Inga Kanišauskė: širdis džiaugiasi netyčia atradus savo vaikystės knygas
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-07-02

Bibliotekos tinklaraščio„Geros knygos“ bičiulės, tinklaraščio „Linksmorijos“ autorės Ingos Kanišauskės mintys apie knygas ir skaitymą bei keletas literatūrinių rekomendacijų:   Esu mama, tinklaraščio „Linksmorijos“ ir to paties pavadinimo knygelės autorė, mano profesinė veikla – švietimo srityje, dirbu gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja. Tinklaraštį „Linksmorijos“ pradėjau kurti po dukrelės Tėjos gimimo, 2015 metais. Iš pradžių istorijų idėjos gimdavo netikėtai – Tėjai augant, žaidžiant. Linksmos veiklos kartu su Tėja buvo aprašomos tam, kad pasidalinti jomis su draugais, giminaičiais, nes tuomet gyvenome užsienyje ir dažnai sulaukdavau klausimų, prašymų parodyti,  kaip Tėja auga, ko išmoko. Visiems buvo smagu stebėti, kaip dukra auga, žaidžia, šypsosi.. Iš pradžių tuo dalinausi mažoje grupėje, kurią buvau sukūrusi Feisbuke, vėliau pamaniau, kodėl gi nesukūrus tinklaraščio, kuriame galėčiau ne tik džiaugtis mūsų  žaidimais, bet ir dalintis kūrybiškomis idėjomis su kitais viešiau, ne tik tarp savų. Kai buvo pradėta rimčiau rutulioti knygelės idėja ir kai pasirašiau sutartį su leidykla, buvo sukurtas ir tinklaraštis būsimos knygos pavadinimu „Linksmorijos“. Tikiuosi, jog tos istorijos yra ne tik lengvas paskaitymas, bet ir savotiška edukacinė priemonė kūrybiškų idėjų stokojantiems tėveliams, o galbūt ir pedagogams. Džiaugiuosi, jei tinklaraštyje ar knygelėje kažkas randa įkvėpimą kūrybiškai leisti laiką su savo vaiku, išbandyti kažką naujo. Tinklaraštyje rasite mūsų su Tėja atrastas ir išbandytas…

Michaela Kožíšková: buvau maištininkė, nemėgusi privalomosios literatūros…
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-03-12

Čekijos Karlovi Varų regioninė biblioteka ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka bendradarbiauja nuo 2017 metų. 2018 m. birželio mėnesį PAVB vykusiame tarptautiniame simpoziume „Inovatyvios edukacinės praktikos bibliotekininko darbe. Edukacinės veiklos iššūkiai ir galimybės“ dalyvavo ir pranešimą skaitė Karlovi Varų regioninės bibliotekos projektų vadybininkė Michaela Kožíšková. Šiandiena Michaela – „Gerų knygų“ viešnia, besidalijanti savo prisiminimais apie vaikystės knygas, savo neseniai perskaitytų knygų, čekų literatūros rekomendacijomis.. „Aš nepaprastai mėgstu skaityti ir tikriausiai nėra tokios knygos, kurią perskaičiusi galėčiau pasakyti, jog man ji nepatiko, tačiau man liūdna prisipažinti, jog skaitymui šiandien trūksta laiko. Manau, jog mano pirmoji savarankiškai vaikystėje perskaityta knyga buvo Bohumilo Ržichos knyga. Mokydamasi mokykloje buvau maištininkė ir nemėgau skaityti privalomosios literatūros. Jei klaustumėte, kokius čekų autorius labiausiai mėgstu, paminėčiau šiuolaikinį rašytoją Michalą Vieweghą, romanistę Simoną Monyovą, novelių autorę Haliną Pawlowską. Kolegoms bibliotekininkams Lietuvoje tikriausiai įdomu, ką dažniausiai renkasi Karlovi Varų bibliotekos skaitytojai. Tarp populiariausių autorių – Jo Nesbø , Jussi Adler-Olsen, Pavel Vondruška, Dan Brown, Michael Hjorth. Iš paskutiniu metu perskaitytų knygų man didžiausią įspūdį paliko Corinne Hofmann autobiografinis romanas „Baltasis Masai“. Lietuvos skaitytojams norėčiau parekomenduoti čekų rašytojų Alenos Mornštajnovos, Katerinos Tučkovos knygas“. Nuotrauka iš M. Kožíškovos asmeninio archyvo

Poetės Gretos Ambrazaitės literatūrinės rekomendacijos
Skaitytos / 2019-12-30

Jaunosios kartos poetė Greta Ambrazaitė 2020-aisiais linki kiekvienam atrasti literatūrinių stebuklų ir kviečia atsigręžti į talentingus lietuvių poezijos bei prozos kūrėjus… Mantas Balakauskas „Roma“ (Vilnius: Versus aureus, 2016). Knyga, kurioje, mano manymu, daug mąstoma apie laiką: aliuzijos nusidriekia nuo triumfuojančios ir žlungančios Romos iki šiandienos supermarketų – parduotuvinės pompastikos ir taiklios socialinės kritikos. Kai kurie eilėraščiai, pavyzdžiui, „Minima Media Maxima“ gerąja prasme slemiški (sakyčiau, taip ir turėtų skambėti išties geras slemas). Bet Mantas – poetas, ne slemeris. Tačiau knygą perskaičiau visai kitaip – kaip jautrų, labai asmeniškų eilėraščių rinkinį. Labai patinka ir autoriaus esė, pastaruoju metu pasirodančios „Literatūroje ir mene“. Verta. Belaukiant antrosios M. Balakausko knygos „Apmaudas“, kuri, viliuosi, pasirodys jau 2020-aisiais. Tomas Petrulis „Triukšmo gyvatė“ (Vilnius: Naujas vardas, 2017). Tai elektroninė knyga, prieinama internetu: https://bit.ly/39r0Bne . Dar vieno poeto, augusio Panevėžyje, T. Petrulio poezija labai įdomi, pirmiausia pritraukianti paradoksalumu, kitokiu žvilgsniu į, atrodytų, daugybės poetų nuo seno rašytus ir perrašytus, perlipdytus dalykus iš sacrum ir profanum: dieviškumas, kūniškumas, skaistybė, nuodėmė, ir įvairios tų dalykų kombinacijos, prasilenkimai… Manau, kad ši knyga gali arba labai patikti, arba labai nepatikti poezijos neskaitantiems žmonėms, nes visiškai nepataiko į jokius poetų ir poetikų stereotipus. Richardas Brautiganas „Tegu kirminai linksminasi“ (Kaišiadorys: Bluebeard Press, 2019). Deja,…

Evos Tombak mintys apie save, skaitymą ir ryškiausius literatūrinius atradimus
Skaitytos / 2019-10-23

 Labas, aš esu Eva. Praeityje – žurnalų „Ieva“, „Cosmopolitan“, „Ieva&Harper’s Bazaar“leidėja ir vyriausioji redaktorė. Šiandien – knygų „Kas liko už kadro“(2011), „Laisvė basomis“(2013), „Laimės piliulės“(2015), „Minčių žvėrynas“ (2018), „Atia, suskiai“(2019) autorė, jogos ir srautinio rašymo mokytoja. Man 60. Mano didžiausia aistra – kelionės. Kelionės su joga, rašymu ir bendraminčiais. Joga pakrantėje, kalnuose, jachtos denyje ar ant riado stogo man yra geriau nei joga salėje. O bendramintis – geriau nei mokinys. Todėl savo keliones dedikuoju ne šiaip jogai, o jogai su bendraminčiais.   Mano kelionės nėra asketiškos, jos nepanašios į tradicinius jogos retritus. Aš nesu teisinga mokytoja – ant galvos nestatau. Statau ant kojų, galvą grąžinu į vietą. Nemoralizuoju, nemokau, ką valgyti, ko nevalgyti ar kaip gyventi. Tačiau džiaugiuosi, jei įkvepiu ne tik šypsotis, bet ir keistis. Mano jogos ir rašymo atostogos skirtos suaugusiems žmonėms – moterims ir vyrams, be amžiaus apribojimų. Pažengusiems naujokams. Ir tiems, kurie mano, kad joga – ne jiems. Jogos skeptikai man ypač artimi – aš pati tokia buvau iki pat 50-ies. Mano stilius – kaita, nė vienos praktikos nekartoju. Taip protą ir kūną pratinu žaisti, mokau prisitaikyti ir priimti, kad pokyčių išvengti neįmanoma. Mano kredo – viską aprašyti, kad nieko nereikėtų perrašyti. Kai rašai, viskas savaime…

Penkios Gedimino Kajėno rekomenduojamos knygos
Skaitytos / 2019-10-14

Kultūros žurnalistas ir redaktorius, knygų autorius Gediminas Kajėnas, skaitytojams rekomenduoja 5 knygas, kurias vertėtų perskaityti. Jis pats ką tik išleido knygą „33 portretai: pokalbiai su menininkais“, kurioje pateikiami per dešimtmetį parengti pokalbiai su Lietuvos fotografais, rašytojais, dailininkais, aktoriais, skulptoriais, muzikantais bei kino kūrėjais. Knygos pristatymas ir susitikimas su autoriumi bibliotekoje vyks jau spalio 23 dieną. Kol laukiate, pasisemkite idėjų ilgiems rudens vakarams! Aurimas Švedas, Irena Veisaitė „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“   Kultūros istoriko Aurimo Švedo pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Irena Veisaite nėra tiesiog „vieno gyvenimo istorija“. Knygos pasakojimuose apmąstomas nueitas gyvenimo kelias, tačiau paraleliai brėžiamos ir svarbiausių XX bei XXI amžių Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijų epizodai: Kauno gyvenimas tarpukariu, sovietinė okupacija, Holokaustas, penki okupacijos dešimtmečiai, Nepriklausomybės atkūrimas bei jos įtvirtinimas. Tai talpi knyga, kurioje  kvapą gniaužianti ir neįprastai kasdieniška mūsų istorija susipina su žmonių likimais bei savo laiko apmąstymais. Henrikas Gudavičius, Algimantas ir Mindaugas Černiauskai „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus: laiškai iš kaimo“   Gamtininkas ir rašytojas Henrikas Gudavičius tris dešimtmečius gyvena Dzūkijos viensėdyje, iš kur ir siunčia savo laiškus – lėtus, skaidrius, turiningus, kupinus gamtos pajautimo ir ramaus laiko tekėjimo. Skaitant šiuos dienoraščius, pasaulis tampa gerokai paprastesnis. Tai pati tikriausia panacėja nuo kasdienybės šurmulio,…

Mindaugo Valiuko knygų rekomendacijos
Skaitytos / 2019-10-07

Poetas, prozininkas ir dramaturgas, Mindaugas Valiukas glaustai apibūdina, kodėl būtent šie kūriniai ir autoriai nusipelnė būti paminėti: Visos Vitoldo Gombrovičiaus knygos ir dienoraščiai, nes tai vienas savičiausių jo skaitytų autorių; Gintaro Grajausko poezija, nes ji šiuolaikiška ir puikiai tinka šiuolaikiniam žmogui; Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ ir poezijos knyga „Švelniai tariant“, kuri, pasak jo, nepelnytai liko nepastebėta ir nutylėta; Iš kūrinių gausos M. Valiukas išskiria šias knygas: Vitoldo Gombrovičiaus „Ferdydurkę“, groteskišką, ironišką šiuolaikinę visuomenę vaizduojantį kūrinį, kritikų vadinamą viena iš originaliausių ir svarbiausių XX a. knygų. Tai ironiškas pasakojimas apie vaiku virtusį trisdešimtmetį vyrą, ieškantį savo tapatybės ir besistengiantį perprasti sustabarėjusias socialines, kultūrines ir politines visuomenės normas; Gintaro Grajausko „Kaulinę dūdelę“ – trečiąją poeto, dramaturgo, muzikanto G. Grajausko eilėraščių knygą, apdovanotą „Poezijos pavasario“ ir Ievos Simonaitytės premijomis.

Sandros Bernotaitės TOP 5 knygos
Skaitytos / 2019-08-21

Sandra Bernotaitė yra rašytoja – knygų „Katė, kurios reikėjo“, „Dioniso barzda“, „Gaisras“ ir „Laisvojo rašymo elementai“ autorė – publicistė, kūrybinio rašymo mokytoja. Iš Šiaulių kilusi, nemažą gyvenimo dalį praleidusi Australijoje, dabar ji gyvena ir dirba Kaune. Autorė teigia, kad skaitymo prasme yra „visavalgė“. Jai įdomu skirtingi žanrai ir stiliai, nes kiekviena knyga savaip augina, praplečia akiratį. Rašytojos sudarytame knygų sąraše kiekvienas ras gardų kąsnelį savo skoniui. Linkime maloniai praplėsti savo literatūrinį racioną. Tove Jansson „Vasaros knyga“, Vaga, 2012 Suomių autorė Tove Jansson (rašiusi švediškai) mums labiausiai žinoma dėl jos fantastiškų „Trolių Mumių“ serijos. Jei skaitėte tas knygeles vaikams, turbūt pastebėjote, kad jos parašytos taip, kad būtų įdomu ir vaikams, ir tėvams. Norėčiau pasiūlyti būtinai pasidomėti ir kūriniais, kuriuos Jansson rašė suaugusiems, nors jie rašyti irgi nebūtinai tik jiems. Bent toks jausmas kyla skaitant jos glaustą grakščių pasakojimų rinkinuką „Vasaros knyga“. Ekscentriška „jauna siela“ senelė ir nepriklausoma „sena siela“ jos vaikaitė Sofija sukels nemažiau filosofinių klausimų, negu norvegų rašytojo Josteino Gaarderio „Sofijos pasaulis“. Jos leidžia vasaras jūros saloje su Sofijos tėčiu – senelės sūnumi. Tai švelnaus humoro ir liūdesio, intravertiškų nuotykių, buvimo su gamta, budistinės išminties, vasaros nuotaikos knyga, kurią smagu atsiversti bet kuriuo metų laiku. Janis Jonevs „Jelgava 94“, Kitos…

Geras knygas rekomenduoja Agnė Butautaitė
Skaitytos / 2019-08-07

Knygos, skatinančios mąstyti ir keli skaitiniai atsipalaidavimui. Agnė Butautaitė, Panevėžyje veikiančios kavinės „Kavos dėžutė“ savininkė ir kavinėje veikiančio knygų klubo vadovė, žino, kokią knygą verta imti į rankas. Kviečiame skaityti rekomendacijas!                                                                                                                                                                                                                                                                                       Julie Otsuka  „Buda palėpėje“ Tai itin plona knyga. Rodos imsi, prisėsi ir per vieną vakarą lengvai perskaitysi. Vis tik… Antros tokios KNYGOS dar nesu skaičiusi. Julie Otsuka seka „Fotografijų nuotakų“ istoriją. Po Pirmojo…

Raimos Zander literatūrinės rekomendacijos
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-07-25

Šiandien į savo mėgstamų knygų lentyną kviečia pažvelgti Raima Zander (Raimonda Canderienė) – trijų knygų autorė, Pakruojo rajone esančio Akmenėlių dvaro kultūrinės veiklos koordinatorė. „Gerų knygų“ tinklaraščio viešniai artimesnė literatūra, kurioje paliečiama tautos ar asmens istorija, todėl ant jos stalo neretai atsiranda memuarai ar apsakymai, spalvingai perteikiantys tikrus istorinius įvykius… Perskaičius įtaigias R. Zander rekomendacijas, neabejojame, norėsis susirasti kurią nors iš jos minimų knygų…  Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio“ Niekas kitas taip neatspindi laikmečio ir asmenybės kaip dienoraščiai. Juose – slapčiausios mintys, nepasitenkinimas, simpatijos ir antipatijos, išsakomos be falšo ar noro įtikti. Tai lyg kalbėjimas su artimiausiuoju, patikint jam viską, kas tau ant širdies… Ir tas tikrumas knygoje alsuoja iš kiekvieno puslapio. Juk jei gera nuotaika – norisi apkabinti visą pasaulį, jei skaudu dėl neteisybės ar intrigų – metaforiškai norime paleisti strėlę širdin. Nes ir mums ją sužeidė. Esame tik paprasti žmonės, norintys pažinti pakylėtuosius, ir tokios štai knygos padeda suvokti rašytojo charakterio daugiabriauniškumą, vidinius apmąstymus. Ir laikmetį. Svarbiausia – jį. Apie tai geriausiai papasakos tik gyvenęs duotuoju laiku. O Baltušis puikus pasakotojas ir žodžio meistras. Knyga padeda atsirasti ten, septyniasdešimtuosiuose taip, lyg jaustum saulės kaitrą pakaušyje ar kvėptum jūros kvapą Palangoje. Prisimeni savuosius gyvenimo įvykius, lygini, bandai įtemptai klijuoti trūkstamus fragmentus ir įterpti…

Jūratės Baltušnikienės maloniausi literatūriniai atradimai
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-07-10

  Dr. Jūratė Baltušnikienė – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos knygų klubo vadovė, Facebook puslapio „Bitės knygų klubas“ kūrėja. Kalbėdama apie giliausią įspūdį pastaruoju metu jai palikusias knygas, pašnekovė pati atsiskleidžia kaip be galo estetiško, skaidraus teksto kūrėja. Skaitydamas jos mintis, jautiesi lyg žvelgdamas į gyvybe trykštantį šaltinio vandenį, kuriame vikrios žuvys gaudo saulės spindulius..  Romain Gary „Aušros pažadas“ Romain Gary yra mano didžioji literatūrinė meilė. Šio rašytojo knygos užima garbingiausias vietas asmeninėje bibliotekoje. R. Gary viename interviu yra sakęs: „Išduosiu paslaptį – iš viso to, ką esu parašęs, „Aušros pažadas“ veikiausiai man pati brangiausia knyga. Joje daugiausia manęs, manojo pasaulio matymo ir gyvenimo.“ Šiame autobiografiniame romane R. Gary aprašo vaikystę ir jaunystę, lydimas atsidavusios ir besąlygiškai mylinčios motinos, kuri savo sūnui kelia nepaprastai didelius lūkesčius bei prognozuoja jam stulbinančią ateitį. „Aušros pažadą“ labai rekomenduočiau perskaityti visoms motinoms, ypatingai auginančioms sūnus. Manau, kad joks psichologijos vadovėlis nesugebėtų taip meistriškai atskleisti, kokią kartais žlugdančią įtaką asmenybės raidai gali turėti nepamatuoti ir dažniausiai pačių tėvų nerealizuoti lūkesčiai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši knyga apie didelę motinos meilę, suteikiančią vaikui sparnus, tačiau vis tik man „Aušros pažadas“ simbolizuoja dusinantį ir liguistą sūnaus ir motinos ryšį. Rašytoja Nancy Huston knygoje „Paminklas Romainui Gary“ yra…