Herbjørg Wassmo. Stiklinė pieno
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-05-13

Norvegų novelistė Herbjørg Wassmo yra  plačiai žinoma ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje. Ir mūsų bibliotekos skaitytojai, be abejonės, yra skaitę ne vieną šios autorės romaną. Tikrai visiems žinoma H. Wassmo trilogija apie Diną – „Dinos knyga“ ir šio romano tęsinys „Laimės sūnus“. Šiandiena norvegų autorės romano „Stiklinė pieno“ apžvalga dalinasi bibliotekos tinklaraščio Geros knygos viešnia ir bičiulė, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: „Knyga išties stipriai mane paveikė, ypač dėl to, jog pati auginu dukrą. Naivumas, noras padėti šeimai, per didelis pasitikėjimas žmonėmis, išnaudojimas, kančia, noras mirti… Ir visa tai apie šešiolikmetę Dortę. Dortė gyvena Lietuvoje su mama ir sese, sunkiai verčiasi, bet gyvena dorai, stengiasi padėti savo šeimai kuo galėdama. Vieną dieną ji susipažįsta su mergina, kuri gan greitai įkalba Dortę važiuoti į Stokholmą neva dirbti restorane. Dortė pabėga iš namų ir, nieko nepasakiusi mamai, pradeda kelionę. Atvykusi į sutartą vietą, ji mato, kad naujos draugės nėra, išgirsta, jog ši neva nusprendė nebevykti ir kad Dortę nuveš vaikinai. Įtarimų kyla, bet gilus tikėjimas, kad uždirbs šeimai pinigų nugali. Pakeliui ji žiauriai išnaudojama ir sužalojama. Dortė nori bėgti, iš pradžių sunkiai gali patikėti tuo, kas vyksta ir galiausiai nusivylusi suvokia, kad viena ką nors pakeisti bejėgė. Atsidūrusi Norvegijoje, mergina kelis mėnesius…

Ką skaito bibliotekos klubo „Let’s Talk“ nariai

Angliškų pašnekesių klubo „Let’s Talk“ pokalbiuose paliečiamos pačios įvairiausios temos – nuo pasaulio ir šalies aktualijų iki psichologinių, socialinių ir net filosofinių dalykų. Galima drąsiai teigti, jog žmones į šį klubą traukia ne tik noras kalbėti angliškai, bet ir įdomios asmeninės patirtys, kuriomis klubo nariai dalijasi diskusijų metu. Kiekvienas dalyvis – tarsi unikali knyga, kurios kiekvienas puslapis užpildytas įdomiais faktais, išgyvenimais, linksmais nutikimais, tad susitikus įdomu bei smagu šias patirtis iškomunikuoti angliškai!  Klubo nariai mielai sutiko dalyvauti pokalbyje apie knygas. Šioje literatūrinių pomėgių apžvalgoje ne tik sužinosite, kokių žanrų knygas mėgsta anglų kalbos mylėtojai, bet galbūt rasite ir sau naudingų literatūrinių rekomendacijų. Mėgstamiausios vaikystės knygos Paprastai manoma, kad jei žmogus mėgsta skaityti, tai atsineša šį pomėgį iš vaikystės. Dauguma klubo „Let‘s talk“ narių tvirtina, jog iš tiesų vaikystėje labai mėgo knygas. „Pradėjau skaityti būdama penkerių ir pykau, jog negaliu savarankiškai nueiti į biblioteką knygų – turėdavau laukti, kol jų parneš mano vyresnioji sesuo“, dalijasi prisiminimais Ligita. Jai antrina Regina F.: „Jau pradinėse klasėse kasdien eidavau į biblioteką, mėgau knygas apie gyvūnus, nuotykius, patiko pasakos. Ypač mėgau tais laikais populiarų vaikšką žurnalą „Genys“, kurį, kiek prisimenu, savo vaikystės laikais dar skaitė ir mano sūnus“. Vidai vaikystėje patiko ne tik skaityti, bet…

Metų knygos rinkimų 2020 nugalėtojai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-04-20

Balandžio 15 d. paskelbtos akcijos „Metų knygos rinkimai“ 2020 metų knygos laimėtojos. Visas knygas galite rasti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fonduose, tad  kviečiame jas skaityti! Metų knyga vaikams: Bakas Vainius, iliustruotoja Smirnovaitė Marija „Ką manė kamanė“ Metų knyga paaugliams: Zarambaitė Ignė „Juodavandeniai“ Metų knyga suaugusiesiems: Kavaliauskaitė Akvilė „Kūnai“ Metų poezijos knyga: Striogaitė Enrika „Žmonės“ Metų publicistikos ir dokumentikos knyga: Mekai Jonas ir Adolfas „Gyvenimo lai(š)kai“  Pamatykite ir apdovanojimų ceremoniją!  Metų knygos rinkimai –  akcija, kurią tradiciškai kasmet nuo 2005 m. rengia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti kokybišką, šiuolaikišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praėjusiais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius vaikų, paauglių, suaugusiųjų prozos, poezijos ir publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijose.

Krista Visas: knygos suteikia mums vilties ir išminties

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Estijos. Krista Visas yra Pärnu centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininkė, o taip pat Estijos bibliotekininkų asociacijos viceprezidentė. Kokių priemonių kilus pandemijai buvo imtasi Estijos viešosiose bibliotekose? Kokias paslaugas savo lankytojams teikė Pärnu centrinė biblioteka? Ar Estijos bibliotekos jau vėl atsiveria savo lankytojams? Kilus pirmajai pandemijos bangai 2020 – aisiais, Estijoje bibliotekos neveikė nuo kovo 14 d. iki gegužės 18 d. Bibliotekos galvojo, kaip pasiekti savo vartotojus ir kokias paslaugas jos galėtų teikti. Kovo pabaigoje Pärnu centrinė biblioteka pradėjo teikti bekontaktes paslaugas – nustatytomis valandomis du kartus per savaitę skaitytojai galėdavo pasiimti iš anksto užsakytas knygas. Balandžio pabaigoje jau išduodavome knygas kasdien, išskyrus savaitgalius. Mes taip pat atsakinėdavome į telefono skambučius. Skaitytojai galėdavo grąžinti leidinius į knygų grąžinimo dėžę. Šiuo laikotarpiu biblioteka nereikalavo mokėti delspinigių už laiku negrąžintas knygas. Talino centrinė biblioteka teikė nemažai nuotolinių paslaugų – veikė Skype klubas senjorams, istorijų pasakojimo užsiėmimai vaikams ir kt.   Praėjus pirmajai pandemijos bangai, mes ėmėme ieškoti galimybių ir finansinių išteklių knygomato įsigijimui. Nuo praeito gruodžio pradžios mes jį jau turime – tai reiškia, kad skaitytojai gali užsisakyti knygas bet kurią savaitės dieną bet kuriuo paros metu. Kai knygos įdedamos į knygomatą, skaitytojas gauna SMS su…

Diāna Zuļģe: biblioterapija ir skaitymas šiandiena yra vienas iš būdų išlaikyti sveiką protą

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Latvijos, Liepojos centrinės bibliotekos filialo „Libris“ bibliotekininkė Diāna Zuļģe. Visada įdomu paklausti mūsų užsienio kolegų apie situaciją jų bibliotekose COVID-19 pandemijos metu. Kaip jūsų biblioteka įveikia šį iššūkį? Kaip pasiekiate savo vartotojus? Ar žmonės ilgisi įprastos galimybės laisvalaikį leisti bibliotekoje? Praėjusį pavasarį Latvijoje paskelbus nepaprastąją padėtį, visos įstaigos, kuriose paprastai vyksta kultūriniai renginiai, įskaitant bibliotekas, buvo uždarytos. Tuo metu paslaugas galėjome teikti tik nuotoliniu būdu. Net ir dabar, nors mes galime skolinti knygas, ši paslauga yra labai ribota ir ji yra vienintelė, kurią teikiame kontaktiniu būdu. Tuo pačiu metu į biblioteką gali įeiti tik vienas asmuo ar asmenys iš vieno namų ūkio. Nevyksta kontaktiniai renginiai, neveikia skaityklos, grąžinamos knygos laikomos „karantine“, dėvime kaukes. Kaip mažesnė biblioteka, mes gerai susidorojame su apribojimais. Mūsų vartotojai yra supratingi ir pagarbūs, tačiau yra šiokių tokių sunkumų dirbant su tam tikromis grupėmis. Daugeliui žmonių trūksta skaitmeninių įgūdžių, kurie dabar reikalingi labiau nei bet kada, todėl jie negali pasinaudoti visomis bibliotekų teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis. Mūsų darbas persikėlė į skaitmeninę aplinką. Bendraujame su vartotojais socialiniuose tinkluose, stengiamės populiarinti naudingus išteklius, kuriuos mūsų filialas, mūsų centrinė biblioteka ar Nacionalinė biblioteka galime pasiūlyti savo skaitytojams. Vartotojai gali užsisakyti knygų ir…

Heikki Lahnaoja: nekantrauju su jumis susipažinti artimiau!

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka plečia tarptautinio bendradarbiavimo tinklą ir nuolat ieško naujų partnerių užsienio bibliotekose. 2021 – ųjų pradžia buvo sėkminga užmegztų naujų partnerysčių atžvilgiu. Viena iš naujųjų mūsų partnerių – Pyhäjoki savivaldybės biblioteka Suomijoje. Tinklaraščio Geros knygos svečias – šios bibliotekos direktorius, poetas ir rašytojas Heikki Lahnaoja. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Pyhäjoki savivaldybės biblioteka viena kitą surado NAPLE Sister Libraries (Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo) programoje. Lietuvos bibliotekininkams labai įdomu pažinti savo naujuosius partnerius – Suomijos biblioteką. Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie jūsų pagrindines veiklas, paslaugas ir projektus? Paprastai skoliname knygas ir kitus bibliotekoms žinomus leidinius, tačiau galbūt kiek neįprasta, jog mes skoliname ir paveikslus (tai reta praktika Suomijoje). Bibliotekos galerijoje rengiame įvairias parodas kiekvieną mėnesį. Organizuojame koncertus, teatro pasirodymus ir literatūrinius renginius (vienas įsimintiniausių renginių – „Jazz on the Beach Spin Off“ bibliotekos kieme po beržais). Įvairūs klubai, organizacijos, politinės partijos nuomojasi bibliotekos patalpas savo susitikimams. Glaudžiai bendradarbiaujame su vaikų darželiais ir mokyklomis. 2023 metų rudenį turėtų būti užbaigtas naujasis bibliotekos pastatas. Tai mus įpareigoja vykdyti dar daugiau įvairių veiklų.    Visuomet įdomu sužinoti, kaip kitoms bibliotekoms sekasi vykdyti savo veiklas pandemijos metu. Kaip Pyhäjoki savivaldybės biblioteka prisitaikė prie neįprastų sąlygų ir kaip jūs pasiekiate savo skaitytojus…

Diego Gracia: bibliotekos – ideali erdvė burtis bendruomenėms

Bibliotekos tinklaraščio Geros knygos svečias – Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo programos NAPLE Sister Libraries koordinatorius Diego Gracia (Ispanija). NAPLE Sister Libraries skatina bendradarbiauti ir padeda rasti bibliotekas partneres šioje programoje dalyvaujančiose Europos šalyse.  Programą koordinuoja Ispanijos Kultūros ir sporto ministerijos Bibliotekų bendradarbiavimo generalinis direktoratas. Diego, jūs esate NAPLE Sister Libraries projekto koordinatorius. Kas, jūsų nuomone, šioje programoje, kur Europos viešosios bibliotekos dalijasi savo gerąja patirtimi, sėkmingo bendradarbiavimo idėjomis, yra įdomiausia? Kodėl bibliotekoms naudinga bendradarbiauti šioje programoje? Europos bibliotekos, dalyvaujančios šioje programoje, siekia bendradarbiauti. NAPLE Sister Libraries yra partnerių paieškos platforma. Šioje programoje bibliotekos taip pat gali susipažinti su naudinga kitų bibliotekų patirtimi ir tas idėjas pritaikyti savo praktikoje.    Tačiau didžiausia nauda, manau, yra programos tarptautiškumas: apie skelbiamas bibliotekų sėkmingas veiklas sužino plati tarptautinė bibliotekininkų bendruomenė. Toks bibliotekų matomumas, jų veiklų viešinimas suteikia joms galimybių dalyvauti konferencijose ar gauti bendradarbiavimo pasiūlymų Erasmus+ programos projektuose.   Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europos viešosios bibliotekos neabejotinai sukūrė daug įdomių veiklų. Bibliotekininkai visuomet labai kūrybingi. Kokios Europos bibliotekų veiklos, kuriomis jos pasidalijo NAPLE Sister Libraries tinklaraštyje, buvo įdomiausios? Yra daug įdomių veiklų. Dauguma bendradarbiaujančių bibliotekų išradingai siekia savo skaitytojų (pavyzdžiui, vaikų) abipusio kontakto. Kartais bibliotekos vienos kitoms siunčia atvirukus ar dovanas, padedančias geriau pažinti kitos…

Britt Sanne: knygų graužikui dirbti bibliotekoje yra palaima

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Norvegijos, Tønsberg og Færder bibliotekos vieno iš padalinių vadovė Britt Sanne.  Kokias inovacijas Norvegijos bibliotekos taiko savo veikloje tuo metu, kai dėl pandemijos plitimo būtina riboti įprastas paslaugas ir daugiau dėmesio skirti virtualioms?  Kaip Tønsberg og Færder biblioteka prisitaiko prie šių neįprastų sąlygų? Su COVID-19 susijusi situacija, kaip ir kitose šalyse, Norvegijoje yra rimta. Mūsų bibliotekos užsidarė anksti ir netgi dabar, kai patiriame naują viruso bangą, me nesame taip stipriai paveikti, kaip kitos šalys. Mūsų biblioteka buvo uždaryta 2020 m. kovo mėnesį, vėl atsidarė gegužę ir iki šiol mes dirbame, kol nebus gauta atskiro nurodymo vėl apriboti fizinį lankytojų aptarnavimą. Pandemija privertė labiau susikoncentruoti į skaitmenines paslaugas ir nuotolinius renginius. Kai baigėsi karantinas, Norvegijos nacionalinė biblioteka suteikė platesnę prieigą prie kai kurių savo skaitmeninių paslaugų. Nacionalinė biblioteka kartu su kitomis bibliotekomis (tame tarpe ir mūsų) pradėjo virtualiai transliuoti pokalbius, paskaitas, renginius, knygų rekomendacijas. Šiam tikslui pasiekti reikėjo patobulinti savo turimas technines priemones, todėl mūsų biblioteka įsigijo profesionalią transliavimo įrangą ir apmokė darbuotojus ja naudotis. Mes transliuojame daug renginių, taip pat ir tų, kuriuose nėra žiūrovų. Darbuotojų pasitarimams naudojame Google meet platformą. Mums pasisekė, jog bibliotekoje turime pakankamai erdvės, todėl darbuotojai pasitarimų metu gali…

Cinzia Puccetti: jei rašyčiau knygą, tai būtų himnas gyvenimui
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-10-12

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Italijos, Banjo a Ripoli viešosios bibliotekos edukacinių ir kultūrinių projektų vadybininkė Cinzia Puccetti.  Italija buvo pirmoji šalis po Kinijos, kurią stipriai paveikė pandemija – mes visi prisimename didžiulį susirgusiųjų ir net mirusiųjų skaičių. COVID-19 paveikė ne tik žmonių sveikatą. Kaip pandemija įtakojo Italijos bibliotekų veiklą? Kokias paslaugas jos teikė šiomis ypatingomis sąlygomis? 2020 m. kovo 8 d. visos Italijos bibliotekos buvo uždarytos, atšaukti visi renginiai, sustabdytos skaitymo akcijos bei tradicinės bibliotekos paslaugos. Tai buvo sunkus laikas, nei viena biblioteka neturėjo patirties kovojant su pandemija, tačiau labai greitai bibliotekininkai sugalvojo naujų veiklų ir susivienijo. Svarbiausia, manau, buvo tai, kad savo kūrybiškumo dėka bibliotekininkai įgijo naujų įgūdžių. Visų pirma, daugelis bibliotekų iškart paskatino savo vartotojus naudotis skaitmeniniais ištekliais, pavyzdžiui, garsinėmis, e-knygomis, filmais.  Dauguma Italijos bibliotekų skatino vartotojus naudotis dviem nacionalinėmis skaitmeninėmis platformomis: MLOL (Media Library on Line) ir INDACOWeb. Šiose platformose vartotojai gali nemokamai naudotis skaitmenine biblioteka, kurioje galima rasti Italijoje ir užsienio šalyse leidžiamus laikraščius, žurnalus, garsines, e-knygas, muzikos įrašus. Dėl koronaviruso susidariusi padėtis paskatino vartotojus daugiau sužinoti apie nemokamus internetinius šaltinius, padedančius besimokant ar studijuojant. Pavyzdžiui, atrasti e-knygų kolekcijas, virtualias bibliotekų ir muziejų ekskursijas įvairiomis kalbomis – nuo Uffizi galerijos Florencijoje iki…

Magdalena Smyczek: bibliotekos atspindi modernaus pasaulio iššūkius
Pokalbiai , Skaitytos / 2020-09-14

Pokalbių su kolegomis bibliotekininkais rubrikoje – viešnia iš kaimyninės Lenkijos, Žorų Ottono Sterno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininkė Magdalena Smyczek.  Kalbindami savo kolegas bibliotekininkus apie knygas ir skaitymą, pastaruoju metu visuomet paklausiame, kaip gyvena jų bibliotekos pandemijos laikotarpiu. Kokią įtaką Lenkijos bibliotekoms turi COVID-19 situacija? Kokias paslaugas Lenkijos viešosios bibliotekos šiuo metu teikia savo lankytojams?    Prasidėjus pandemijai, bibliotekos, kaip ir prekybos centrai, mokyklos, kino teatrai, buvo uždarytos. Visos kultūros įstaigos atsidūrė joms neįprastoje situacijoje. Ddidžiausias iššūkis joms buvo pakeisti tradicines paslaugas nuotolinėmis. Dauguma bibliotekų stengėsi palaikyti ryšį su savo vartotojais per įvairias medijas, stengėsi sudominti e-knygomis ir atviros prieigos kolekcijomis, duomenų bazių teikiamomis galimybėmis. Bibliotekos, leidyklos ir rašytojai inicijavo susitikimus ir netgi festivalius. Pandemijos akivaizdoje išryškėjo bibliotekų svarba žmonių gyvenime. Galima netgi teigti, jog karantinas turėjo tiesioginę įtaką skaitymo statistikai. Šiuo metu bibliotekos vėl dirba įprastai, žinoma, paisydamos saugumo reiklavimų. Dauguma bibliotekų riboja prieigą prie knygų lentynose ir grąžintas knygas karantinuoja.   Kaip Žorų viešoji biblioteka išgyveno tą kritinį laikotarpį? Kaip tai paveikė bibliotekos paslaugas ir kaip jūs tuo metu pasiekėte savo lankytojus? Vyriausybės nurodymas uždaryti bibliotekas buvo netikėtas tiek bibliotekininkams, tiek bibliotekų lankytojams. Mes galėjome tik skatinti skaitytojus naudotis skaitmeninėmis bibliotekomis ir nuolat apie save…