Geros knygos

Labai graži savo turiniu ir estetine išvaizda knyga tiems, kurie myli gamtą ir ieško joje harmonijos ir išminties. Joje sudėtos dvidešimt dvi pamokos apie paukščių gyvenimą, kuriose atskleidžiamos įvairiausių paukščių – nuo mažo žvirbliuko iki didingo erelio – gyvenimo subtilybės.   Knygos autoriai – Philippe J. Dubois – ornitologas ir rašytojas, apkeliavęs pasaulį, stebėdamas paukščius, kelių darbų apie klimato kaitą ir biologinę įvairovę autorius, buvęs „Delachaux et Niestlé“, seniausios pasaulyje leidyklos, leidžiančios knygas apie gamtą, vadovas ir Elise Rousseau – literatūros ir filosofijos magistrė, gamtosaugininkė ir kelių darbų apie gamtą ir gyvūnus autorė.   Knyga papildyta nuostabiais garsios iliustratorės Joannos Lisowiec įvairių rūšių paukščių piešiniais, su prancūzišku žavesiu ir subtilumu pristato mūsų padangių draugus ir tai, ko galime iš jų pasimokyti, siekdami harmoningo gyvenimo. Ištrauka iš pratarmės: „ĮSITAISĘS ANT SIENOS TUPI SAU VARNĖNAS  – žvilgančiomis akimis, ryškiai geltonu snapu. Įsižiūrėkime į jį. Argi visa savo esybe paukštis nespinduliuoja pasitenkinimo, kad jis yra varnėnas? Šokinėja po veją, gaudydamas kirminą, ir mėgaujasi gyvenimu. Jeigu ir mes būtume tokie patenkinti savimi ir savo gyvenimu kaip tie varnėnai. Tikrai būtume kur kas laimingesni“.

Sausio 11 d. Bitės knygų klubas susirinko į prieš mėnesį pasirinktos knygos –  japonų rašytojos Yoko Ogawa romano „Begalinė lygtis“aptarimą.  Tik pasirodžiusi ši knyga tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon’ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“. Ankstesnės klubo pasirinktos knygos – vietnamiečių kilmės JAV rašytojo  Viet Thanh Nguyeno romano „Šalininkas“ aptarime dalyvavusių klubo narių nuomone, po „Šalininko” “Begalinė lygtis” pasirodė be galo šviesi ir rami: „Toleracija ir ramybė” (Agnė), „Šviesi ir elegantiška” (Gintarė), „Begalinė pagarba, tarpusavio supratimas” (Inesa). Ir išties, nors vieno pagrindinių knygos veikėjų – Profesoriaus – dabarties realybės suvokimas apribotas aštuoniasdešimties minučių intervalais (tiek siekia jo trumpoji atmintis po prieš daugelį metų patirtos avarijos), romano autorė skaitytojui siunčia žinutę, jog nepaisant ribotos atminties, žmogaus gerumui, kilnumui, išminčiai nėra jokių kliūčių. Romano centre – trijų skirtingų kartų atstovų, skirtingos kilmės, patirties ir išsilavinimo žmonių kuriamas nepaprastai šviesus ir šiltas ryšys, peraugantis į ilgametę draugystę ir nuoširdų atsidavimą. Aštresnio siužeto gerbėjams šis romanas, ko gero, galėtų pasirodyti pernelyg ramus: „Nei intriguojančio siužeto, nei ypatingai puošnios barokiškos kalbos”…

Pradedame naują pokalbių ciklą „Profesijos ir knygos“. Kiekvienas mūsų, pasirinkdamas gyvenimo užsiėmimą, tarsi pasirenkame pasaulio matymo ir jo pajautimo prizmę. Kalbindami įvairių profesijų atstovus, norėsime sužinoti, kiek svarbios mūsų pašnekovams, pasirenkant veiklos sritį, buvo knygos ir kokį vaidmenį jos vaidina jų gyvenime šiandiena. Pirmoji mūsų pašnekovė – gyvūnų elgsenos specialistė Ema. Ema, kaip pasirinkote savo profesiją? Ar tai buvo jūsų svajonė, o galbūt sprendimas atėjo pačiai sau netikėtai? Visą gyvenimą žinojau, kad savo laiką noriu skirti gyvūnams, tik ilgai nežinojau, ką tiksliai noriu daryti, nes tuo metu labiausiai paplitusi profesija su gyvūnais – veterinarija – manęs visai nedomino. Nemėgstu kraujo, o ir šiaip labiau noriu būti jiems draugė, o veterinarų gyvūnai dažniausiai vengia. Šeimoje visada augau su šunimis, tai ir meilė didžiausia liko būtent jiems. Kai man buvo keturiolika metų, pirmą kartą nuvykau į prieglaudą „Linksmosios pėdutės“ ir pasiprašiau savanoriauti. Dėl dabar man jau suprantamų priežasčių gavau atsakymą, kad savanoriauti galima tik nuo šešiolikos metų. Grįžau namo nusivylusi, bet du metus kantriai laukiau dienos, kol vėl galėsiu ten nuvykti. Suėjus šešiolikai, taip ir padariau. Ir niekada „nebeišėjau“ iš „Linksmųjų pėdučių“, o dabar tą vietą vadinu antraisiais namais. Būtent ten aš supratau, kaip labai šunims reikia pagalbos, kad juos suprastų jų…

Šiame beprotiškai skubančių dienų verpete mums dažnai trūksta susikaupimo, lėto ir džiugaus mėgavimosi akimirka, pasigendame laiko buvimui su pačiu savimi. Galbūt šios knygos padės pasinerti į Kalėdų stebuklo laukimo nuotaiką, užburs jaukumu, pažadins optimizmą, gerumą ir norą dalintis, o gal privers nusišypsoti ar nusijuokti. Charles Dickens. Kalėdų giesmė. Viena žinomiausių ir populiariausių pasaulyje kalėdine tematika parašytų istorijų, kurios autorius yra pasaulinės literatūros klasikas, vienas svarbiausių XIX a. prozininkų. Pilnas apysakos pavadinimas, paskelbtas ją išleidus 1873 metais buvo ilgesnis – „Kalėdų giesmė prozoje: Kalėdinis pasakojimas su vaiduokliais“, bet išpopuliarėjo trumpesnė pavadinimo versija. Apysaką „Kalėdų giesmė“ sudaro penkios dalys, kurias autorius vadina strofomis. Pasak skaitytojų, tai nuostabi istorija apie tikrąsias žmogiškas vertybes. Nors pavadinime minimos Kalėdos, neverta jų laukti, kad perskaitytum šią knygelę. Labai graži rašytojo kalba. Pamokanti, jautri ir įkvepianti istorija. Marko Leino. Kalėdų istorija. Knyga skirta vaikams, tačiau ją skaityti gali visi, kurie tiki stebuklu, artimo meile ir pasiaukojimu ištisas 365 dienas per metus. Geraširdis žvejo sūnus Mikalojus turi svajonę –  apdovanoti žaisliukais visus pasaulio vaikus. Siekdamas šio tikslo, jis susitinka su daugybe įvairiausių žmonių, paslapčiomis gamina žaislus piktojo staliaus Izaoko dirbtuvėje, rogėmis apkeliauja užpustytus Suomijos kaimelius ir galų gale jo svajonė išsipildo – mažas berniukas tampa visame pasaulyje mylimu…

Gruodžio 14 d. Bitės knygų klubas susirinko į prieš mėnesį pasirinktos knygos – vietnamiečių kilmės JAV rašytojo  Viet Thanh Nguyeno romano „Šalininkas“ aptarimą.  Trumpai reziumuojant klubo narių nuomones apie šį kūrinį, „Šalininkas“ – nelengva knyga, tačiau verta visų jai skirtų premijų (buvo nominuota 14-ai premijų, iš jų gavo 8, daugiau nei 20 leidinių, įskaitant pačius įtakingiausius, ją paskelbė Metų knyga, o 2016 m. pelnęs Pulitzerio premiją, „Šalininkas“ tapo labiausiai aptariama knyga Amerikoje). Pasak klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės, knygos žinutė yra ta, kad karas ir pokaris čia parodomas ne galingųjų akimis, o tų, kurie kare yra silpnoji pusė ( šiuo atveju – Vietnamo žmonės). Romanas „Šalininkas“ sukurtas remiantis tikro šnipo istorija. Pagrindinis veikėjas išgyvena sunkią vidinę suskilusios asmenybės būseną, nes jo viduje grumiasi ne blogis ir gėris, o dvi tiesos. Su tuo susijusi ir etniškumo tema – herojus niekur nesijaučia savas. Klubo nariai vieningai priėjo išvados, jog ši tema asocijuojasi ir su nūdienos aktualijomis – pabėgėlių krize, nes „dėl karo visada atsiranda pabėgėliai, o pabėgėliai visuomet bėga nuo karo“. Ir dėl savo tematikos, ir dėl žanro ypatumų (net ir aprašydamas žiaurumus, autorius geba apie tai kalbėti su humoru) „Šalininkas“ klubo narei Skaistei priminė B. Sruogos „Dievų mišką“. Verta paminėti, jog romanas „Šalininkas“…

Romane „Angelų medis“ jo autorė narsto net 40 metų laikotarpį aprėpiančią, painią vienos šeimos istoriją. Tai istorija apie tris labai skirtingas vienos šeimos moteris ir labai skirtingus jų gyvenimus. Tai pasakojimas apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, beribį egoizmą ir meilę, kuri, rusenusi visą gyvenimą, gali įsiplieksti po daugybės metų. Romanas patraukia savo nešablonišku siužetu, kuris, pasak skaitytojų, tuo ir žavus, jog istorijos pradžia išsirutulioja į visiškai netikėtą tęsinį ir pabaigą. Kiekvieno romano herojaus charakterį Lucinda Riley tiksliai ir jautriai instrumentuoja, tuo pačiu paversdama juos svarbiais pasakojamos istorijos herojais. Stiprūs „Angelų medžio“ herojų charakteriai lengvai, greitai ir giliai įtraukia skaitytojus. Siužetas verčia juos sirgti už herojus, jaudintis dėl jų priimamų – teisingų ir klaidingų – sprendimų. Liūdna paminėti, jog 2021 m. birželį pasaulis neteko rašytojos Lucindos Riley. 2017 m. rašytoja dalyvavo Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Lucinda Riley garsi “Septynių seserų” romanų ciklu, pasakojančiu įvaikintų seserų istorijas ir paremtu mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną.

Barbara Ogonowska-Antonsson – moteris, kuriai smagu pažinti svečias šalis, kitas kultūras, gilintis į kitų tautų istoriją bei mokytis užsienio kalbų. Gimusi ir užaugusi Lenkijoje, baigusi vokiečių kalbos studijas, mokanti penkias užsienio kalbas, gyvenusi JAV, Šveicarijoje, šiuo metu gyvenanti Prancūzijoje, ji daug keliauja, o keliaudama ne vien turistės akimis žvelgia į lankomą šalį, bet ir ieško tos šalies autorių literatūros kūrinių. 2015 m. Barbara lankėsi Lietuvoje, užsuko ir į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. Jos įspūdžius publikavome mūsų bibliotekos svetainėje ir tinklaraštyje Geros knygos. Šįkart Barbara mielai pasidalino savo mintimis ir įžvalgomis apie Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Silva Rerum“.   „Romanas „Silva Rerum“ sukėlė didelį šurmulį šalyse, kuriose jis buvo išleistas. Keletas profesionalių kritikų, įskaitant Nobelio premijos laureatą, labai teigiamai įvertino šią knygą, todėl mano nuomonė niekam nebus ypatingai įdomi, nes esu tik aistringa skaitytoja ir istorijos mylėtoja. Tačiau šis romanas sukėlė daugybę jausmų ir apmąstymų, kuriais norėčiau pasidalinti su kitais skaitytojais. Kodėl Silva Rerum? XVII ir XVIII amžiuose „sylwa“ paprastai buvo ranka rašytas tekstas, neturintis didesnių literatūrinių ambicijų, skirtas daugiausia šeimai ar draugams ir kaimynams. Jame buvo ne tik faktai iš kasdienio gyvenimo ar neįprasti šeimos įvykiai, bet ir užrašai apie tai, kas rašytoją sudomino. Dažnai net literatūros kūrinių dalys –…

Kylančios australų literatūros žvaigždės Saros Foster romano apžvalga dalijasi tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Trileriai man tapo vienu mėgstamesnių žanrų. Pastarasis suintrigavo ir įtraukė nuo lengvai besirutuliojusios istorijos pradžios ir pamažu viliojo ir viliojo toliau skaityti. Ir tada tik cak! Jauti, kad nebegali paleisti, kol neišsiaiškinsi, kas gi ten įvyko po galais. Prieš dvylika metų paslaptingai dingsta žavi raudonplaukė aštuoniolikmetė Lizė. Šis dingimas gyvenimus sujaukia dviems šeimoms, vienai – dėl dingusios dukros, kitai, kurioje auga du broliai – dėl krintančių įtarimų vyresnėliui Tomui. Jaunėlis Nojus, visad engtas, užgauliotas Tomo, įsimylėjęs Lizę ir naiviai tikisi, kad ji pamatys bjaurųjį Tomo charakterį. Kai paskutinį vakarą Lizė su Tomu susipyksta, Nojus viską stebi ir mato, bet išsigandęs pasislepia. Tą vakarą Lizė dingsta. Tomas išvyksta iš šalies, kas sukelia dar daugiau įtarimų, kurie visus tuos ilgus metus neduoda ramybės Nojui. Nojus, vis dar draskomas dvejonių dėl Lizės dingimo ir neapykantos broliui, laukia teismo posėdžio, kuriame nori išsakyti viską, ką žino ir išlaisvinti save. Belaukdamas teismo ir atostogaudamas Tailande, Nojus susipažįsta su neįtikėtino grožio raudonplauke, labai panašia į Lizę. Neilgai trukus jaunuoliai įsimyli, tik ir vienas, ir kitas turi žlugdančių praeities paslapčių, kuriomis neiškart pasidalina. Visgi taip nutinka, kad praeities šešėliai užgožia šių dienų gyvenimą,…

Po metų pertraukos 2021 m. lapkričio 9 d. vėl įvyko Bitės knygų klubo susitikimas. Paskutinįjį kartą skaitymo entuziastai buvo susitikę 2020 m. spalį, prieš antrąjį karantiną, tad šiltos emocijos ir gražūs žodžiai išsiilgtos bendrystės su kitais klubo nariais atžvilgiu buvo tai, kas pirmiausia krito į akis stebint vėl susibūrusius skaitymo aistruolius. Klubo vadovė dr. Jūratė Baltušnikienė džiaugėsi ne tik sugrįžusiais senbuviais, bet ir sveikino naujai prisijungusius narius. Dešimties dalyvių grupė pasidalijo mintimis apie tai, kokie buvo praėję skaitymo metai. Klubo narės Dalios nuomone, šis laikotarpis buvo ir dėkingas, ir nedėkingas, nes įtampa, laukimo režimas, neaiškumas kartais trukdė tinkamai nusiteikti skaitymui. Pasak Dalios, šiuo įtemptu laikotarpiu labiausiai norėjosi skaitymų sielai, istorinių knygų. Klubo narė Kristina atviravo, jog tiek karantino metu, tiek dabar jai labiau norisi sunkių, didelės apimties kūrinių, kuriuose tarsi atrandi tą pastovumą, kurio šiuo metu gyvenime daugelis mūsų stokojame. Laimai, kuri per pastaruosius metus patyrė itin didelių netekčių, skaitymas buvo tarsi išsigelbėjimas. Pasak jos, knygos ir darbas labai padėjo užsimiršti šiuo sunkiu laikotarpiu. Susitikimo metu buvo paminėtos per praeitus metus skaitytos ir palikusios giliausią įspūdį knygos: Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“, Jeanine Cummins „Amerikos purvas“, Fredriko Bachmano „Gyveno kartą Uvė“, Bohumilo Hrabalo „Aš aptarnavau Anglijos karalių“, Delios Owens „Ten, kur…

Iš Amerikos kilusi Helovino šventė, regis, jau įsitvirtino lietuviškų švenčių kaleidoskope. Nors didžiausią džiaugsmą ruošdamiesi „baisiausiai“ metų dienai (o, tiksliau pasakius, nakčiai) jaučia vaikai, tačiau ir suaugusieji vis dažniau nori atitrūkti nuo kasdienybės ir tapti šios šventės dalimi. Todėl, jei norite tikros bauginančios istorijos, keletą jų mes jums rekomenduojame:   Susan Hill. Moteris juodais drabužiais. Jei pasiilgote geros tradicinės vaiduoklių istorijos, ši knyga – kaip tik jums. Artūras Kipsas, jaunesnysis Londono teisininkas, savo darbdavio paprašomas sudalyvauti ponios Drablou laidotuvėse. Prieš tai jis turi užsukti į Ungurių pelkės dvarą sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Tačiau jaunajam advokatui nuolat rodosi juodai apsirengusi moteris. Artūras turi daugybę neužbaigtų darbų, tad, norėdamas juos užbaigti greičiau, jis nusprendžia naktį praleisti dvare. Tai, kas įvyksta toliau, sukelia abejonių, ar tai buvo vykęs jaunojo teisininko sprendimas.   Cilla Borjlind, Rolf Borjlind. Trečiasis balsas. Populiaraus detektyvo „Potvynis“ autorių duetas tęsia pasakojimą apie detektyvą Tomą Stiltoną ir jauną policijos kursantę Oliviją. Samira mirė praėjusią naktį. Dabar ji žvalgosi nuo Marselio stogų ir prisimena, kaip jis ją pasmaugė, kaip nupjovė galvą ir užkasė jos kūną šešiose vietose. Ji viliasi, kad kas nors kada nors ją suras… Tai antroji Cillos ir Rolfo Börjlindų knyga. Kinematografiškas ir įtemptas šio detektyvo siužetas išduoda ilgametę autorių patirtį kuriant milžiniško…