Rašytoja Rasa Sagė rekomenduoja
Skaitytos / 2019-06-21

Įdomu, kokias knygas skaito žmonės, kuriems tekstų rašymas yra kasdienybė. Šįkart dalijamės rašytojos Rasos Sagės skaitytų knygų rekomendacijomis.  Daina Opolskaitė „Dienų piramidės“ Turbūt nedaug yra autorių, kurie gali taip gerai rašyti ir ištverti nerašę net 18 metų. Neseniai pasirodžiusioje antrojoje Dainos Opolskaitės knygoje kalbama apie jausmus. Tik ne tuos, mums visiems įprastus, o tuos, kurie yra vienu žingsneliu toliau – giliau, subtiliau, jautriau. Nepastebimiau, tarsi vienu vibracijos dažniu aukščiau. Apie nano jausmus. Tokius, kurie yra būdingi visiems žmonėms, tačiau ne visi juos įsivadina ir netgi suvokia, kad juos jaučia. Gal todėl po kiekvienos perskaitytos novelės pasijuntu tarsi po psichoterapijos seanso – norisi bent kelias minutes pažvelgti į tuštumą – suvokti, sudėlioti mintyse visa tai, ką perskaičiau. Gabija Grušaitė „Stasys Šaltoka“ Knyga apie šiuolaikinį „auksinį“ jaunimą. Trys draugai, kartu sudėjus, turintys viską: pinigus ir malonumus, sekėjų būrį ir įgūdžius, idėjas ir kūrybiškumą. Visi trys laisvi, gali daryti ką nori, keliauti po pasaulį, turėti šimtus merginų, dalyvauti šauniausiuose vakarėliuose… Jie gali viską, ko, atrodo, trokšta jaunas, šiuolaikinis žmogus. Tiksliau viską, ko trokšta bendros visuomenės nuomonės suformuoto, tobulo gyvenimo stereotipo siekiantis žmogus – turtai-garbė-pinigai-pramogos-kūryba. Tačiau… šių jaunuolių sielos yra tuščios. Todėl jie kiekvienas atskirai patiria gilią vidinę kančią. Juk visur, kur einame, nešamės save. Nuo savęs…

Penkios knygos, palikę pėdsaką Virgiui Stakėnui
Skaitytos / 2019-06-21

Dainų autorius ir atlikėjas, literatas Virgis Stakėnas dalijasi mintimis apie didžiausią įspūdį jam palikusias knygas. Net jei skaitymui ir nepasirinksite kurios nors iš šių knygų, neabejotinai sužavės pašnekovo vaizdi ir turtinga kalba. Paskaitykite!                    Vudis Gatris „Traukinys į šlovę“ (Bound for Glory) …Nes tai yra dainų autoriaus ir atlikėjo, akustinio gitaristo, BARDO BIBLIJA… Keliaujančio muzikanto, folkniko istorija nuo pabrazdinimų benamiams hobo iki pirmojo solinio muzikinio albumo. Sunkios vienaaukštės Amerikos darbinykų, keliaunykų dalios, beieškant darbo ir laimės, trenkiantis ant prekinių vagonų stogų – baltasis kasdienybės bliuzas… Ją atsiverčiu nuolat. Ir kaskart randu, kur nebuvau užkliuvęs bent vieną iš to 100 iki šiol buvusių kartų… Bet kada užtikęs knygynų „komiso” lentynose Gatrį, jį pirkdavau. Pradžioje už rublius- kapeikas, po to už litus-centus… Nes tai keliaudavo į muzikuojančių kolegų namus. O sykį net tapo bardų festivalio „Akacijų Alėja“ leitmotyvu. Jei nėra galimybės turėti pačią knygą – privalo bent perskaityti kiekvienas, braukantis gitaros stygas… Leonardas Cohenas „Žavūs nevykėliai“ (Beautiful Losers) Užaugęs ( tiksliau – subrendę s ) ant Dylano ir Vysockio muzikos ir tekstų, Rusijos undergraundo tėvo Artiomo Troickio buvau “užkrėstas” Cohenu… Vežė jo žemo tembro baladės, daugiau išrečituotos nei išdainuotos žvyruotų balso stygų. Netgi plastmasinės elektronikos…

2018 m. vertingiausių verstinių knygų penketukas
Skaitytos / 2019-06-21

          Asociacija „Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga“ (LLVS) paskelbė, jog 2018-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko Wiesławo Myśliwskio knygą „Paskutinis išdalijimas“ (iš lenkų k. vertė Kazys Uscila. – Mintis, 2018). LLVS ekspertai Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Audrius Ožalas, Laurynas Katkus, Dalia Zabielaitė paskelbė 2018 metų vertingiausių verstinių knygų penketuką: Philippe Claudel. Brodekas. Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. – „Baltų lankų“ leidyba. Abraham B. Yehoshua. Ponas Manis. Iš hebrajų k. vertė Kristina Gudelytė. – Sofoklis. Eka Kurniawan. Grožis lyg žaizda. Iš anglų k. vertė Vaida Kelerienė. – Kitos knygos. Hans Ulrich Treichel. Pražuvėlis. Iš vokiečių k. vertė Kristina Sprindžiūnaitė. – Sofoklis. Goran Vojnović. Jugoslavija, mano tėvynė. Iš slovėnų k. vertė Laima Masytė. – Kitos knygos. Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius. Visas geriausias verstines 2018 m. knygas galite rasti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Kviečiame skaityti!

Nuostaba
Skaitytos / 2019-04-15

    Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos A. Patchett romanas – be galo kinematografiška, detalių gausa ir spalvomis išsiskirianti knyga. Paslaptinga kolegos mirtis į Braziliją išgena mokslininkę Mariną Sing. Jos užduotis yra ne tik išsiaiškinti, kas nutiko jos bendradarbiui, bet ir surasti besislapstančią bei nuo tiesaus atsakymo apie vaisto kūrimą nuolat išsisukinėjančią dakatarę Svenson. Ši kelionė pareikalauja ne tik daug fizinių jėgų, bet ir skatina pasinerti į  savo pačios praeities bei jausmų džiungles. Romane tarsi jaučiamas alinantis tropikų karštis, paslaptingų egzotiškų gyvūnų buvimas kažkur šalia, stulbina vietinių genčių papročiai, kvapą gniaužia mokslininkų atradimai ir jų patiriami nuotykiai.

Apšviestoji
Skaitytos / 2019-04-15

 Sukrečianti autobiografinė knyga, pasakojanti apie atsiskyrėlišką gyvenimą ir dabartį, apie žiaurią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Tara Westover gimė kalnuose, mormonų šeimoje, visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Vasaromis talkindavo pribuvėjai motinai, o žiemomis padėdavo tėvui rūšiuoti metalo laužą. Tėvas nepasitikėjo medicina, vaikai nematė gydytojo ar slaugės, o motina pati šiek tiek mokydavo vaikus. Šeima gyveno visiškai atsiribojusi nuo visuomenės. Vis tik, kai vienas brolis įstojo į koledžą ir papasakojo apie anapus kalnų slypintį pasaulį, Tara nusprendė pakeisti savo gyvenimą. Žinių troškimas ir užsispyrimas nuvedė į Harvardo ir Kembridžo universitetus. Skaitant apie sunkų Taros darbą nuo pat vaikystės, brolių patyčias ir smurtą, motinos abejingumą ar vis labiau  keistėjantį tėvo elgesį,  sunku suvokti, kiek jai reikėjo turėti stiprybės pakeisti savo gyvenimą.

National Geographic Lietuva. 2019 m. Nr.4
Skaitytos / 2019-04-15

Balandžio mėnesio žurnalas „National Geographic Lietuva“, kurį rasite bibliotekos Periodikos skaitykloje (Respublikos g. 14, III a.)  – apie ateities miestus, apie idėjas šviesiai ateičiai ir apie tai, ką mums duoda ir ką atima miestai. Apie ateities miesto vizijas, miestų planavimo principus 2050-iesiems metams, išmanius pastatus, visuomeninį transportą, automatinį atliekų perdirbimą, išmanųjį vandenį, apie judumą ir kultūrą… Rasite įdomių faktų apie dabarties miestų modernius sprendimus (kaip išmaniosios technologijos atgaivino Kanzas Sičio tramvajų, apie naują Kopenhagos projektą vadinamą Kopenhilu, siekiantį suderintį poilsį ir atsinaujinančią energiją). Sudomins įžvalgos apie kitokį požiūrį į miestus – draugišką pėstiesiems ir pažabojantį aistrą automobiliams. Sužinosite, kas tie dirbantys benamiai – automobilyje gyvenantys neišgalintys įsigyti būsto netoli nuo darbo žmonės (apie tai žurnale – reportažas iš  San Diego). Jūsų taip pat laukia pasivaikščiojimas po miestą – veiksmingumo ir organizuotumo pavyzdį – Tokiją, kuris per pastarąjį šimtmetį buvo atstatytas 2 kartus. Numeryje rasite pasakojimą apie 5 miestus – Londoną, Manilą, Šanchajų, Lagosą, Los Andželą ir apie tai,  kaip jie augo. Įdomus ir išsamus pokalbis apie miestų gyventojas žiurkes su vienu labiausiai patyrusių miestų žiurkių specialistų B. Koriganu. Ar tikrai žiurkės yra vien blogis?

Užkalnio. 2019 pavasaris/vasara
Skaitytos / 2019-04-04

  Bibliotekos Periodikos skaitykloje jau galite rasti naujausią Užkalnio žurnalą. Kaip visuomet, čia daug įdomių autorių, istorijų, kurias skaitant atrodo, jog tai būtent apie jus, mažai reklamos (o ir ši paremta asmenine autorių patirtimi)…  Šiame numeryje autoriai kalba apie vaikystės nuoskaudas, patyčias, stereotipus ir jų laužymą, nesigėdijimą savo įpročių ir savo silpnybių priėmimą… Apie tai, kad dažnai patys būname kalti, jei žmonės mums atrodo neteisingi ir nemalonūs.  Andrius Užkalnis pateikia savo dar nelankytų pasaulio vietų dešimtuką ir sako, jog tai vietos, apie kurias žmonės mano vienaip, tačiau ten gyvenantiems jos atrodo visai kitaip. Rasite čia ir tekstus apie rečiau lankomas, bet tikrai, pasak Andriaus, vertas pažinti Italijos ir Ispanijos salas. Autorius pasakoja apie kelionių dėka atrastą Japoniją ir turistams „neįdomius“ šios šalies miestus bei apie meilę Japonijai, prasidėjusią nuo japoniškos virtuvės. Žinoma, nebus netikėtas ir straipsnis apie Ameriką, kurioje autorius praleidžia nemažai laiko, be to, straipsnyje nemažai rašoma apie tai, kaip keliauti su augintiniu ir kiek draugiška šuniukams Amerika. Į tolimesnius ar artimesnius pasaulio kampelius žurnale žvelgia ir kiti autoriai – Giedrius Drukteinis rašo apie Nigeriją, Guoda Juocevičiūtė – apie Kiniją. Jūsų laukia atviras ir gal netikėtas interviu su Rūta Meilutyte. Gitanas Nausėda pasakoja apie savo išskirtinę bibliografinių retenybių kolekciją….

Elė Pranaitytė: skaitymas visada yra individuali patirtis
Pokalbiai , Skaitytos / 2019-03-26

Elę Pranaitytę galima pristatyti įvairiai – kaip anglų kalbos dėstytoją, gidę, keliautoją, tinklaraštininkę, žmogų,  kuris labai myli Vilnių ir yra parašęs puikią knygą apie šį miestą. Knyga „Vilniaus senamiestis per 3 valandas“ galėtų ne tik jums pagelbėti, jei norėtumėt savo svečiui parodyti įdomiausias senojo Vilniaus vietas, bet ir atskleistų nemažai naujo, iki šiol negirdėto apie mūsų sostinę. O šį kartą Elė – įdomi pašnekovė, besidalijanti savo mintimis apie knygas ir skaitymą. P.S. Pati „Gerų knygų“ viešnia dar nuo savęs prideda, jog ji – šiuo metu bedarbė ir …. žiurkėnų mylėtoja! Ele, esate keliaujantis, kitiems miestus ir šalis padedantis pažinti, rašantis, ir, turbūt nesuklysime, skaitantis žmogus, tiesa? Kokią vietą jūsų gyvenime užima knygos? Šiuo metu jos užima tris ketvirtadalius buto, rimtai svarstau testamentu savo knygų kolekciją užrašyti Vilniaus miestui ar kokiam naujai steigiamam vienuolynui. Neseniai keičiau gyvenamąją vietą, todėl teko peržiūrėti per ilgus metus susikaupusias knygas ir didelės dalies jų reikėjo atsisakyti dėl vietos stygiaus ir moralinio pasenimo. Nusprendžiau namuose tik laikyti dviejų rūšių knygas: tas, kurių reikia darbui ir tas, kurias skaitysiu ne vieną kartą. Darbui (gidavimui) tenka skaityti daug ir įvairios literatūros, o pomėgiams laikau kai kurias pamėgtas knygas iš jaunystės metų. Dar reiktų kada nors peržiūrėti  kelionėse, oro uostuose pirktas…

Pobeda 1946
Skaitytos / 2019-03-20

Žinomas estų kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris Ilmaras Taskas išgarsėjo debiutiniu romanu „Pobeda 1946“. Romane tikroviškai atkurta pokariniame Taline vyravusi slogi baimės ir įtarumo aplinka, kai Estiją nuo laisvojo pasaulio atskyrė geležinė uždanga. Vaizduojami ligi šiol literatūroje nutylėti įvykiai, kuomet pokario Estijoje sovietinis saugumas iš mažų vaikų išgaudavo žinias apie jų tėvus, ir kuo tai baigdavosi. Į tokias pinkles pakliūva pagrindinis veikėjas, šešiametis berniukas, susiviliojęs paslaptingo dėdės„gerumu“, kartais leidžiančio jam pasukioti „Pobedos“ vairą. Berniukas galvoja, kad gyvenimas toks ir turi būti, kad visi aplinkiniai turėtų būti malonūs, draugiški dėdės. Draugystė tarp „gerojo dėdės“ ir patiklaus vaiko nulemia visos šeimos gyvenimą. Berniuko pečius užgula sunki paslapčių našta, iš nekaltos vaikystės jį panardinusi į pokario slogutį.

Musių valdovas
Skaitytos / 2019-03-12

Knygos turinys yra pakankamai šokiruojantis. Autoriaus perteikiama istorija provokuoja mąstyti apie trapią ribą tarp dar protaujančio ir jau sulaukėjusio žmogaus. Draugų reakcija dėl neseniai žuvusio bičiulio stebina negailestingumu ir skatina susimąstyti „o kaip elgčiausi aš?“ Knygos autorius Williamas Goldingas puikiai perteikia vaikų jausmus, emocijas ir išgyvenimus. Nors knyga patraukė visų dėmesį, kai kurie epizodai man pasirodė nelogiški – nemanau, kad taip greitai prarandamas sveikas protas. Vėliau situacija tampa absurdiška: veikėjai patys apsisunkina situaciją ir viskas tampa beprasmiška. Pavadinimas „Musių valdovas“ labai gerai atspindi knygos pagrindinę mintį: ką negyvenamoje saloje galima valdyti? Muses? //Atsiliepimą parengė Violeta Šimoliūnaitė (16 m.)