Aravindo Adigos „Baltasis tigras“, laimėjusi 2009 m. Bookerio premiją, – knyga, kurioje galima sužinoti apie kitokią nei skelbiama viešai Indiją.

Baltasis tigras – rečiausias džiunglių gyvūnas. Balramas Halvajus savo kaimo mokykloje inspektoriaus atrenkamas kaip baltasis tigras tarp visų kitų mokinių, nes vienintelis moka rašyti ir skaityti, ir nutariama skirti jam stipendiją tolesniems mokslams. Deja, šeima atsiima berniuką iš mokyklos, nes reikia uždirbti pinigų, kad būtų galima atiduoti skolą žemvaldžiui…

Knyga prasideda nuo Balramo, sprunkančio po žmogžudystės, naktimis rašomų laiškų Kinijos ministrui pirmininkui, ketinančiam atvykti į Indiją. Balramas tai daro norėdamas pataisyti kai kurią informaciją, viešai skelbiamą apie jo šalį. Ir pasakoja savo gyvenimą:  nuo kaimo arbatos parduotuvės berniuko iki Bengalūro verslininko.

„Baltasis tigras“ (angl. – The White Tiger; bibliotekos abonementas turi leidimus lietuvių ir anglų kalba) – knyga apie dvi Indijas. Pirmoji – tai šviesos šalis, grandinė gana prašmatnių miestų netoli vandenyno. Antroji – ta, kurioje Balramas gimė, tamsos šalis, jos pagrindinė dievybė yra Gango upės purvas, kuriame tik mažai kas tarpsta ir iš kurio niekas negali ištrūkti.

Balramo tėvas dirba rikša, nuo ryto iki vakaro sulinkusia nugara tampo tuos, kurie gali sau leisti nevaikščioti pėsčiomis. Motina ir vaikai triūsia po skurdų ūkį išsinuomotoje žemėje, už kurią turi mokėti tiek, kiek neįstengia uždirbti.  Šeimos gyvenimo ašis – vandens buivolas, didysis maitintojas.  Kol nepašertas buivolas, maisto negaus nė vienas kitas šeimos narys…

Kaip ir baltasis tigras, Balramas yra padaras, kurį gali sutikti kartą gyvenime. Rikšos sūnus ignoruoja savo kastos lūkesčius ir tampa korumpuoto vietinio žemvaldžio vairuotoju. Nuo šiol jam tereikia trupučio šantažo, kad patektų į Delį ir vežiotų savo boso sūnų. Ir štai ateina diena, kai į savo kaimą parvykęs boso automobiliu Balramas savo šeimai tampa svarbesnis net už vandens buivolą, nes juk dabar jis yra didesnis pinigų šaltinis, ištrūkęs iš kaimo skurdo ir pakilęs į prašmatnesnį, šeimynykščių akimis, gyvenimą… Nors vaikinas tebėra vergovės, tik kiek kitokios, priespaudoje.

Galiausiai tigras nutaria nebelikti narve. Balramo proveržis į visišką laisvę šokiruojantis. Belieka pasvarstyti – ar tai jį padaro dar vienu galvažudžiu Indijos urbanistinėse džiunglėse, ar revoliucionieriumi ir idealistu?..