Rūta Juodienė: skaityti – tiesiog gera
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-05-08

Pokalbių apie knygas ir skaitymą rubrikoje –  kolegės Rūtos Juodienės, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Katalogavimo skyriaus Autoritetinių įrašų kūrimo grupės specialistės mintys.  Niekada nevertinu knygos pagal jos viršelį. Pirmiausia man yra svarbu jos autorius ir recenzija. Knygas mėgstu nuo mažų dienų, o vaikystėje, paauglystėje taip dažnai įsimylėdavome knygų herojus. Žinoma, ir man buvo taip nutikę!  Mano susižavėjimo objektas buvo kapitonas Tenkešas – Raitelis be galvos. Skaitant knygą, jos herojuje mums dažnai tenka atpažinti save, susitapatinti. Kartais ir man taip nutinka, tačiau kažkokio konkretaus knygos veikėjo negalėčiau išskirti, galbūt pastebiu tam tikrus man būdingus bruožus, poelgių motyvus.  Yra malonių smulkmenų, kurios skaitymui suteikia ypatingo jaukumo … Labai mėgstu kavą, tad mano  „jaukusis palydovas“ skaitant knygas yra kavos puodelis, kaip gi be jo!  Dažnai klausiama, ar džiugina padovanota knyga. Man tai iš tiesų yra pati nuostabiausia dovana, visuomet ja džiaugiuosi. Nors dirbu bibliotekoje, knygas gera turėti ir namuose. Neseniai teko persikraustyti ir dalį knygų nusprendžiau tiesiog padovanoti. Šiuo metu mano namų bibliotekos lentynose daugiausia literatūros iš „Siluetų“, „Pasaulio klasikos“ serijų, nemažai kulinarinių knygų.  Jei rašyčiau knygą remdamasi savo asmenine patirtimi, manau, tai būtų kelionių įspūdžiai. Be galo mėgstu keliones. Dažnai keliauju autobusu ir būtinai pasiimu su savimi knygą. Kartais pati kelionė įkvepia…

Olivera Krivošić: dažnai renkuosi mažai žinomų autorių knygas…
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-04-17

Tęsiame pažintį su užsienio šalių kolegomis bibliotekininkais. Apie skaitymą, mėgstamas knygas ir bibliotekų darbą COVID-19 pandemijos metu kalbamės su Serbijos Novi Sado miesto Matica Srpska nacionalinės bibliotekos Fondų formavimo ir mainų departamento vyr. bibliotekininke Olivera Krivošić.  Olivera, kokia buvo jūsų vaikystės mylimiausia knyga? Ar kas nors jums skaitydavo, kai buvote maža? Negalėčiau išskirti tik vienos knygos. Visada buvau „knygų vaikas“. Net privalomąją literatūrą mokykloje man patikdavo skaityti! Patiko mūsų rašytojai, pavyzdžiui Branko Ćopić. Kai buvau maža, man skaitydavo teta, bet kadangi ji buvo anglų kalbos mokytoja, tai dažniausiai būdavo iliustruotos knygos anglų kalba. Mano senelis kiekvieną penktadienį man pirkdavo vaikišką žurnaliuką „Politikin zabavnik“. Man jis taip patiko! Ar yra tokia knyga, kuri pakeitė jūsų gyvenimą? Negalėčiau pasakyti, kad kokia nors knyga pakeitė mano gyvenimą, tačiau kai kurios iš jų paliko man didžiulį įspūdį. Kas jums svarbu pasirenkant knygą? Visų pirma istorija, siužetas. Dažnai renkuosi skaityti mažai žinomų autorių knygas ir maloniai nustembu, kokios jos įdomios. Kokias knygas labiausiai mėgstate skaityti? Grožinę literatūrą. Knygas, kuriose yra istorijos elementų. Ar žiūrite filmus pastatytus pagal knygas? Dauguma žmonių sako, kad knyga yra geresnė už filmą. Ar ir jūs taip manote? Taip, esu žiūrėjusi filmų, serialų pastatytų pagal knygas. Nemanau, kad knyga yra geresnė…

Michaela Kožíšková: buvau maištininkė, nemėgusi privalomosios literatūros…
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-03-12

Čekijos Karlovi Varų regioninė biblioteka ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka bendradarbiauja nuo 2017 metų. 2018 m. birželio mėnesį PAVB vykusiame tarptautiniame simpoziume „Inovatyvios edukacinės praktikos bibliotekininko darbe. Edukacinės veiklos iššūkiai ir galimybės“ dalyvavo ir pranešimą skaitė Karlovi Varų regioninės bibliotekos projektų vadybininkė Michaela Kožíšková. Šiandiena Michaela – „Gerų knygų“ viešnia, besidalijanti savo prisiminimais apie vaikystės knygas, savo neseniai perskaitytų knygų, čekų literatūros rekomendacijomis.. „Aš nepaprastai mėgstu skaityti ir tikriausiai nėra tokios knygos, kurią perskaičiusi galėčiau pasakyti, jog man ji nepatiko, tačiau man liūdna prisipažinti, jog skaitymui šiandien trūksta laiko. Manau, jog mano pirmoji savarankiškai vaikystėje perskaityta knyga buvo Bohumilo Ržichos knyga. Mokydamasi mokykloje buvau maištininkė ir nemėgau skaityti privalomosios literatūros. Jei klaustumėte, kokius čekų autorius labiausiai mėgstu, paminėčiau šiuolaikinį rašytoją Michalą Vieweghą, romanistę Simoną Monyovą, novelių autorę Haliną Pawlowską. Kolegoms bibliotekininkams Lietuvoje tikriausiai įdomu, ką dažniausiai renkasi Karlovi Varų bibliotekos skaitytojai. Tarp populiariausių autorių – Jo Nesbø , Jussi Adler-Olsen, Pavel Vondruška, Dan Brown, Michael Hjorth. Iš paskutiniu metu perskaitytų knygų man didžiausią įspūdį paliko Corinne Hofmann autobiografinis romanas „Baltasis Masai“. Lietuvos skaitytojams norėčiau parekomenduoti čekų rašytojų Alenos Mornštajnovos, Katerinos Tučkovos knygas“. Nuotrauka iš M. Kožíškovos asmeninio archyvo

Dmitro Semčišinas: kada nors jūs visgi atrasite savo knygą…
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-01-10

Ukrainiečių poetas, filologas, Mikolajivo miesto M. Kropivnyckio centrinės bibliotekos specialistas Dmitro Semčišinas dalijasi mintimis apie knygas, skaitymą, menų reikšmę mūsų gyvenime ir… svajonę aplankyti Lietuvą.  Vaikystėje nepaprastai mėgau bibliotekas ir jų knygas. Apsilankymas bibliotekoje man būdavo šventė ir aš stengdavausi surengti sau tą šventę kuo dažniau. Studijuodamas ukrainiečių kalbą ir literatūrą universitete, maniau, jog vėliau dirbsiu leidykloje ar solidaus literatūrinio žurnalo redakcijoje… Bet nutiko kitaip. Ir man iki šiol tai patinka. Visuomet mėgau knygas. Skaitymas buvo puikus užsiėmimas, jis man dovanodavo kitus nuostabius pasaulius. Be to, vaikystėje dažnai sirgdavau ir dabar galvoju, jog knygos man taip pat padėdavo pasveikti. Skaičiau daug ir man patiko daug kas. Štai keletas mano mylimiausių skaitinių: ukrainiečių liaudies pasakų rinkinys, kazachų pasakos, E. Raspės „Barono Miunchauzeno nuotykiai“, A. Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“. Vėliau – Ž. Verno, A. K. Doilio knygos, daugybė istorijų su gerais ir drąsiais žmonėmis, o taip pat žmonėmis mokančiais įdomiai pasakoti. Šiuo metu stengiuosi skaityti XIX–XX a. klasiką: Mopasano, Hamsuno, Biolio, Goldingo ir kitų autorių tekstus, o taip pat knygas apie įdomius įvykius bei asmenybes. Jeigu autoriaus pavardė man nieko nesako, knygą atsiverčiu aklai ir skaitau. Kai kada „užkabina“ gera mintis ar grakšti frazė – tuomet iškart imu tą knygą. Mėgstamas žanras –…

Aktorė Simona Šakinytė: man šunys yra nerašytos knygos
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-10-30

Apie knygas, skaitymą, teatrą, svarbiausias gyvenimo vertybes kalbamės su Klaipėdos dramos teatro aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ steigėja Simona Šakinyte.       Miela Simona, kokią vietą jūsų įtemptoje darbotvarkėje užima knygos? Tiesą sakant, tai labai skaudus klausimas. Knygas mėgau nuo vaikystės. Netgi buvo toks gyvenimo etapas, paauglystėje, kuomet rinkdavausi knygą vietoj buvimo su draugais. Gal tai, ką išgyvendavau skaitydama, buvo įdomiau, nei tai, ką sugebėdavau patirti tikrame gyvenime. O galbūt akistatoje su knyga jausdavausi patogiau. Nežinau. Tai truko keletą metų. Vėliau knygos skaitymas tapo tiesiog maloniu ritualu  prieš miegą. Tačiau pastaruosius trejus su trupučiu metų nesu perskaičiusi nė vienos knygos. Ne dėl laiko ar noro stokos. Beveik prieš ketverius metus sužinojau, kad mano sielos šuo Otelas serga vėžiu. Paskutinį jo gyvenimo mėnesį mudu leisdavome dienas dviese. Jis sunkiai vaikščiojo, tai mudu eidavome į lauką ir tiesiog sėdėdavome ant žolės. Aš skaitydavau – jis šalia manęs. Tai buvo visiška mudviejų pilnatvė. Ir nė sekundei neapleidžiantis skausmas, kad labai greit jis šalia manęs nebesėdės. Paskutinė knyga, kurią skaičiau su juo, buvo H. Hesės „Stepių vilkas“. Taip ir nebaigiau jos. Ir visos knygos, kurias bandau skaityti dabar, man primena tą jausmą. Tiesą sakant, baisus jausmas, nes yra be proto daug knygų, kurias noriu skaityti….

Raimos Zander literatūrinės rekomendacijos
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-07-25

Šiandien į savo mėgstamų knygų lentyną kviečia pažvelgti Raima Zander (Raimonda Canderienė) – trijų knygų autorė, Pakruojo rajone esančio Akmenėlių dvaro kultūrinės veiklos koordinatorė. „Gerų knygų“ tinklaraščio viešniai artimesnė literatūra, kurioje paliečiama tautos ar asmens istorija, todėl ant jos stalo neretai atsiranda memuarai ar apsakymai, spalvingai perteikiantys tikrus istorinius įvykius… Perskaičius įtaigias R. Zander rekomendacijas, neabejojame, norėsis susirasti kurią nors iš jos minimų knygų…  Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio“ Niekas kitas taip neatspindi laikmečio ir asmenybės kaip dienoraščiai. Juose – slapčiausios mintys, nepasitenkinimas, simpatijos ir antipatijos, išsakomos be falšo ar noro įtikti. Tai lyg kalbėjimas su artimiausiuoju, patikint jam viską, kas tau ant širdies… Ir tas tikrumas knygoje alsuoja iš kiekvieno puslapio. Juk jei gera nuotaika – norisi apkabinti visą pasaulį, jei skaudu dėl neteisybės ar intrigų – metaforiškai norime paleisti strėlę širdin. Nes ir mums ją sužeidė. Esame tik paprasti žmonės, norintys pažinti pakylėtuosius, ir tokios štai knygos padeda suvokti rašytojo charakterio daugiabriauniškumą, vidinius apmąstymus. Ir laikmetį. Svarbiausia – jį. Apie tai geriausiai papasakos tik gyvenęs duotuoju laiku. O Baltušis puikus pasakotojas ir žodžio meistras. Knyga padeda atsirasti ten, septyniasdešimtuosiuose taip, lyg jaustum saulės kaitrą pakaušyje ar kvėptum jūros kvapą Palangoje. Prisimeni savuosius gyvenimo įvykius, lygini, bandai įtemptai klijuoti trūkstamus fragmentus ir įterpti…

Jūratės Baltušnikienės maloniausi literatūriniai atradimai
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-07-10

  Dr. Jūratė Baltušnikienė – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos knygų klubo vadovė, Facebook puslapio „Bitės knygų klubas“ kūrėja. Kalbėdama apie giliausią įspūdį pastaruoju metu jai palikusias knygas, pašnekovė pati atsiskleidžia kaip be galo estetiško, skaidraus teksto kūrėja. Skaitydamas jos mintis, jautiesi lyg žvelgdamas į gyvybe trykštantį šaltinio vandenį, kuriame vikrios žuvys gaudo saulės spindulius..  Romain Gary „Aušros pažadas“ Romain Gary yra mano didžioji literatūrinė meilė. Šio rašytojo knygos užima garbingiausias vietas asmeninėje bibliotekoje. R. Gary viename interviu yra sakęs: „Išduosiu paslaptį – iš viso to, ką esu parašęs, „Aušros pažadas“ veikiausiai man pati brangiausia knyga. Joje daugiausia manęs, manojo pasaulio matymo ir gyvenimo.“ Šiame autobiografiniame romane R. Gary aprašo vaikystę ir jaunystę, lydimas atsidavusios ir besąlygiškai mylinčios motinos, kuri savo sūnui kelia nepaprastai didelius lūkesčius bei prognozuoja jam stulbinančią ateitį. „Aušros pažadą“ labai rekomenduočiau perskaityti visoms motinoms, ypatingai auginančioms sūnus. Manau, kad joks psichologijos vadovėlis nesugebėtų taip meistriškai atskleisti, kokią kartais žlugdančią įtaką asmenybės raidai gali turėti nepamatuoti ir dažniausiai pačių tėvų nerealizuoti lūkesčiai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši knyga apie didelę motinos meilę, suteikiančią vaikui sparnus, tačiau vis tik man „Aušros pažadas“ simbolizuoja dusinantį ir liguistą sūnaus ir motinos ryšį. Rašytoja Nancy Huston knygoje „Paminklas Romainui Gary“ yra…

Poetė Berit Kaschan: skaitymas mano smegenis priverčia katiniškai murkti…
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-06-21

Estų poetę Berit Kaschan daugelis prisimena iš 2018 m. „Panevėžio literatūrinės žiemos“ festivalio. Viešnia įsiminė ne tik dėl savito tekstų stiliaus, bet ir dėl žavios šypsenos, kuri, regis, sušildė gruodžio pūgos apgaubtą Panevėžį… Šiandiena skelbiame poetės, Estijos literatūrinio žurnalo redaktorės Berit Kaschan interviu, kuriame ji pasakoja apie tai, kokią vietą jos gyvenime užima knygos ir ką jai reiškia skaitymas. Miela Berit, jūsų dabartinė profesinė veikla glaudžiai susijusi su knygomis ir skaitymu. O kaip buvo anksčiau? Ar vaikystėje ir paauglystėje taip pat mėgote skaityti? Taip, kiek save prisimenu, visada mėgau knygas. Labai. Kaip turbūt ir visi tie, kurie užaugo tuo metu, kad internetas dar nebuvo taip mūsų užvaldęs. Tačiau turiu pasakyti, jog kai buvau jaunesnė, nepaisant mano didelės meilės literatūrai, niekada nemaniau, kad mano profesija bus su tuo susijusi. Iki šiol vis dar tuo stebiuosi. Kas jums yra gera knyga? Gera knyga mane įtraukia į dar nepažintą pasaulį arba atskleidžia man naujus taip vadinamo įprasto gyvenimo aspektus. Ir aš nuoširdžiai žaviuosi rašytojais, kurie turi talentą pateikti svarbią žinutę, idėją, istoriją paprastai ir aiškiai, panaudodami tiek žodžių, vaizdinių, metaforų, kiek yra būtina. Ne daugiau. Man toks pavyzdys yra Kanados rašytoja Alisa Munro. Arba lenkų poetė Vislava Šimborska. Žinoma, tokių autorių yra ir…

Elė Pranaitytė: skaitymas visada yra individuali patirtis
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-03-26

Elę Pranaitytę galima pristatyti įvairiai – kaip anglų kalbos dėstytoją, gidę, keliautoją, tinklaraštininkę, žmogų,  kuris labai myli Vilnių ir yra parašęs puikią knygą apie šį miestą. Knyga „Vilniaus senamiestis per 3 valandas“ galėtų ne tik jums pagelbėti, jei norėtumėt savo svečiui parodyti įdomiausias senojo Vilniaus vietas, bet ir atskleistų nemažai naujo, iki šiol negirdėto apie mūsų sostinę. O šį kartą Elė – įdomi pašnekovė, besidalijanti savo mintimis apie knygas ir skaitymą. P.S. Pati „Gerų knygų“ viešnia dar nuo savęs prideda, jog ji – šiuo metu bedarbė ir …. žiurkėnų mylėtoja! Ele, esate keliaujantis, kitiems miestus ir šalis padedantis pažinti, rašantis, ir, turbūt nesuklysime, skaitantis žmogus, tiesa? Kokią vietą jūsų gyvenime užima knygos? Šiuo metu jos užima tris ketvirtadalius buto, rimtai svarstau testamentu savo knygų kolekciją užrašyti Vilniaus miestui ar kokiam naujai steigiamam vienuolynui. Neseniai keičiau gyvenamąją vietą, todėl teko peržiūrėti per ilgus metus susikaupusias knygas ir didelės dalies jų reikėjo atsisakyti dėl vietos stygiaus ir moralinio pasenimo. Nusprendžiau namuose tik laikyti dviejų rūšių knygas: tas, kurių reikia darbui ir tas, kurias skaitysiu ne vieną kartą. Darbui (gidavimui) tenka skaityti daug ir įvairios literatūros, o pomėgiams laikau kai kurias pamėgtas knygas iš jaunystės metų. Dar reiktų kada nors peržiūrėti  kelionėse, oro uostuose pirktas…

Ramutė Skučaitė: glaustis prie knygos
Pokalbiai , Skaitytos / 2017-02-11

Tęsiame pokalbių ciklą su žinomais žmonėmis apie knygas ir skaitymą. Šįkart kalbamės su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos globėja poete, vertėja Ramute Skučaite. „Knygų reikšmė vertybių formavime turėtų būti labai didžiulė“, sako ji. Ar daug Jūsų namuose knygų? Man atrodo, kad daug. Kartais atrodo, kad net per daug. Dalį atiduodu, jų vėl padaugėja. Ant grindų ir visuose kampuose guli, bet ką padarysi, džiaugiuosi ir myliu aš tas knygas. Kurios tampa mažiau mylimos, išvežu į M. Mažvydo biblioteką, ne vieną sykį jau taip padaryta. Ką šiuo metu skaitote? Dabar galvoju, ką gi skaitau… Skaitau ne vieną, o kelias knygas. Vieną kokią nors filosofinę, kitą rusiškai, trečia knyga vaikiška, dažniausiai prancūziška, ketvirta – koks lengvas skaitymas, skaitau atsigulusi. Knygų po ranka yra visur. Gydytoja man sakė, kad reikia gerti daug vandens, kad visur būtų padėtas puodelis vandens. Man vietoj vandens puodelio guli knyga. Vienos negaliu skaityti, jokiu būdu.