aplipusiu bičių spiečiumi veidu. Vaikas gyvas, tai –  Simonopijas, berniukas, kuris užaugęs turės ateities regėjimo galių. Nors daugeliui gyventojų bičių berniukas – velnio pranašas, bet Rechai tai nė motais, ji augina berniuką lyg savo. Bitės nuo Simonopijo niekur nesitraukia net ir jam augant, jį nuolat saugoja. Jo paties tikslas –  apsaugoti savo naująją šeimą nuo gresiančių negandų. O negandų bus. Ir ne viena.  Pasakojime itin akcentuojamas ryšys su gamta. Knygos nepavyks perskaityti greitai – jei skubėsite, tikrai pasiklysite. Pabaigus skyrių, norisi apmąstyti tai, ką perskaitei, o kitą vakarą – keliauti toliau. Istorija „atgyja“ ir galutinai įtraukia kažkur po…

Diāna Zuļģe: biblioterapija ir skaitymas šiandiena yra vienas iš būdų išlaikyti sveiką protą

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Latvijos, Liepojos centrinės bibliotekos filialo „Libris“ bibliotekininkė Diāna Zuļģe. Visada įdomu paklausti mūsų užsienio kolegų apie situaciją jų bibliotekose COVID-19 pandemijos metu. Kaip jūsų biblioteka įveikia šį iššūkį? Kaip pasiekiate savo vartotojus? Ar žmonės ilgisi įprastos galimybės laisvalaikį leisti bibliotekoje? Praėjusį pavasarį Latvijoje paskelbus nepaprastąją padėtį, visos įstaigos, kuriose paprastai vyksta kultūriniai renginiai, įskaitant bibliotekas, buvo uždarytos. Tuo metu paslaugas galėjome teikti tik nuotoliniu būdu. Net ir dabar, nors mes galime skolinti knygas, ši paslauga yra labai ribota ir ji yra vienintelė, kurią teikiame kontaktiniu būdu. Tuo pačiu metu į biblioteką gali įeiti tik vienas asmuo ar asmenys iš vieno namų ūkio. Nevyksta kontaktiniai renginiai, neveikia skaityklos, grąžinamos knygos laikomos „karantine“, dėvime kaukes. Kaip mažesnė biblioteka, mes gerai susidorojame su apribojimais. Mūsų vartotojai yra supratingi ir pagarbūs, tačiau yra šiokių tokių sunkumų dirbant su tam tikromis grupėmis. Daugeliui žmonių trūksta skaitmeninių įgūdžių, kurie dabar reikalingi labiau nei bet kada, todėl jie negali pasinaudoti visomis bibliotekų teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis. Mūsų darbas persikėlė į skaitmeninę aplinką. Bendraujame su vartotojais socialiniuose tinkluose, stengiamės populiarinti naudingus išteklius, kuriuos mūsų filialas, mūsų centrinė biblioteka ar Nacionalinė biblioteka galime pasiūlyti savo skaitytojams. Vartotojai gali užsisakyti knygų ir…

Corina Bomann. Mėnesienos sodas
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-02-25

Knygą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė:  Kelionių, geros muzikos, baikščios meilės, praradimų ir atradimų pilna knyga. Man patinka, kai autorius sugeba „sugauti“ tave vos keliomis dešimtimis puslapių. Lili, prieš tris metus praradusi vyrą, susitaikiusi gyvena ramiai, saugodama jo atminimą. Turi sendaikčių parduotuvę į kurią vieną vakarą senukas atneša senovinį smuiką su graviruota rože, sakydamas, kad jis priklauso jai. Nieko nesuprasdama ir nieko bendro su muzika neturėdama, Lili spontaniškai leidžiasi į kelionę pas gerą draugę Londone. Lėktuve susipažinusi su bendrakeleiviu Gabrieliumi, vėliau ji vis dažniau pagalvoja apie jį, ir vėl su juo susitinka, norėdama išsiaiškinti smuiko istoriją. Netikėtai pajunta, kad ji vėl nori jausti vyrą šalia ir įsimyli. Knygoje minimi keli laikmečiai  – 1902, 1910 metai, kuomet gyveno Rouzė, tikroji smuiko savininkė ir Helena, kuriai smuikas priklausė po Rouzės. Kitas laikotarpis – 2011 metai,  kai Lili meistriškai, aktyviai aiškinasi smuiko kilmę ir tai, kodėl jis atsirado būtent pas ją. Lili sekdama smuiko istorijos pėdsakais ima keliauti į tas vietas, kur koncertavo smuiko savininkė, kad tik užčiuoptų atsakymo giją … Labai įdomu skaityti žavias dviejų laikmečių įsimylėjimo istorijas – Rouzės, kuriai priklausė smuikas ir Lili, kuri keliauja tik šio smuiko dėka!

Algirdas Kumža. Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-02-21

Knygą rekomenduoja bibliotekos skaitytoja Sandra: Knygos autorius labai vaizdžiai ir detaliai pasakoja apie lietuvių alpinistų patirtis ir išgyvenimus Himalajuose, jiems siekiant įkopti į Sisios viršūnę (kuri yra viena aukščiausių pasaulyje). Ši knyga man panaši į dienoraštį-romaną. Sunku įsivaizduoti romaną be meilės linijos. Taigi, galiu drąsiai teigti, kad šioje knygoje yra labai ryški meilės linija. Tik šį kartą tai yra besąlyginė meilė gamtai, meilė kalnams. Tik pagarba ir pagalba vienas kitam, supratingumas ir vienybė  padėjo alpinistams  įveikti pražūtingas ir klastingas Himalajų aukštybes. Man ši knyga itin patiko tuo, jog čia aprašyti tikri jausmai, pavojai, išgyventi skausmai, įveikti tikslai ir visa tai ne fantazijos vaisius, o sekinančios ekspedicijos metu patirta realybė. Ačiū knygos autoriui už nuostabią istoriją, už  puikų rašymo stilių. Vakarai, praleisti beskaitant šią knygą, buvo be galo turiningi ir įdomūs. Po šios knygos mano meilė kalnams tik dar labiau sustiprėjo.

E. Abrahamson, D.H. Freedman. Tobula netvarka
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-02-11

„Mintis, kad netvarka ir maišatis gali būti nežalingos ar net naudingos, neturėtų trikdyti“ (citata iš knygos „Tobula netvarka“). Ši knyga, ko gero, gali sugriauti mitus apie tai, kad netvarka gali būti vertinama tik neigiamai.  Autoriai pateikia daug įtikinančių pavyzdžių, kaip saikingas chaosas padeda produktyviau dirbti, skatina kūrybiškumą ir pasufleruoja geriausius sprendimus. Knyga padeda suvokti, kad truputį sujauktas sistemas sugriauti kur kas sunkiau, negu idealiai tvarkingas! Greičiausiai, kaip ir daugeliui žmonių, kurių stalas atrodo lyg po karo, jums šiek tiek gėda ir dėl netvarkos jūsų namuose ar gyvenime apskritai. Jei netvarka toks jau siaubingas dalykas, kodėl tada pedantiškai tvarkingi žmonės sugaišta vidutiniškai trečdaliu daugiau laiko ko nors ieškodami, nei tie, kurių darbo vieta truputėlį chaotiška? Knygos įvade sakoma: „Šioje knygoje pristatoma pažintinė kelionė po ganėtinai menkai įvertintą netvarkos pasaulį. < … > Kelionės tikslas nėra visapusiškai susipažinti su netvarka ir chaosu. Tikrai ne. Bet kuris šio dalyko aspektas galėtų būti nagrinėjamas daugelyje šios knygos tomų. Veikiau siekiama išnagrinėti ir išryškinti tik kelias svarbiausias su netvarka susijusias tiesas, kurių dažniausiai nepaisoma“. Taigi, nesibaigiančios popierių krūvos ir planavimas paskutinę minutę nėra taip baisu, kaip atrodo. Metas atrasti kitą netvarkos pusę. Knyga į biblioteką atkeliavo mūsų bičiulių – elektroninio knygyno Patogu pirkti dėka. Ačiū jiems…

Raphaëlle Giordano.Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-01-27

Knygą rekomenduoja bibliotekos skaitytoja Sandra „Sėkmė-tai sugebėjimas judėti nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo“, sakė Winstonas Churchillis. Perskaičius Raphaëlle Giordano knygą  „Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą“ ši W. Churchillio citata įsiminė labiausiai. Ne, tai jokiu būdu nėra knyga apie nesibaigiančias nesėkmes.  Tai lengvai skaitomas romanas, kuris sukelia vidinę audrą, žadina norą skleisti sparnus ir siekti savo svajonių –  dirbti mylimą darbą, būti gražia moterimi, aistringa ir mylima žmona, būti pačia geriausia mama, supratinga dukra. Tik einant šiuo keliu mus ne visada lydi sėkmė. Dažnai, patyrę vieną, antrą nesėkmę, mes nuleidžiame sparnus, nulenkiame galvą ir tiesiog plaukiame, galbūt ne visai kur norėtume, ne visai kaip norėtume. Pagrindinė knygos veikėja Kamilė tokia pat moteris, mama kaip ir dauguma mūsų. Paskendusi kasdienėje rutinoje, apsupta šeimyninių rūpesčių, ji iš pirmo žvilgsnio atrodo laiminga moteris. Bet atsitiktinė pažintis su rutinologu Klodu ją priverčia susimąstyti – nejaugi tai viskas, ką gyvenime pasiekė ir turi? Knygos autorius mums leidžia toliau sekti Kamilės gyvenimą, mintis ir pokyčius. Pokyčius, kurie mūsų gyvenimą  nuspalvina šviesiomis spalvomis. Tik tereikia suprasti, kad visa šviesa ir laimė priklauso mums ir nuo mūsų pačių. Knyga moko, kaip suvaldyti neigiamas mintis, kaip susitelkti į teigiamus dalykus, kaip išdrįsti vėl būti…

Heikki Lahnaoja: nekantrauju su jumis susipažinti artimiau!

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka plečia tarptautinio bendradarbiavimo tinklą ir nuolat ieško naujų partnerių užsienio bibliotekose. 2021 – ųjų pradžia buvo sėkminga užmegztų naujų partnerysčių atžvilgiu. Viena iš naujųjų mūsų partnerių – Pyhäjoki savivaldybės biblioteka Suomijoje. Tinklaraščio Geros knygos svečias – šios bibliotekos direktorius, poetas ir rašytojas Heikki Lahnaoja. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Pyhäjoki savivaldybės biblioteka viena kitą surado NAPLE Sister Libraries (Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo) programoje. Lietuvos bibliotekininkams labai įdomu pažinti savo naujuosius partnerius – Suomijos biblioteką. Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie jūsų pagrindines veiklas, paslaugas ir projektus? Paprastai skoliname knygas ir kitus bibliotekoms žinomus leidinius, tačiau galbūt kiek neįprasta, jog mes skoliname ir paveikslus (tai reta praktika Suomijoje). Bibliotekos galerijoje rengiame įvairias parodas kiekvieną mėnesį. Organizuojame koncertus, teatro pasirodymus ir literatūrinius renginius (vienas įsimintiniausių renginių – „Jazz on the Beach Spin Off“ bibliotekos kieme po beržais). Įvairūs klubai, organizacijos, politinės partijos nuomojasi bibliotekos patalpas savo susitikimams. Glaudžiai bendradarbiaujame su vaikų darželiais ir mokyklomis. 2023 metų rudenį turėtų būti užbaigtas naujasis bibliotekos pastatas. Tai mus įpareigoja vykdyti dar daugiau įvairių veiklų.    Visuomet įdomu sužinoti, kaip kitoms bibliotekoms sekasi vykdyti savo veiklas pandemijos metu. Kaip Pyhäjoki savivaldybės biblioteka prisitaikė prie neįprastų sąlygų ir kaip jūs pasiekiate savo skaitytojus…