Günter Grass. Svogūno lupimas

Giunterio Graso autobiografinė knyga „Svogūno lupimas“ vos išleista Vokietijoje, sukėlė skandalą, pasigirdo reikalavimų, kad iš autoriaus būtų atimta Nobelio premija. G. Grasas pirmą kartą viešai pasakė tai, ką ilgai slėpė ir tik sulaukęs 79 metų papasakojo apie tamsiausią praeities dėmę.  Autoriui reikėjo nemažos drąsos prisipažinti, nusilupti saugius svogūno lukštus (prisiminimų metafora) ir stoti prieš potencialų pasmerkimą. Tai istorija apie vaiką, tapusį fiurerio kareiviu. Nepriimtas į povandeninį  laivyną penkiolikmetis, sulaukęs septyniolikos pašauktas tarnauti SS… „Kiek benaršyčiau nukritusius savo atsiminimų lapus , nerandu nieko, kas mane pateisintų“ ( G. Grasas“). Lyg lupant svogūną, lukštas po lukšto, sakinys po sakinio, skleidžiasi XX amžiaus panorama ir rašytojo gyvenimo akimirkos. Nuo dvylikamečio berniuko, renkančio spalvotus paveikslėlius su Europos dailės šedevrų vaizdais, iki  pokario Vokietijos, dailės studijų, meilės nuotykių, Paryžiaus, iki  „Skardinio būgnelio“… Užvertus paskutinį knygos lapą, nejučia imi galvoti, gal dar kartą perskaityti „Skardinį būgnelį“?..                  

2015 metų Nobelio literatūros premijos laureate tapo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič

Šių metų Nobelio literatūros premija įteikta Svetlanai Aleksijevič, 67 metų rašytojai ir žurnalistei iš Baltarusijos. Aleksijevič darbai yra „paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Tarp S. Aleksijevič knygose figūruojančių temų: Afganistano karas, Černobylio nelaimė. Tarp garsiausių rašytojos kūrinių – dokumentinės prozos knygos „Karas neturi moteriško veido“, „Cinkuoti berniukai“ bei „Černobylio malda“. Svetlana Aleksejevič tapo 14 rašytoja moterimi pagerbta Nobelio literatūros premija.