Herbjørg Wassmo. Stiklinė pieno
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-05-13

Norvegų novelistė Herbjørg Wassmo yra  plačiai žinoma ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje. Ir mūsų bibliotekos skaitytojai, be abejonės, yra skaitę ne vieną šios autorės romaną. Tikrai visiems žinoma H. Wassmo trilogija apie Diną – „Dinos knyga“ ir šio romano tęsinys „Laimės sūnus“. Šiandiena norvegų autorės romano „Stiklinė pieno“ apžvalga dalinasi bibliotekos tinklaraščio Geros knygos viešnia ir bičiulė, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Knyga išties stipriai mane paveikė, ypač dėl to, jog pati auginu dukrą. Naivumas, noras padėti šeimai, per didelis pasitikėjimas žmonėmis, išnaudojimas, kančia, noras mirti… Ir visa tai apie šešiolikmetę Dortę. Dortė gyvena Lietuvoje su mama ir sese, sunkiai verčiasi, bet gyvena dorai, stengiasi padėti savo šeimai kuo galėdama. Vieną dieną ji susipažįsta su mergina, kuri gan greitai įkalba Dortę važiuoti į Stokholmą neva dirbti restorane. Dortė pabėga iš namų ir, nieko nepasakiusi mamai, pradeda kelionę. Atvykusi į sutartą vietą, ji mato, kad naujos draugės nėra, išgirsta, jog ši neva nusprendė nebevykti ir kad Dortę nuveš vaikinai. Įtarimų kyla, bet gilus tikėjimas, kad uždirbs šeimai pinigų nugali. Pakeliui ji žiauriai išnaudojama ir sužalojama. Dortė nori bėgti, iš pradžių sunkiai gali patikėti tuo, kas vyksta ir galiausiai nusivylusi suvokia, kad viena ką nors pakeisti bejėgė. Atsidūrusi Norvegijoje, mergina kelis mėnesius…

Corina Bomann. Mėnesienos sodas
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-02-25

Knygą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė:  Kelionių, geros muzikos, baikščios meilės, praradimų ir atradimų pilna knyga. Man patinka, kai autorius sugeba „sugauti“ tave vos keliomis dešimtimis puslapių. Lili, prieš tris metus praradusi vyrą, susitaikiusi gyvena ramiai, saugodama jo atminimą. Turi sendaikčių parduotuvę į kurią vieną vakarą senukas atneša senovinį smuiką su graviruota rože, sakydamas, kad jis priklauso jai. Nieko nesuprasdama ir nieko bendro su muzika neturėdama, Lili spontaniškai leidžiasi į kelionę pas gerą draugę Londone. Lėktuve susipažinusi su bendrakeleiviu Gabrieliumi, vėliau ji vis dažniau pagalvoja apie jį, ir vėl su juo susitinka, norėdama išsiaiškinti smuiko istoriją. Netikėtai pajunta, kad ji vėl nori jausti vyrą šalia ir įsimyli. Knygoje minimi keli laikmečiai  – 1902, 1910 metai, kuomet gyveno Rouzė, tikroji smuiko savininkė ir Helena, kuriai smuikas priklausė po Rouzės. Kitas laikotarpis – 2011 metai,  kai Lili meistriškai, aktyviai aiškinasi smuiko kilmę ir tai, kodėl jis atsirado būtent pas ją. Lili sekdama smuiko istorijos pėdsakais ima keliauti į tas vietas, kur koncertavo smuiko savininkė, kad tik užčiuoptų atsakymo giją … Labai įdomu skaityti žavias dviejų laikmečių įsimylėjimo istorijas – Rouzės, kuriai priklausė smuikas ir Lili, kuri keliauja tik šio smuiko dėka!

Stefanas Zweigas. Širdies nerimas
Skaitytos / 2020-08-31

Yra knygų, kurias vienąkart perskaitę greitai pamirštame, nors, skaitydami jas, kartu su jų herojais išgyvename džiaugsmą, liūdesį, abejones ar nusivylimą. Būna, jog su perskaitytos knygos paliktu įspūdžiu dar gyvename kurį laiką, tačiau pradėję skaityti kitą knygą atrandame naujus pasaulius, naujus potyrius. Yra knygų, prie kurių įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais grįžtame vėl ir vėl, skaitydami, rodos, iki skausmo pažįstamą tekstą, atrandame vėl kažką naujo, o galbūt dėl savo gyvenimiškos patirties, kuri ateina su metais, pačią knygą, joje pasakojamą istoriją vertiname vis naujai ir netgi esame tikri, jog prie šios knygos grįšime dar ne kartą. Man tokia knyga yra tapęs austrų rašytojo Stefano Zweigo psichologinis romanas „Širdies nerimas“, kur autorius atsiveria kaip puikus žmogaus sielos žinovas. Kaip ir geriausiose šio autoriaus novelėse, čia nagrinėjamas painus žmogaus jausmų ir minčių pasaulis bei dvasiniame gyvenime iškylančios moralinės dilemos.Tai romanas apie užuojautą ir gailestį, apie tai, kaip šis jausmas gali sujaukti žmonių gyvenimus ir netgi pražudyti. Tai ir knyga apie sielos tyrumą, sąžinę, atsakomybę už tuos, kuriuos, kaip sakė A. de Sent Egziuperi, „prisijaukiname“. Jei pasiilgote gero psichologinio romano, įtaigaus pasakojimo, kuriame nėra dirbtinai keliamos įtampos, bet neabejotinai galite atrasti ir savo siela pajausti tuos subtilius momentus ir situacijas, kuriose ne kartą esate atsidūrę ir…

Daniela Petrova. Jos dukters motina
Skaitytos / 2020-07-31

      Tinklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija:   Uhuhu kaip „užvedė“ ši knyga! Negirdėta, neregėta istorija, kurios skaitymo nesinorėdavo nutraukti. Kad ir kaip būdavau pavargusi ar dar kas trukdydavo, visvien atsiversdavau nors vieną skyrių ir jį įveikdavau, kad tik pasistūmėčiau į priekį. Gale knygos yra atrinkta citata „Ji kaip viesulas įsiveržė į mano gyvenimą juokdamasi ir šokdama, kad ir mane įtrauktų į šį sūkurį, o po to lygiai taip pat netikėtai pradingtų“. Tas viesulas –  tai viena pagrindinių herojų, Katia, kuri savo poelgiais neretai veda iš kantrybės ir erzina. Negali numatyti, ar ji padarys tai, ką planuoja, ar ne… Skaitydama knygą, kartais susipainiodavau jos negerose mintyse ir „piešdavausi“ ją lyg kokią potencialią žudikę. Bet visgi… Lana su savo partneriu Taileriu 8 metus bando susilaukti kūdikio. Kilusi iš Bulgarijos moteris turi tik vieną norą –  kad donorė būtų kilusi iš ten pat. Jai svarbu pratęsti protėvių kraują. Taigi, ateina išsvajotoji diena, kai visa tai gali išsipildyti, nes atsiranda donorė iš Bulgarijos – Katia. Iš tikro ją slapta nuo Lanos randa Taileris. Bet vaikinas ima ir palieka Laną pačiame medicininių procesų „įkarštyje“. Įtardama, kad Taileris neištikimas, ji turi nuspręsti, ar vykti į procedūrą. Gal tai paskutinis jos šansas… „Netikėtumo faktoriaus“…

Taylor Jenkins Reid „Vienintelė (tikra) meilė“
Skaitytos / 2020-07-10

Tinklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija: Emai paauglystėje pasisekė sutikti tikrąją Meilę. Tokią, kai iš pradžių bijai prieiti, pakalbinti, žvilgtelti, nes, atrodo, kad jis į tave tikrai nekreips dėmesio. Vieno vakarėlio metu, slėpdami jausmus vienas nuo kito, jie įsimyli…Ema ir Džesas susituokia, mėgaujasi gyvenimu taip, kaip planavo dar paauglystėje. Kelionės… nutrūktgalviški nuotykiai… rutinos nebuvimas… Jie abu laimingi.Tuo metu, kai pora planuoja švęsti savo santuokos metines, Džesas išskrenda į komandiruotę, kurios metu dingsta.Ema sunkiai pakelia vyro netektį, jaučiasi taip, lyg jai būtų nuplėšta pusė esybės. Išgyvenusi sunkų sielvarto laiką, nusprendžia grįžti į gimtus kraštus. Mokosi gyventi kitaip, nei buvo pratusi, pradeda dirbti ramų darbą knygyne ir lėtai žingsniuoja į ateitį be mylimo vyro.Vieną dieną ji sutinka seną draugą Semą, kuris grąžina jai šypseną ir norą gyventi. Vis „draskydama“ save, kad greit pamiršo Džesą, ji vis dėlto vėl įsimyli, jaučiasi galinti vėl būti laiminga. Parašo ilgą atsisveikinimo laišką buvusiam vyrui ir neria į gyvenimo malonumus. Juokiasi, džiaugiasi, susižada ir gyvena.Bet… vienos vakarienės metu suskamba jos telefonas. Ema atsiliepia ir netiki tuo, ką girdi –  kalba Džesas. Jis gyvas ir nesustodamas kalba apie tai,  kaip kuo greičiau nori grįžti pas ją.Nuo šio momento moteris turi vyrą ir sužadėtinį vienu metu.Susitikę oficialūs sutuoktiniai mėgina…

Emma Rowley. Kur išnyksta dingusieji
Skaitytos / 2020-06-19

Tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė rekomenduoja:  Pakankamai įdomi knyga. Pradžioje siužetas rutuliojasi lėtokai, bet po to, kai staigiai „įsuka“, jau negali paleisti, norisi tik greičiau skaityti, kad sužinotum istorijos vingius.Čia iš tų knygų, kai visą skaitymą galvoji, jog blogąjį reikalą padarė vienas, o iš tikro –  visai kitas asmuo.Keitė darbuojasi savanore pagalbos linijoje.  Vieną naktį ji sulaukia skambučio iš savo dukros Sofijos, kuri yra dingusi daugiau nei dvejus metus. Ryšys prastas, vos girdisi tariami žodžiai… Bet ji išgirsta savo pavardę ir dukra perduoda žinutę, jog yra saugi, kad dėl jos nesirūpintų… Tačiau Keitė, kaip ir galima tikėtis, tuo netiki! Ji pradeda perkratinėti savo mintis, prisiminimus, įtraukia šeimą, kuri galvoja, kad ji pakvaišo, prašo pareigūnų pagalbos… Niekas nieko nesiima, nes netiki, kad mergina gali būti gyva.Dirbdama nuosekliai, eidama paliktais pėdsakais ji randa savo dukrą, bet…Tikrai įtraukiantis psichologinis trileris! Suvoki, kad nieko nėra stipriau už tikrą ryšį… Nėra nieko, ko motina nepadarytų dėl savo vaiko. Visiškai nieko.Rekomenduoju📒

Diane Chamberlain. Tylioji sesuo
Skaitytos / 2020-05-30

Knygos apžvalga dalijasi tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė Ką tik baigiau skaityti šią knygą.  Tikrai, kaip ir minėjo ją perskaitę, „Tylioji sesuo“ pasirodė dar įdomesnė už anksčiau skaitytą tos pačios autorės knygą „Dingusi duktė“ .  Taip patiko autorės braižas, kad dabar norėsis perskaityti visas jos knygas.  Turiu dar dvi neliestas lentynoje, kitų ieškosim!  Viena šeima, o šitiek neįmintų paslapčių, kurios narpliotis pradeda tik perskaičius daugiau nei pusę knygos.  Railė visą gyvenimą manė, kad jos vyresnė sesuo nusižudė paauglystėje. Šis įvykis pakeitė tiek Railės, tiek jos brolio gyvenimą.. Pakeitė mintis, suvokimą apie šeimą. Pralėkus daugiau nei dvidešimčiai metų, mirus tėvui, Railė atvyksta į vaikystės namus. Tvarkydama su palikimu susijusius reikalus, lankydama seniai matytus žmones, versdama popierius, mergina randa įrodymų, kad visi ilgą laiką gyveno dideliame mele. Žingsnis po žingsnio Railė išsiaiškina, kas nutiko iš tikrųjų.  Kokia tiesa slepiama po tariama sesers savižudybe? Kas gali nutikti, jei ta tiesa taps žinoma visiems? Autorė taip meistriškai surezgusi siužetą, kad nesinori nuo jo atsitraukti!  Panarpliokite ir jūs šiuos labirintus, man jais klaidžioti labai patiko! 

Alina Bronsky. Paskutinė Babos Dunjos meilė
Skaitytos / 2020-04-17

„ Paskutinė Babos Dunjos meilė“ – tai romanas apie sugrįžimą ten, kur, rodos, nelaukia niekas, išskyrus mirtį ir vienatvę. Rusų kilmės vokiečių rašytojos A. Bronsky pasakojimas grąžina į tragiškus įvykius menančias Černobylio apylinkes.   Kas jau kas, bet vyriausybės įspėjimai apie aukštą radiacijos lygį Černovo apylinkėse babos Dunjos tikrai neišgąsdins – į savo gimtąjį kaimą ji grįš bet kokia kaina. Kartu su ja į kelionę susiruošia ir keletas kaimynų : šimtametis Sidorovas, vietos intelektualas Petrovas ir kiti kaimo gyventojai, įskaičiuojant ožką, gaidį, kates, vorus ir mirusiųjų vėles…. Aštuoniasdešimtmetė baba Dunja leis dienas rašydama laiškus Vokietijoje gyvenančiai ir gydytoja dirbančiai dukrai Irinai. Gyvenimas tekės ramia vaga, kol vieną dieną miestelio apylinkėse pasirodys nepažįstamasis ir vietinių gyventojų susikurtai idilei iškils rimtas pavojus . Romanas kelia daug klausimų apie žmogaus pasirinkimo laisvę, moralę, atsakomybę. Čia vaizduojamas iš praeities prikeltas nebeegzistuojantis pasaulis, kuriame gyvena „homo sovieticus“. Apie jį Alina Bronsky pasakoja su šypsena, meile  ir lengva ironija.

Teheranas temstant
Skaitytos / 2018-10-24

„Teheranas temstant“ – istorija apie skausmą, nusivylimą ir vietą gyvenime. Teheranas tamsybėse, tamsiosiose spalvose, kur ypač aktualūs atleidimo, lojalumo, pagaliau laisvės klausimai. Skaitant knygą galima bandyti suprasti mums gana tolimos ir svetimos kultūros istoriją – nepagražintą, pilną nepasitikėjimo, kartais neraminančią, nors pateiktą pakankamai šiuolaikiškai, per herojų likimus. Knygos veikėjai nuolatos privalo apsispręsti – dėl savo vertybių, dėl aukos vardan  draugystės. Nepasitikėjimo jausmas mane lydėjo visą laiką: „Kol esate čia, nepasikliaukite niekieno žodžiu, nors ir kaip įtikinamai jis skambėtų“. Bet, nepaisant, atrodo, begalės tamsiųjų spalvų, knyga mane kažkaip palietė, nepaleido, ilgai neleido užmiršti.

Su Meilės diena!
Su knygomis... / 2018-02-14

1. Javier Marias „Įsimylėjimai“; 2. John Gray „Marso ir Veneros pasimatymai“; 3. Robert James Waller „Madisono apygardos tiltai“; 4. Elizabeth Gilbert „Valgyk. Melskis. Mylėk“; 5. Nicholas Sparks „Įsimintinas pasivaikščiojimas“; 6. Nicole Krauss „Meilės istorija“; 7. Marian Keyes „Ar ten kas nors yra?“; 8. Cecelia Ahern „P. S. Aš tave myliu“; 9. Danny Scheinmann „Gyvenimas trumpas, meilė ilga“; 10. Andrė Amyia Pabarsčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas „Amžinas medaus mėnuo“; 11. Sue Johnson „Laikyk mane stipriai“; 12. Eckart von Hirschhausen „Iš kur ateina meilė?“; 13. Levas Tolstojus „Ana Karenina“; 14. Jill Santopolo „Šviesa, kurios netekome“.