Nuala Ellwood. Namas prie ežero
Skaitytos , Su knygomis... / 2020-11-20

  Tiklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija:  Pradžioje knygos įrašyta Freudo mintis –  „Nežinau jokio stipresnio poreikio vaikystėje už tėvo globos poreikį“– puikiai tinka šiam trileriui. Veiksmas vystosi greitai, skyriai suskirstyti į du laikmečius, kuriuose kalba dvi moterys – Liza ir Greisė. Liza – moteris, užguita vyro, kuris viską kontroliuoja jos gyvenime. Liza nuolat patiria psichologinį smurtą.  Vieną dieną, neatlaikiusi psichologinio teroro, ji užsipuola vyrą ir už tai pakliūna į įkalinimo įstaigą. Ten sutinka Greisę, kuri pasiūlo Lizai išėjus į laisvę su sūneliu pasislėpti jos vaikystės name prie ežero. Liza pagrobia vaiką iš vyro, kuris, beje, visad sūnui piršo mintį apie tai, kad mamytė labai blogas žmogus, ir nuvyksta į Greisės gimtinę. Sustojusi prie namo supranta, kad jis netinkamas gyvenimui su vaiku – seniai apleistas, kieme pilna metalinių narvų, nėra vandens. Tačiau Liza suvokia, kad atoki vieta labiausiai tinka pasislėpti nuo vyro Marko. Vyro nuteiktas prieš motiną mažametis Džo nuolat jos neklauso, mušasi ir kelia isterijas. Bauginantis namas ir nuolatinis dairymasis per petį ir būgštavimas, ar niekas jos nepažins, trikdo Lizos dėmesį. Dar prie durų pasirodo kaimo geradarė, kurios draugiškumas kelia Lizai abejones, tačiau, neturėdama daugiau pažįstamų, ji priima šios moters pagalbą. Istorijos pabaigoje apie Greisės sunkią vaikystę atsiskleidžiančios paslaptys…

Emma Rowley. Kur išnyksta dingusieji
Skaitytos / 2020-06-19

Tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė rekomenduoja:  Pakankamai įdomi knyga. Pradžioje siužetas rutuliojasi lėtokai, bet po to, kai staigiai „įsuka“, jau negali paleisti, norisi tik greičiau skaityti, kad sužinotum istorijos vingius.Čia iš tų knygų, kai visą skaitymą galvoji, jog blogąjį reikalą padarė vienas, o iš tikro –  visai kitas asmuo.Keitė darbuojasi savanore pagalbos linijoje.  Vieną naktį ji sulaukia skambučio iš savo dukros Sofijos, kuri yra dingusi daugiau nei dvejus metus. Ryšys prastas, vos girdisi tariami žodžiai… Bet ji išgirsta savo pavardę ir dukra perduoda žinutę, jog yra saugi, kad dėl jos nesirūpintų… Tačiau Keitė, kaip ir galima tikėtis, tuo netiki! Ji pradeda perkratinėti savo mintis, prisiminimus, įtraukia šeimą, kuri galvoja, kad ji pakvaišo, prašo pareigūnų pagalbos… Niekas nieko nesiima, nes netiki, kad mergina gali būti gyva.Dirbdama nuosekliai, eidama paliktais pėdsakais ji randa savo dukrą, bet…Tikrai įtraukiantis psichologinis trileris! Suvoki, kad nieko nėra stipriau už tikrą ryšį… Nėra nieko, ko motina nepadarytų dėl savo vaiko. Visiškai nieko.Rekomenduoju📒

Harlan Coben. „Ilgiuosi tavęs“
Skaitytos / 2015-04-13

Kur mus gali nuvesti virtualybė? Kuo rizikuojame, ką paaukojame į interneto platybes paskleisdami informaciją apie save, talpindami savo nuotraukas? Kiekvienas gali pasakyti, jog tokie įspėjimai būti atsargiems jau pradeda pabosti, o ypač jaunoji karta, tie, kuriuos juokais galima pavadinti gimusiais su mobiliuoju telefonu rankoje. Tačiau ši konkreti istorija, kurią pasakoja vienas populiariausių New York Times rašytojų, Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlan’as Coben’as, turėtų priversti bent trumpam susimąstyti, kiek saugūs esame pasaulyje, kur gana sunku atskirti iliuziją nuo realybės. Tai ir romanas apie vienišumą, kurį sąlygoja šiandieninis beprotiškai skubantis pasaulis. Apie vienišų žmonių bandymą kurti tikrus, nuoširdžius santykius pasikliaujant interneto siūlomomis galimybėmis. Apie tai, kokią kitą – daug ciniškesnę ir žiauresnę – pusę slepia virtuali realybė. Galbūt tai ir nebuvo romano autoriaus idėja, tačiau galima įžvelgti ir kažką panašaus į nostalgiją laikams, kuomet žmonės daugiau bendravo akis į akį, buvo nuoširdesni, atviresni. Ilgiuosi tavęs – tai tarsi sinonimas frazėms ilgiuosi nuoširdumo, tikrumo, patikimumo, saugumo žmogiškuose santykiuose. Tai iliustruoja romano herojės Ketės ir jos buvusio sužadėtinio istorija. Jų išsiskyrimas trunka jau beveik 20 metų. Ir štai kartą Ketė pažinčių portale pastebi Džefo nuotrauką… Kur tai nuves, nepasakosiu, tik pasakysiu, jog autorius toli gražu neapsiriboja šia vienintele pasakojimo linija, nes tai,…