Samuel Bak. Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-18

Pasaulyje žinomo litvakų menininko Samuelio Bako knygos „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“ antroji laida išleista su rašytojo, intelektualo Amoso Ozo pratarme ir daugiau kaip penkiasdešimt spalvotų iliustracijų. Garsus menininkas Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Jo darbai eksponuojami viso pasaulio muziejuose. Ši knyga – tai vaizdingi ir jaudinantys autoriaus prisiminimai apie savo vaikystės miestą, apie artimiausius ir brangiausius jam žmones bei jų dažnai tragiškus likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Su meile kurdamas gyvybe pulsuojančius draminius, lyrinius, epinius, o kartais ir absurdiškus personažus, S. Bakas pasitelkia amžinybėn iškeliavusių tėvų, senelių, tetų ir dėdžių portretus, prisimena žmones, padėjusius slapstytis karo metais. Iki 1941 m. S. Bakas gyveno Vilniuje, priešais Šv. Kotrynos bažnyčią, senamiestyje esančio Vilniaus gatvės 39-ojo namo bute (dabar čia įsikūręs Mokyklų tobulinimo centras). Antrojo pasaulinio karo metais su šeima nuo vokiečių slėpėsi Šv. Ignoto gatvėje įsikūrusiame Benediktinių vienuolyne. Vienuoles išsiuntus į koncentracijos stovyklą, pateko į Vilniaus getą. 1943 m. gete surengtoje profesionalių dailininkų parodoje buvo eksponuojami ir tuomet devynmečio S. Bako piešiniai . Pasaulinę šlovę pelnęs S. Bakas tapo pasaulio piliečiu, bet niekada nepamiršo gimtojo Vilniaus, čia patirtų išgyvenimų ir prasidėjusių kūrybinių ieškojimų. 2017 m. balandį S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Sofía Segovia. Bičių dūzgesys
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-03-12

Šią magišku realizmu dvelkiančią šeimos sagą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė Labai keista skaityti knygą, kur aprašoma anuomet pasaulyje buvusi situacija, be galo panaši į tą, kuri yra jį apėmusi šiomis dienomis. Netikėta pandemija, mirtys, skausmas, užkrato nevaldymas… Ispaniškojo gripo protrūkis. Vienoje gausioje Meksikos šeimoje, kur kiekvienas narys turi ypatingą vardą, gyvena senolė Recha. Ji kasdien sūpuojasi savajam krėsle, mažai bendrauja, niekam netrukdo.   Vieną rytą senolės krėslą šeima randa tuščią, ko niekad nėra buvę. Visi sujunda jos ieškoti, beveik pradeda ruoštis laidotuvėms, iš anksto užsakydami karstą. Bet randa Rechą šalia tilto su mažu ryšulėliu rankose. Ryšulėlyje – kūdikis sužalotu ir aplipusiu bičių spiečiumi veidu. Vaikas gyvas, tai –  Simonopijas, berniukas, kuris užaugęs turės ateities regėjimo galių. Nors daugeliui gyventojų bičių berniukas – velnio pranašas, bet Rechai tai nė motais, ji augina berniuką lyg savo. Bitės nuo Simonopijo niekur nesitraukia net ir jam augant, jį nuolat saugoja. Jo paties tikslas –  apsaugoti savo naująją šeimą nuo gresiančių negandų. O negandų bus. Ir ne viena.  Pasakojime itin akcentuojamas ryšys su gamta. Knygos nepavyks perskaityti greitai – jei skubėsite, tikrai pasiklysite. Pabaigus skyrių, norisi apmąstyti tai, ką perskaitei, o kitą vakarą – keliauti toliau. Istorija „atgyja“ ir galutinai įtraukia kažkur po…

Rosa Ventrella. Oleandrų sodas
Skaitytos / 2019-11-15

 Šis romanas – tai šeimos saga apie keturias ypatingas moteris. Italijos miestelyje, vieno namo sode žydi oleandras.  Jį pasodino šeimos galva Agostinas, apsigyvenęs čia su savo žmona, visų vadinama Žiniuone. Ji sugeba gydyti naujagimius, padeda gimdyvėms, panaikina nužiūrėjimą. Augina tris dukteris, kurios visos tokios skirtingos. Griežta, niekad nerodanti švelnumo Žiniuonė bėgant metams patiria vyro mirtį, karą, užaugina dukteris, matydama jų nelaimingą meilę, užvaldančią aistrą, nusivylimą. Ir tik Žiniuonės buvimas visad jas sergėja nenuspėjamo likimo akivaizdoje.   Užburiantis, įtraukiantis  romanas, alsuojantis Italijos dvasia.

Silva Rerum III : romanas / Kristina Sabaliauskaitė. – 2-oji laida. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2014. – 314 p.
Skaitytos / 2014-04-23

Silva rerum III – trečioji knyga apie Norvaišų šeimos sagą. Vaizduojamas XVIII amžiaus vidurys, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenanti LDK deja jau nepermaldaujamai ritosi pražūties link. Intrigos, korupcija, vidinės rietenos, begalinis godumas galų gale baigėsi  pirmuoju kunigaikštystės  padalijimu, įvykusiu 1772 metais. Pagrindinis romano veikėjas Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, pirmųjų romano tomų herojų anūkas ir sūnus, kurio gyvenimas „sudarytas iš daiktų ir skaičių“, gyvena didelėje prabangoje ir būdamas Jo šviesybės kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos, visų meiliai vadinamo Žuvele, ekonomu, mėgaujasi savo didžiule įtaka. Kaip patikėtinis tvarkydamas slapčiausius Radvilų klano reikalus jis dažnai keliauja iš Vilniaus į Nesvyžių, kur įsikūręs jo šeimininkas, kitas Radvilų gyvenamas vietas, daug mato, žino ir supranta, susiduria su įvairiais jo racionaliam protui sunkiai suvokiamais reiškiniais ir dalykais, ir taip neišvengiamai tampa Radvilų šeimos dramos, o kartu ir lėto vidinio valstybės irimo liudininku.