Nora Krug. Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-08-23

Ši knyga 2018 m. įvertinta „New York Times“ ir „Time“ apžvalgininkų kaip viena įdomiausių, „Boston Globe“ išrinko geriausia metų knyga, o „The Guardian“ įtraukė į būtinų perskaityti knygų 50-uką. 2019 m. autorė gavo Lyndo Wardo prizą, buvo apdovanota Knygų dailininkų asociacijos ir Niujorko meno vadovų klubo medaliais, o Viktorijos ir Alberto muziejus ją paskelbė „Metų iliustruotoja“. Už subtilią ir įtaigią šios knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo moderatorei Jūratei Baltušnikienei. „Per savo, sakyčiau, gana netrumpą skaitytojos karjerą esu perskaičiusi vos kelias grafines noveles, bet neabejotinai iš jų pati geriausia – vakar perskaityta vokiečių rašytojos ir iliustruotojos Noros Krug grafinė prisiminimų novelė „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė). Iki šiol apie grafines noveles mąsčiau stereotipiškai: „Tai nėra rimta literatūra, o tik šiokio tokio teksto ir iliustracijų rinkinys, neapsunkinantis perdėm smegenų ir skirtas lengvam pasivaikščiojimui puslapiais“. Bet su „Heimat“ savo mąstymą pakeičiau kardinaliai. Nes tai buvo puota ir protui, ir akims. Labai kūrybiška knyga ir mane žavėjo viskas: nuo kūrinio temos ir struktūros iki itin originaliai sumiksuotų grafinių sprendimų. N. Krug, braudamasi per šūsnį dokumentų bei krūvą blusturgiuose įsigytų daiktų, sudėlioja atvirą daugiasluoksnį žodinių ir vaizdinių prisiminimų apie savo šeimą koliažą. Rašytoja yra atstovė šalies, atsakingos…

Ir parnešė apynio kvapą: novelės/ Henrikas Algis Čigriejus.- Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.- 205,[1] p. ISBN 978-9986-39-677-2
Skaitytos / 2013-10-23

Apynio kvapas plevena virš aukštaitiško kaimo kasdienybės, džiugindamas geraširdiškais žmonių santykiais, senolių išminties krislais, humoru, betarpišku bendravimu. Čia žmonės kalbasi. Dar nežinota interneto, SMS… Iš ramaus ir tylaus kalbėjimo iškyla Pasvalio kraštas, netoli Puziniškio, kur gyveno rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kur gyva jos dvasia ir gerų darbų aidas…  Simboliška, kad autorius apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija.

Apynio kvapo kerai
Skaitytos / 2012-04-13

Dabar, kai knygų mugės užverstos pseudoliteratūra (ir netgi premijuota!), o mėgėjų paskaitinėti širdys apkarsta nuo surogatų, atsigauni tik paėmęs į rankas kokį Granauską* ar Čigriejų.**… Tuos du raštininkus gretinu ne atsitiktinai, o dėl to, kad jų raštai ir kalba autentiškai reprezentuoja žemaičių ir aukštaičių mentalinę pasaulėvoką, leidžia patirti tikrąjį skaitymo malonumą, kaip ir pridera literatūrai – žodžio menui. Abiejų autorių pasakojimo maniera, leksika ir sintaksė, tematika ir veikėjų paveikslai, t. y. visa, kas įprasta vadinti stilium plačiąja prasme, fiksuoja ir perteikia regiono – Žemaitijos ar Aukštaitijos – dvasią, – kitaip čia  ir nepasakysi, – nes tik dvasia ir tegali būti sykiu ir niekaip neapčiuopiama, ir be galo konkreti, daiktiška, pagaunama tik artisto, menininko. Toks ir yra H. A. Čigriejus. Savo naujausios novelių rinktinės ** pavadinimu užkodavęs šiaurrytinio Lietuvos pakraščio kvapą, svaigina juo skaitytoją. Apsakymų grožis bei patrauklumas – natūralus tradicinio ir modernaus pasakojimo sinkretiškumas. Daugelyje novelių – pusšimčio ir daugiau metų senumo laikai, ateinama ir į dabartį, o pasakotojo žiūra, universaliai prisitaikiusi ir prie archaikos, ir prie moderno, geraširdiškai, su atlaidžia šypsena bei subtiliu humoru ar ironija vis keisdama stebėjimo rakursą, fokusuoja darnos ir harmonijos idealą, persmelkiantį daugelio personažų paveikslus – Paulinos ir Jono Klingų (DIDŽIOJI KRIAUŠĖ), Jono (PABĖGĖLIAI), Antano…