Bitės knygų klubas skaito. Yoko Ogawa. Begalinė lygtis
Skaitytos , Su knygomis... / 2022-01-16

Sausio 11 d. Bitės knygų klubas susirinko į prieš mėnesį pasirinktos knygos –  japonų rašytojos Yoko Ogawa romano „Begalinė lygtis“aptarimą.  Tik pasirodžiusi ši knyga tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon’ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“. Ankstesnės klubo pasirinktos knygos – vietnamiečių kilmės JAV rašytojo  Viet Thanh Nguyeno romano „Šalininkas“ aptarime dalyvavusių klubo narių nuomone, po „Šalininko” “Begalinė lygtis” pasirodė be galo šviesi ir rami: „Toleracija ir ramybė” (Agnė), „Šviesi ir elegantiška” (Gintarė), „Begalinė pagarba, tarpusavio supratimas” (Inesa). Ir išties, nors vieno pagrindinių knygos veikėjų – Profesoriaus – dabarties realybės suvokimas apribotas aštuoniasdešimties minučių intervalais (tiek siekia jo trumpoji atmintis po prieš daugelį metų patirtos avarijos), romano autorė skaitytojui siunčia žinutę, jog nepaisant ribotos atminties, žmogaus gerumui, kilnumui, išminčiai nėra jokių kliūčių. Romano centre – trijų skirtingų kartų atstovų, skirtingos kilmės, patirties ir išsilavinimo žmonių kuriamas nepaprastai šviesus ir šiltas ryšys, peraugantis į ilgametę draugystę ir nuoširdų atsidavimą. Aštresnio siužeto gerbėjams šis romanas, ko gero, galėtų pasirodyti pernelyg ramus: „Nei intriguojančio siužeto, nei ypatingai puošnios barokiškos kalbos”…

Lucinda Riley. Angelų medis
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-12-09

Romane „Angelų medis“ jo autorė narsto net 40 metų laikotarpį aprėpiančią, painią vienos šeimos istoriją. Tai istorija apie tris labai skirtingas vienos šeimos moteris ir labai skirtingus jų gyvenimus. Tai pasakojimas apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, beribį egoizmą ir meilę, kuri, rusenusi visą gyvenimą, gali įsiplieksti po daugybės metų. Romanas patraukia savo nešablonišku siužetu, kuris, pasak skaitytojų, tuo ir žavus, jog istorijos pradžia išsirutulioja į visiškai netikėtą tęsinį ir pabaigą. Kiekvieno romano herojaus charakterį Lucinda Riley tiksliai ir jautriai instrumentuoja, tuo pačiu paversdama juos svarbiais pasakojamos istorijos herojais. Stiprūs „Angelų medžio“ herojų charakteriai lengvai, greitai ir giliai įtraukia skaitytojus. Siužetas verčia juos sirgti už herojus, jaudintis dėl jų priimamų – teisingų ir klaidingų – sprendimų. Liūdna paminėti, jog 2021 m. birželį pasaulis neteko rašytojos Lucindos Riley. 2017 m. rašytoja dalyvavo Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Lucinda Riley garsi “Septynių seserų” romanų ciklu, pasakojančiu įvaikintų seserų istorijas ir paremtu mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną.

Knygos Helovino vakarui
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-10-31

Iš Amerikos kilusi Helovino šventė, regis, jau įsitvirtino lietuviškų švenčių kaleidoskope. Nors didžiausią džiaugsmą ruošdamiesi „baisiausiai“ metų dienai (o, tiksliau pasakius, nakčiai) jaučia vaikai, tačiau ir suaugusieji vis dažniau nori atitrūkti nuo kasdienybės ir tapti šios šventės dalimi. Todėl, jei norite tikros bauginančios istorijos, keletą jų mes jums rekomenduojame:   Susan Hill. Moteris juodais drabužiais. Jei pasiilgote geros tradicinės vaiduoklių istorijos, ši knyga – kaip tik jums. Artūras Kipsas, jaunesnysis Londono teisininkas, savo darbdavio paprašomas sudalyvauti ponios Drablou laidotuvėse. Prieš tai jis turi užsukti į Ungurių pelkės dvarą sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Tačiau jaunajam advokatui nuolat rodosi juodai apsirengusi moteris. Artūras turi daugybę neužbaigtų darbų, tad, norėdamas juos užbaigti greičiau, jis nusprendžia naktį praleisti dvare. Tai, kas įvyksta toliau, sukelia abejonių, ar tai buvo vykęs jaunojo teisininko sprendimas.   Cilla Borjlind, Rolf Borjlind. Trečiasis balsas. Populiaraus detektyvo „Potvynis“ autorių duetas tęsia pasakojimą apie detektyvą Tomą Stiltoną ir jauną policijos kursantę Oliviją. Samira mirė praėjusią naktį. Dabar ji žvalgosi nuo Marselio stogų ir prisimena, kaip jis ją pasmaugė, kaip nupjovė galvą ir užkasė jos kūną šešiose vietose. Ji viliasi, kad kas nors kada nors ją suras… Tai antroji Cillos ir Rolfo Börjlindų knyga. Kinematografiškas ir įtemptas šio detektyvo siužetas išduoda ilgametę autorių patirtį kuriant milžiniško…

Leonardas Gutauskas. Daiktai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-09-30

Daiktai – senelių ir tėvų palikimas, keliavę su šeima iš miesto į miestą, iš vienų namų į kitus ir su savimi besinešantys Atmintį. Išlikę bemaž nepakitę nuo pirmos jų įsigijimo dienos, namų Daiktai pasakoja apie save ir šeimininkų, jau pagyvenusios poros Margaritos ir Luko, gyvenimą. Ąžuolo mediena, veidrodžio stiklas, sieninis laikrodis, smulkūs daikteliai, taip brangūs jų šeimininkams veda per ilgą gyvenimą.  Rašytojas tyrinėja kasdienišką žmonių aplinką, jos emocinius ir atminties saitus, apversdamas konstrukciją (ne žmonės pasakoja apie daiktus, o daikteliai apie savo šeimininkus), šiltai ir jaukiai vaizduodamas namų erdvę. Nes kartais Daiktai tikrai prisimena daugiau už mus. Tereikia įsiklausyti į daiktų kalbą. Ir nepamirškim, kad vaikystėje ir mes patys mokėjom juos prakalbinti – Skudurinę Onutę ar Anglišką Zuikį, iš kurio perplėšto šono tarsi iš smėlio laikrodžio byrėjo smulkios pjuvenos, taip akivaizdžiai primenančios nesustabdomą laiko bėgimą… Leonardas Gutauskas debiutavo kaip poetas 1961 m.Nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos narys.1981 m. rašytojui ir dailininkui paskirta Valstybės premija, Rašytojų sąjungos premiją už geriausią 1990-1991 kūrinį gavo romanas  „Vilko dantų karoliai“ (pirmoji knyga), 1995 m. paskirta Stasio Šimkaus premija už eiles N. Sinkevičiūtės  „Spalvotam ciklui“, 1998 m. paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno  premija.

Samanta Schweblin. Prieraišumo laisvė
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-09-18

Už išsamią knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo vadovei Jūratei Baltušnikienei. Neabejojame, kad Jūratės mintys ir nuoširdžiai atskleista asmeninė patirtis skaitant šią knygą, paskatins ir kitus skaitytojus pasidomėti rašytojos S. Schweblin kūriniais.  „Lietuviškai neseniai išleista trečia argentiniečių rašytojos, etatinės „Man Booker International“ premijos nominantės Samantos Schweblin knyga. Tad pamaniau, pats laikas susipažinti su šios autorės kūryba. Jautį griebiau už ragų skaitydama debiutinį S. Schweblin romaną „Prieraišumo laisvė“ (iš ispanų k. vertė Laura Liubinavičiūtė). Keista knyga. Keista dėl to, kad nedidelės apimties (viso labo 126 p. ir veikiau primena apsakymą, bet ne romaną), o poveikis… Stulbinantis! Lyg būčiau maišu trenkta. Ir ne bet kokiu, o šlapiu! Nors nepasakyčiau, kad skaitymo procesas buvo malonus. Kaip tik, bėgant eilutėmis, kažkas vis erzino. Galbūt rašytojos eksperimentavimas su tekstu ir netradicinė pasakojimo maniera? Būtų net sunku įvardyti, koks tai literatūros žanras: trileris, fantastinis, psichologinis, distopinis romanas? Bent jau supratau, kad man „seno“ sukirpimo, be jokių eksperimentinių mandrysčių tekstai yra labiau priimtini ir teikiantys kur kas daugiau skaitymo malonumo. Kita vertus, reikia pripažinti, kad rašytoja puikiai sudėliojo nerimo ir įtampos kupiną tekstą. Tragiškos baigties nuojauta lydėjo nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Kai kas skaitydamas šią knygą net tikrino, ar užrakintos namų durys (apie tai šioje apžvalgoje:…

Laura Madeleine. Kur sirpsta laukinės vyšnios
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-09-05

Už knygos apžvalgą dėkojame tinklaraščio Linksmorijos autorei Ingai Kanišauskei.  „Tikrai labai lengvai perskaityta istorija. Sakyčiau, „skani“ tiesiogine žodžio prasme, nes knygoje  daug vietų, kur labai jau patraukliai aprašytas maistas. Knygos pabaigoje yra net vyšnių pyrago receptas! Pasibaigus karui, Emelina Vein patiria skausmingų išgyvenimų: miršta vyresnieji broliai, vėliau ji netenka mamos, pečius užgula dvaro išlaikymo našta. Emelinos dėdė nori perimti vadžias į savo rankas, netgi pašalinti dukterėčią. Apimta nevilties, Emelina nuspendžia bėgti. Iššoka iš vieno traukinio ir pasislepia kitame, kuris juda nežinoma kryptimi. Mergina atsiduria Pietų Prancūzijoje, nedideliame miestelyje, kuriame ją priglaudžia nedidelės užeigos savininkė. Čia Emelina atranda naują gyvenimą, kuriame vien neatrastų skonių jūra. Kavinės savininkė, kurią visi vadina Motinėle, pasiryžusi perduoti visas maisto gamybos paslaptis merginai. Emelina, pasivadinusi kitu vardu, gyvena slapstydamasi nuo praeities šešėlių, ir tuo pačiu imliai mokosi iš Motinėlės. Be to, ji slapčia bendrauja ir pamilsta Motinėlės kurčnebylį sūnų Aroną. Kai jau užgimsta graži meilė, aikštėn išlenda senojo gyvenimo nuotrupos. Knygoje istorija papasakota iš dviejų perspektyvų. Pirmoji – tai 1919 m. ir Emelinos bėgimas, slapstymasis ir naujas gyvenimas. Antroji –  1969 m. kur būsimas notaras Bilas savo viršininko pavedimu turi rasti ir įrodyti, kad Emelina yra mirusi. Taip reikia Emelinos giminei, kad galėtų tvarkyti palikimo reikalus….

Hervé Guibert. Draugui, kuris negelbėjo man gyvybės
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-30

Šiandiena, liepos 30-ąją, yra Tarptautinė draugystės diena. Todėl ir knygą rekomenduojame ypatingą. Ne, tai nėra lengva knyga, veikiau jau šiurpoka, apnuoginanti skaudžią temą ir, be kita ko, pasakojanti apie niekšiškai išduotą draugystę. Šimtas trumpų reportažų apie sergančiojo AIDS žmogaus kankinančią kasdienybę. Tiesus ir atviras autobiografinis rašytojo ir žurnalisto pasakojimas. Autorius visiškai atvirai rašo apie AIDS sergančių intelektualų, Paryžiaus bohemos nebohemišką realybę. Pats sirgdamas šia liga, išgyvendamas tikrą pragarą, jis sukūrė patį įspūdingiausią savo gyvenimo reportažą. Mirė trisdešimt šešerių, nebeįstengdamas kentėti lėtos agonijos. Kadangi tuo metu (knygoje pasakojama apie 1988-uosius metus) apie ligą buvo mažai žinoma, ŽIV nešiotojai dažnai pernelyg nesuko sau dėl jos galvos, toliau gyveno savo įprastą gyvenimą. Knygoje pateikiami šokiruojantys faktai, nemažai duomenų apie pačią ligą, gydymą – su visa šia realybe autoriui teko pačiam susidurti, daug ką iškęsti ir patirti. Sukrečia ne tik sergančiųjų kančios, bet ir jų abejingumas, aplinkinių nesaugojimas. Tačiau pasakojime nuolat rusena ir viltis – tada, kuomet liga dar netikima, tuomet, kai bandoma su ja susitaikyti. Tada, kada liga ignoruojama. Tada, kada ieškoma bet kokio būdo pasveikti. Iki pat paskutinio puslapio.   Ištrauka iš knygos:   Šiandien, 1988 metų gruodžio 26 dieną, aš pradedu rašyti knygą Romoje, j kurią atvykau vienas – pabėgau nuo keleto draugų, bandžiusių atkalbėti…

Atraskite vasaros stichijas knygose
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-23

Jūra, saulė, vėjas, lietus.. Turbūt dažnam iš mūsų šios stichijos asocijuojasi su vasara. Atradome šiuos žodžius keturių labai skirtingų knygų pavadinimuose. Skirtingų savo žanrais, jų autorių žinomumu. Ir jūros, saulės, vėjo, lietaus reikšmė knygos pavadinime ir knygos turinyje paaiškėja tik perskaičius kūrinį. Atraskite šias knygas, jei dar nesate jų skaitę!    Alessandro Baricco „Jūra vandenynas“. Priešais „Almajerio” užeigą plyti jūra – audrojanti, gydanti, žudanti. Pasakojanti istorijas. Dailininkas, sūriu jūros vandeniu tapantis baltas drobes. Įsimylėjęs mokslininkas, niekaip negalintis užbaigti ribų enciklopedijos. Nuostabaus grožio moteris, serganti neištikimybe. Tėvas Pliušas su savo maldomis. Elievina, trapi mergaitė, vieną naktį be jokios baimės tampanti moterimi, ir vyras, perplaukęs visus vandenynus, kurio akys lyg medžioklėn išėjusio žvėries… Šis romanas – meilės ir keršto, vienatvės ir vilties istorijos. Šimtai būdų gyventi ir mirti. Klausydamasis tų istorijų, nuolat girdi jūros ošimą.       Frances Mayes „Po Toskanos saule“. Ši knyga įkvėps leistis į kelionę – keliauti į svetimą kraštą ieškoti savojo „aš“, išbandyti daugybę gardžių knygos receptų arba, sekant vaizdingo ir jausmingo pasakojimo pėdomis, persikelti į Toskaną, aplankyti vietas, kuriose spaudžiamas grynas alyvuogių aliejus, grožėtis romaninio stiliaus miestelių bažnyčiomis, klaidžioti atokiais vynuogynų keliukais ir sustoti paragauti švelniausio vyno.           Jurgita Barišauskienė „Po lietaus…

Māra Zālīte. Penki pirštai

     Autobiografinis romanas „Penki pirštai“ yra vaiko lūpomis papasakota istorija apie tremtinių grįžimą iš Sibiro į Latviją ir įsikūrimą okupuotoje tėvynėje.  Tyras, naivus, jausmingas penkiametės Lauros pasaulis – tai komiškos ir tragiškos situacijos, netikėtumai ir paradoksai, skirtingų kartų ir santvarkų susidūrimas. Kai Laura klausia įvairiausių dalykų apie smulkmenas, buitinius dalykus, apie daiktus, kurių gyvenime nėra mačiusi, taip nupiešiama ir ta aplinka, į kurią pateko parvykę iš Sibiro žmonės. Grįžę jie tikisi rasti nors dalį to, ką paliko laisvojoje Latvijoje. Ir to neranda. Jie daug ko neranda – net ir žmonės, kuriuos jie pažinojo, dabar atrodo visai kitokie, negu buvo anksčiau. Tai skaudi, jautri istorija, papasakota su tikėjimo ir vilties gaida. Māra Zālīte – žymi Latvijos poetė, dramaturgė, eseistė, aktyvi visuomenės ir kultūros veikėja. 2013 m. išleistą romaną „Penki pirštai“ Latvijos literatūros metų apdovanojimo komisija pripažino geriausiu prozos kūriniu.

Herbjørg Wassmo. Stiklinė pieno
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-05-13

Norvegų novelistė Herbjørg Wassmo yra  plačiai žinoma ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje. Ir mūsų bibliotekos skaitytojai, be abejonės, yra skaitę ne vieną šios autorės romaną. Tikrai visiems žinoma H. Wassmo trilogija apie Diną – „Dinos knyga“ ir šio romano tęsinys „Laimės sūnus“. Šiandiena norvegų autorės romano „Stiklinė pieno“ apžvalga dalinasi bibliotekos tinklaraščio Geros knygos viešnia ir bičiulė, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Knyga išties stipriai mane paveikė, ypač dėl to, jog pati auginu dukrą. Naivumas, noras padėti šeimai, per didelis pasitikėjimas žmonėmis, išnaudojimas, kančia, noras mirti… Ir visa tai apie šešiolikmetę Dortę. Dortė gyvena Lietuvoje su mama ir sese, sunkiai verčiasi, bet gyvena dorai, stengiasi padėti savo šeimai kuo galėdama. Vieną dieną ji susipažįsta su mergina, kuri gan greitai įkalba Dortę važiuoti į Stokholmą neva dirbti restorane. Dortė pabėga iš namų ir, nieko nepasakiusi mamai, pradeda kelionę. Atvykusi į sutartą vietą, ji mato, kad naujos draugės nėra, išgirsta, jog ši neva nusprendė nebevykti ir kad Dortę nuveš vaikinai. Įtarimų kyla, bet gilus tikėjimas, kad uždirbs šeimai pinigų nugali. Pakeliui ji žiauriai išnaudojama ir sužalojama. Dortė nori bėgti, iš pradžių sunkiai gali patikėti tuo, kas vyksta ir galiausiai nusivylusi suvokia, kad viena ką nors pakeisti bejėgė. Atsidūrusi Norvegijoje, mergina kelis mėnesius…