„Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos teorinis palikimas domino ir domina daugelio sričių mokslininkus. Iš tikrųjų, atiduodami pirmenybę filosofijai, šie tyrinėtojai išarė ne vieną vagą kultūrologijos, politologijos, sociologijos, psichologijos ir pedagogikos. Daugeliu klausimų (o ypač pedagogikos) jų pažiūros sutapo.[…] Jų santykius galima apibūdinti kaip mokinio ir mokytojo.“ Rolandas Paulauskas (Iš: Paulauskas, Rolandas. Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos filosofinė pedagogika. Vilnius: Lietuvos „Žinijos” draugijos leidykla, 1990. P.3)

„Kai kuriuos švietimo humanizavimo ir demokratizavimo aspektus giliau ir konkrečiau padėtų suvokti vieno iš žymiausių tarpukario Lietuvos filosofų ir pedagogų profesoriaus S. Šalkauskio pedagoginis palikimas. Jo tautinio auklėjimo teorija paskatintų pedagogą apmąstyti savo vietą, vaidmenį tautinėje mokykloje. Jo tautinio auklėjimo teorijoj keliamas tikslas turi pačią humaniškiausią prasmę, t. y. padėti išlikti tautai kaip bendruomenei, kaip didžiausiai vertybei.“ Ona Tijūnėlienė (Iš: Tijūnėlienė, Ona. Stasys Šalkauskis apie ugdymo proceso humanizavimą ir demokratizavimą. Vilnius: Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos Leidybos centras, 1992. P. 3)

„S. Šalkauskis – gyvenimo filosofijos kūrėjas. Prigimtis, kultūra ir religija, pasak jo, yra trys gyvenimo pakopos, per kurias žmogus pasiekia savo pilnatvę. Suspėjo išvystyti tik kultūros filosofiją, kur kultūra suprantama kaip žmogaus tobulinimas aukštesnėmis idėjomis (tiesos, gėrio, grožio). Gyvenimo filosofija pagrįsta S. Šalkauskio pedagogika įgauna pilnutinio ugdymo pavidalą (fizinis, kultūrinis, religinis ugdymas). […] Atgimstanti Lietuva naujai atranda S. Šalkauskį kaip tautinės kultūros ideologą, kaip taurią asmenybę.“ Algimantas Jankauskas (Iš: Jankauskas, Algimantas. Politika ir kultūra: Politinė mintis Lietuvos Respublikoje (1918–1940). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1992. P. 104)

„Be S. Šalkauskio (1886–1941) sunkiai suvokiamas XX a. pirmosios pusės Lietuvos intelektualusis gyvenimas. S. Šalkauskis atspindi ieškojimus ir paklydimus: jis rašė tai, ko reikalavo susiklosčiusios aplinkybės. […] Rašė daug straipsnių, pats redagavo įvairius leidinius, skaitė gnoseologijos, kultūros filosofijos, estetikos, bendrosios mokslinio darbo metodikos, pedagogikos, pedagogikos istorijos kursus. S. Šalkauskis bičiuliavosi su žymiausiais Lietuvos kultūros veikėjais (P. Bugailiškiu, V. Biržiška, V. Mykolaičiu-Putinu, J. Paukšteliu, A. Purėnu, V. Sezemanu).“ Bronius Genzelis (Iš: Genzelis, Bronius. Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus. Kaunas: Šviesa, 1994. P. 151, 154)

„S. Šalkauskio dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje keltos idėjos gali būti aktualios ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje. Pavyzdžiui, kad ir čia jau daug kartų minėtoji Rytų ir Vakarų sintezės idėja šiandieninei Lietuvai, ieškančiai kelių ir būdų kaip apsaugoti ir išsaugoti savo tautinį identitetą bei valstybingumą ir įstojus į Europos tautų ekonominę politinę bendriją.“ Jonas Balčius (Iš: Balčius, Jonas. Dorovinio lietuvių identiteto prigimtis ir prasmė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. P. 271)

Leidinyje supažindinama su integralaus ugdymo sampratos ištakomis. „Šios sampratos pagrindėjas – lietuvių filosofas ir pedagogas Stasys Šalkauskis. Jo gyvenimo filosofija, pasaulio sąrangos interpretacija buvo pagrindinis integralaus („pilnutinio“) ugdymo teorijos išlikimo veiksnys.“ Ona Tijūnėlienė (Iš: Tijūnėlienė, Ona. Žmogaus pašaukimas – tapti žmogumi. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. P. 72)

„Lietuvos valstybė turės būti demokratinė valstybė, kurios piliečių teisės visų bus lygios. Taip pat bus patikrinta kiekvienam progų lygybė siekti šviesos, kultūros ir gerovės. Tačiau bus uždėta visiems ir pareiga gerbti kitų teises ir būti valstybei lojaliais. Pasiduodant valdžios autoritetui.“ Stasys Šalkauskis (Iš: Lietuva, kurios nebuvo: Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. P. 214)

„Tokio visuomeninio angažuotumo, tokio pilietiškumo, tokio patriotiškumo ir kartu tokio kruopštumo, tikslumo, aiškumo, tikslingumo ir sistemiškumo neįžvelgiu kitų Pirmosios respublikos filosofų darbuose. Gal nesugebu pamatyti. O gal ir tai, kad pačias svarbiausias filosofo savybes aš pastebiu pirmiausia? Žinau, kad man Šalkauskis yra ir bus tikro mąstytojo pavyzdys“, – rašo leidinio autorius filosofas Romualdas Ozolas.

„Ugdymo mokslą dera pradėti nuo filosofijos, – aiškino St. Šalkauskis. Jo pedagogika, jo pedagogikos sistema pritaikyta tautos ugdymui. Ji kupina humanizmo, pagrįsta filosofiniu, psichologiniu, socialiniu ugdymo supratimu. […] Savo pedagoginį pašaukimą St. Šalkauskis suvokė kaip lietuvių tautos ugdymą sintetinant Lietuvos liaudies pedagogiką, Rytų ir Vakarų ugdymo sampratas.“ Vytautas Šernas (Iš: Šernas, Vytautas. Funkcinė pedagogika. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. P. 150)

„Stasys Šalkauskis buvo filosofas sistematikas. Jo knygos, straipsniai, paskaitų kursai ir net proginės kalbos remiasi griežtu loginiu karkasu, kurį paryškina smulki dalių, skyrių ir poskyrių artikuliacija. Šalkauskis pirmiausia sudarydavo smulkų planą, o tik paskui imdavo jį įgyvendinti.“ Arūnas Sverdiolas (Iš: Sverdiolas, Arūnas. Kultūra lietuvių filosofų akiratyje. Vilnius: Apostrofa, 2012. P. 267)