Michaela Töröková: perskaičiusi Irvingo Stouno romaną, panorau studijuoti istoriją

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – viešnia iš Slovakijos. Michaela Töröková yra Banská Bystrica valstybinės mokslinės bibliotekos Fondų tvarkymo skyriaus vadovė. Po daugiau nei metus trukusių varginančių iššūkių bibliotekos pamažu laisvinasi iš pandeminio laikotarpio ir vėl atveria duris savo lankytojams. Kaip Banská Bystrica  biblioteka padeda savo bendruomenei grįžti į normalų gyvenimo režimą? Kokias paslaugas ir veiklas jūs šiandien siūlote savo lankytojams? Pandeminė padėtis reikšmingai paveikė Banská Bystrica valstybinės mokslinės bibliotekos veiklą. Buvo net keletas etapų, kuomet bibliotekai teko uždaryti duris visuomenei. Su skaitytojais palaikėme ryšį elektroniniu būdu. Darbuotojai kasdien atsakinėjo į telefono skambučius, elektroninius laiškus, užklausas per „LiveChat“ ir į klausimus socialiniuose tinkluose. Virtualia aplinka naudojosi ir tie skaitytojai, kuriems reikėjo prieigos prie įvairių mokslinių tyrimų medžiagos. Kolegos uoliai stengėsi pagelbėti skaitytojams, net ir šiuo sunkiu laikotarpiu rengusiems baigiamuosius studijų darbus. Skaitytojai taip pat buvo informuoti apie galimybę naudotis internetinėmis užsienio duomenų bazėmis. Biblioteka teikė žurnalų ir monografijų straipsnių skaitmeninių kopijų paslaugą. Feisbuke bandėme savo bendruomenei parodyti tai, kas vyksta už uždarų bibliotekos durų, o taip pat ir literatūros pasaulyje. Šiais metais biblioteka atvėrė duris sausio 27 d., tačiau paslaugos buvo teikiamos ribotai. Knygos buvo grąžinamos per knygų grąžinimo dėžę, vykdėme tik skaitytojų registraciją ir perregistravimą. Studijų kambariai vėl buvo…

Ką skaito bibliotekos klubo „Let’s Talk“ nariai

Angliškų pašnekesių klubo „Let’s Talk“ pokalbiuose paliečiamos pačios įvairiausios temos – nuo pasaulio ir šalies aktualijų iki psichologinių, socialinių ir net filosofinių dalykų. Galima drąsiai teigti, jog žmones į šį klubą traukia ne tik noras kalbėti angliškai, bet ir įdomios asmeninės patirtys, kuriomis klubo nariai dalijasi diskusijų metu. Kiekvienas dalyvis – tarsi unikali knyga, kurios kiekvienas puslapis užpildytas įdomiais faktais, išgyvenimais, linksmais nutikimais, tad susitikus įdomu bei smagu šias patirtis iškomunikuoti angliškai!  Klubo nariai mielai sutiko dalyvauti pokalbyje apie knygas. Šioje literatūrinių pomėgių apžvalgoje ne tik sužinosite, kokių žanrų knygas mėgsta anglų kalbos mylėtojai, bet galbūt rasite ir sau naudingų literatūrinių rekomendacijų. Mėgstamiausios vaikystės knygos Paprastai manoma, kad jei žmogus mėgsta skaityti, tai atsineša šį pomėgį iš vaikystės. Dauguma klubo „Let‘s talk“ narių tvirtina, jog iš tiesų vaikystėje labai mėgo knygas. „Pradėjau skaityti būdama penkerių ir pykau, jog negaliu savarankiškai nueiti į biblioteką knygų – turėdavau laukti, kol jų parneš mano vyresnioji sesuo“, dalijasi prisiminimais Ligita. Jai antrina Regina F.: „Jau pradinėse klasėse kasdien eidavau į biblioteką, mėgau knygas apie gyvūnus, nuotykius, patiko pasakos. Ypač mėgau tais laikais populiarų vaikšką žurnalą „Genys“, kurį, kiek prisimenu, savo vaikystės laikais dar skaitė ir mano sūnus“. Vidai vaikystėje patiko ne tik skaityti, bet…

Krista Visas: knygos suteikia mums vilties ir išminties

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Estijos. Krista Visas yra Pärnu centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininkė, o taip pat Estijos bibliotekininkų asociacijos viceprezidentė. Kokių priemonių kilus pandemijai buvo imtasi Estijos viešosiose bibliotekose? Kokias paslaugas savo lankytojams teikė Pärnu centrinė biblioteka? Ar Estijos bibliotekos jau vėl atsiveria savo lankytojams? Kilus pirmajai pandemijos bangai 2020 – aisiais, Estijoje bibliotekos neveikė nuo kovo 14 d. iki gegužės 18 d. Bibliotekos galvojo, kaip pasiekti savo vartotojus ir kokias paslaugas jos galėtų teikti. Kovo pabaigoje Pärnu centrinė biblioteka pradėjo teikti bekontaktes paslaugas – nustatytomis valandomis du kartus per savaitę skaitytojai galėdavo pasiimti iš anksto užsakytas knygas. Balandžio pabaigoje jau išduodavome knygas kasdien, išskyrus savaitgalius. Mes taip pat atsakinėdavome į telefono skambučius. Skaitytojai galėdavo grąžinti leidinius į knygų grąžinimo dėžę. Šiuo laikotarpiu biblioteka nereikalavo mokėti delspinigių už laiku negrąžintas knygas. Talino centrinė biblioteka teikė nemažai nuotolinių paslaugų – veikė Skype klubas senjorams, istorijų pasakojimo užsiėmimai vaikams ir kt.   Praėjus pirmajai pandemijos bangai, mes ėmėme ieškoti galimybių ir finansinių išteklių knygomato įsigijimui. Nuo praeito gruodžio pradžios mes jį jau turime – tai reiškia, kad skaitytojai gali užsisakyti knygas bet kurią savaitės dieną bet kuriuo paros metu. Kai knygos įdedamos į knygomatą, skaitytojas gauna SMS su…

Diāna Zuļģe: biblioterapija ir skaitymas šiandiena yra vienas iš būdų išlaikyti sveiką protą

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Latvijos, Liepojos centrinės bibliotekos filialo „Libris“ bibliotekininkė Diāna Zuļģe. Visada įdomu paklausti mūsų užsienio kolegų apie situaciją jų bibliotekose COVID-19 pandemijos metu. Kaip jūsų biblioteka įveikia šį iššūkį? Kaip pasiekiate savo vartotojus? Ar žmonės ilgisi įprastos galimybės laisvalaikį leisti bibliotekoje? Praėjusį pavasarį Latvijoje paskelbus nepaprastąją padėtį, visos įstaigos, kuriose paprastai vyksta kultūriniai renginiai, įskaitant bibliotekas, buvo uždarytos. Tuo metu paslaugas galėjome teikti tik nuotoliniu būdu. Net ir dabar, nors mes galime skolinti knygas, ši paslauga yra labai ribota ir ji yra vienintelė, kurią teikiame kontaktiniu būdu. Tuo pačiu metu į biblioteką gali įeiti tik vienas asmuo ar asmenys iš vieno namų ūkio. Nevyksta kontaktiniai renginiai, neveikia skaityklos, grąžinamos knygos laikomos „karantine“, dėvime kaukes. Kaip mažesnė biblioteka, mes gerai susidorojame su apribojimais. Mūsų vartotojai yra supratingi ir pagarbūs, tačiau yra šiokių tokių sunkumų dirbant su tam tikromis grupėmis. Daugeliui žmonių trūksta skaitmeninių įgūdžių, kurie dabar reikalingi labiau nei bet kada, todėl jie negali pasinaudoti visomis bibliotekų teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis. Mūsų darbas persikėlė į skaitmeninę aplinką. Bendraujame su vartotojais socialiniuose tinkluose, stengiamės populiarinti naudingus išteklius, kuriuos mūsų filialas, mūsų centrinė biblioteka ar Nacionalinė biblioteka galime pasiūlyti savo skaitytojams. Vartotojai gali užsisakyti knygų ir…

Heikki Lahnaoja: nekantrauju su jumis susipažinti artimiau!

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka plečia tarptautinio bendradarbiavimo tinklą ir nuolat ieško naujų partnerių užsienio bibliotekose. 2021 – ųjų pradžia buvo sėkminga užmegztų naujų partnerysčių atžvilgiu. Viena iš naujųjų mūsų partnerių – Pyhäjoki savivaldybės biblioteka Suomijoje. Tinklaraščio Geros knygos svečias – šios bibliotekos direktorius, poetas ir rašytojas Heikki Lahnaoja. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Pyhäjoki savivaldybės biblioteka viena kitą surado NAPLE Sister Libraries (Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo) programoje. Lietuvos bibliotekininkams labai įdomu pažinti savo naujuosius partnerius – Suomijos biblioteką. Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie jūsų pagrindines veiklas, paslaugas ir projektus? Paprastai skoliname knygas ir kitus bibliotekoms žinomus leidinius, tačiau galbūt kiek neįprasta, jog mes skoliname ir paveikslus (tai reta praktika Suomijoje). Bibliotekos galerijoje rengiame įvairias parodas kiekvieną mėnesį. Organizuojame koncertus, teatro pasirodymus ir literatūrinius renginius (vienas įsimintiniausių renginių – „Jazz on the Beach Spin Off“ bibliotekos kieme po beržais). Įvairūs klubai, organizacijos, politinės partijos nuomojasi bibliotekos patalpas savo susitikimams. Glaudžiai bendradarbiaujame su vaikų darželiais ir mokyklomis. 2023 metų rudenį turėtų būti užbaigtas naujasis bibliotekos pastatas. Tai mus įpareigoja vykdyti dar daugiau įvairių veiklų.    Visuomet įdomu sužinoti, kaip kitoms bibliotekoms sekasi vykdyti savo veiklas pandemijos metu. Kaip Pyhäjoki savivaldybės biblioteka prisitaikė prie neįprastų sąlygų ir kaip jūs pasiekiate savo skaitytojus…

Diego Gracia: bibliotekos – ideali erdvė burtis bendruomenėms

Bibliotekos tinklaraščio Geros knygos svečias – Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo programos NAPLE Sister Libraries koordinatorius Diego Gracia (Ispanija). NAPLE Sister Libraries skatina bendradarbiauti ir padeda rasti bibliotekas partneres šioje programoje dalyvaujančiose Europos šalyse.  Programą koordinuoja Ispanijos Kultūros ir sporto ministerijos Bibliotekų bendradarbiavimo generalinis direktoratas. Diego, jūs esate NAPLE Sister Libraries projekto koordinatorius. Kas, jūsų nuomone, šioje programoje, kur Europos viešosios bibliotekos dalijasi savo gerąja patirtimi, sėkmingo bendradarbiavimo idėjomis, yra įdomiausia? Kodėl bibliotekoms naudinga bendradarbiauti šioje programoje? Europos bibliotekos, dalyvaujančios šioje programoje, siekia bendradarbiauti. NAPLE Sister Libraries yra partnerių paieškos platforma. Šioje programoje bibliotekos taip pat gali susipažinti su naudinga kitų bibliotekų patirtimi ir tas idėjas pritaikyti savo praktikoje.    Tačiau didžiausia nauda, manau, yra programos tarptautiškumas: apie skelbiamas bibliotekų sėkmingas veiklas sužino plati tarptautinė bibliotekininkų bendruomenė. Toks bibliotekų matomumas, jų veiklų viešinimas suteikia joms galimybių dalyvauti konferencijose ar gauti bendradarbiavimo pasiūlymų Erasmus+ programos projektuose.   Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europos viešosios bibliotekos neabejotinai sukūrė daug įdomių veiklų. Bibliotekininkai visuomet labai kūrybingi. Kokios Europos bibliotekų veiklos, kuriomis jos pasidalijo NAPLE Sister Libraries tinklaraštyje, buvo įdomiausios? Yra daug įdomių veiklų. Dauguma bendradarbiaujančių bibliotekų išradingai siekia savo skaitytojų (pavyzdžiui, vaikų) abipusio kontakto. Kartais bibliotekos vienos kitoms siunčia atvirukus ar dovanas, padedančias geriau pažinti kitos…

Britt Sanne: knygų graužikui dirbti bibliotekoje yra palaima

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Norvegijos, Tønsberg og Færder bibliotekos vieno iš padalinių vadovė Britt Sanne.  Kokias inovacijas Norvegijos bibliotekos taiko savo veikloje tuo metu, kai dėl pandemijos plitimo būtina riboti įprastas paslaugas ir daugiau dėmesio skirti virtualioms?  Kaip Tønsberg og Færder biblioteka prisitaiko prie šių neįprastų sąlygų? Su COVID-19 susijusi situacija, kaip ir kitose šalyse, Norvegijoje yra rimta. Mūsų bibliotekos užsidarė anksti ir netgi dabar, kai patiriame naują viruso bangą, me nesame taip stipriai paveikti, kaip kitos šalys. Mūsų biblioteka buvo uždaryta 2020 m. kovo mėnesį, vėl atsidarė gegužę ir iki šiol mes dirbame, kol nebus gauta atskiro nurodymo vėl apriboti fizinį lankytojų aptarnavimą. Pandemija privertė labiau susikoncentruoti į skaitmenines paslaugas ir nuotolinius renginius. Kai baigėsi karantinas, Norvegijos nacionalinė biblioteka suteikė platesnę prieigą prie kai kurių savo skaitmeninių paslaugų. Nacionalinė biblioteka kartu su kitomis bibliotekomis (tame tarpe ir mūsų) pradėjo virtualiai transliuoti pokalbius, paskaitas, renginius, knygų rekomendacijas. Šiam tikslui pasiekti reikėjo patobulinti savo turimas technines priemones, todėl mūsų biblioteka įsigijo profesionalią transliavimo įrangą ir apmokė darbuotojus ja naudotis. Mes transliuojame daug renginių, taip pat ir tų, kuriuose nėra žiūrovų. Darbuotojų pasitarimams naudojame Google meet platformą. Mums pasisekė, jog bibliotekoje turime pakankamai erdvės, todėl darbuotojai pasitarimų metu gali…

Ursula Liebmann: noriu, jog žmonės bibliotekose jaustųsi lyg namuose

  Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Austrijos, viešųjų bibliotekų biuro „Meeting-Point Library“ vadovė Ursula Liebmann.   COVID-19 viruso protrūkis paveikė visą pasaulį. Visų tipų, geografinių vietovių ir įvairaus dydžio bibliotekų darbuotojai renka faktus apie šią visuomenės sveikatos krizę, informuoja žmones ir savo paslaugas pritaiko esamai situacijai, kad atitiktų kintančius bendruomenės poreikius. Kaip pandemijos sukelti padariniai veikia Austrijos bibliotekas? Kokia veikla jose vyksta, kokios paslaugos jose teikiamos nepaprastosios padėties  metu? Kaip Austrijos bibliotekos patobulino esamas paslaugas ir ar sukūrė naujų paslaugų pandemijos metu? Esu viešųjų bibliotekų biuro „Meeting-Point Library“ vadovė. Šio biuro funkcija yra padėti viešųjų bibliotekų bibliotekininkams, dirbantiems 260-yje viešųjų bibliotekų federalinėje Žemutinės Austrijos provincijoje. Taip pat šis biuras yra atsakingas už bibliotekininkystės plėtrą, vizijų ir strategijų kūrimą, už pokyčių įgyvendinimą. Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis kitomis Austrijos provincijomis. Aš asmeniškai esu „Büchereiverband Österreich“ (Austrijos bibliotekų asociacijos) valdybos narė. Prasidėjusi COVID-19 pandemija ir po to sekęs karantinas rimtai paveikė viešąsias bibliotekas. Tiesiogine to žodžio prasme per naktį bibliotekos užsidarė ir jos jau nebebuvo „susitikimų vieta“. Pagal federalinės valdžios nurodymą, grupių susitikimus reikėjo sumažinti iki minimumo. Žemutinės Austrijos provincija greitai reagavo į tokius dramatiškus pasikeitimus ir visus savo gyventojus pakvietė nemokamai naudotis virtualiąja biblioteka noe-book.at. Džiugu, kad toks sprendimas buvo…

Cinzia Puccetti: jei rašyčiau knygą, tai būtų himnas gyvenimui
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-10-12

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Italijos, Banjo a Ripoli viešosios bibliotekos edukacinių ir kultūrinių projektų vadybininkė Cinzia Puccetti.  Italija buvo pirmoji šalis po Kinijos, kurią stipriai paveikė pandemija – mes visi prisimename didžiulį susirgusiųjų ir net mirusiųjų skaičių. COVID-19 paveikė ne tik žmonių sveikatą. Kaip pandemija įtakojo Italijos bibliotekų veiklą? Kokias paslaugas jos teikė šiomis ypatingomis sąlygomis? 2020 m. kovo 8 d. visos Italijos bibliotekos buvo uždarytos, atšaukti visi renginiai, sustabdytos skaitymo akcijos bei tradicinės bibliotekos paslaugos. Tai buvo sunkus laikas, nei viena biblioteka neturėjo patirties kovojant su pandemija, tačiau labai greitai bibliotekininkai sugalvojo naujų veiklų ir susivienijo. Svarbiausia, manau, buvo tai, kad savo kūrybiškumo dėka bibliotekininkai įgijo naujų įgūdžių. Visų pirma, daugelis bibliotekų iškart paskatino savo vartotojus naudotis skaitmeniniais ištekliais, pavyzdžiui, garsinėmis, e-knygomis, filmais.  Dauguma Italijos bibliotekų skatino vartotojus naudotis dviem nacionalinėmis skaitmeninėmis platformomis: MLOL (Media Library on Line) ir INDACOWeb. Šiose platformose vartotojai gali nemokamai naudotis skaitmenine biblioteka, kurioje galima rasti Italijoje ir užsienio šalyse leidžiamus laikraščius, žurnalus, garsines, e-knygas, muzikos įrašus. Dėl koronaviruso susidariusi padėtis paskatino vartotojus daugiau sužinoti apie nemokamus internetinius šaltinius, padedančius besimokant ar studijuojant. Pavyzdžiui, atrasti e-knygų kolekcijas, virtualias bibliotekų ir muziejų ekskursijas įvairiomis kalbomis – nuo Uffizi galerijos Florencijoje iki…

Magdalena Smyczek: bibliotekos atspindi modernaus pasaulio iššūkius
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-09-14

Pokalbių su kolegomis bibliotekininkais rubrikoje – viešnia iš kaimyninės Lenkijos, Žorų Ottono Sterno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininkė Magdalena Smyczek.  Kalbindami savo kolegas bibliotekininkus apie knygas ir skaitymą, pastaruoju metu visuomet paklausiame, kaip gyvena jų bibliotekos pandemijos laikotarpiu. Kokią įtaką Lenkijos bibliotekoms turi COVID-19 situacija? Kokias paslaugas Lenkijos viešosios bibliotekos šiuo metu teikia savo lankytojams?    Prasidėjus pandemijai, bibliotekos, kaip ir prekybos centrai, mokyklos, kino teatrai, buvo uždarytos. Visos kultūros įstaigos atsidūrė joms neįprastoje situacijoje. Ddidžiausias iššūkis joms buvo pakeisti tradicines paslaugas nuotolinėmis. Dauguma bibliotekų stengėsi palaikyti ryšį su savo vartotojais per įvairias medijas, stengėsi sudominti e-knygomis ir atviros prieigos kolekcijomis, duomenų bazių teikiamomis galimybėmis. Bibliotekos, leidyklos ir rašytojai inicijavo susitikimus ir netgi festivalius. Pandemijos akivaizdoje išryškėjo bibliotekų svarba žmonių gyvenime. Galima netgi teigti, jog karantinas turėjo tiesioginę įtaką skaitymo statistikai. Šiuo metu bibliotekos vėl dirba įprastai, žinoma, paisydamos saugumo reiklavimų. Dauguma bibliotekų riboja prieigą prie knygų lentynose ir grąžintas knygas karantinuoja.   Kaip Žorų viešoji biblioteka išgyveno tą kritinį laikotarpį? Kaip tai paveikė bibliotekos paslaugas ir kaip jūs tuo metu pasiekėte savo lankytojus? Vyriausybės nurodymas uždaryti bibliotekas buvo netikėtas tiek bibliotekininkams, tiek bibliotekų lankytojams. Mes galėjome tik skatinti skaitytojus naudotis skaitmeninėmis bibliotekomis ir nuolat apie save…