„Kai dvi meilei pasirengusios širdys atranda viena kitą, tarp jų blykstelėjusi elektros iškrova sukelia jausmą, kuriam nesvarbu nei laikas, nei vieta. Net mirtis šiam jausmui atrodo tarytum košmariškas sapnas, kuris niekada neišsipildo. Visos meilės alchemijos paslaptys viename plius nemokama meilės formulė – visa tai J. W. Goethe‘s romane „Sielų giminystė“.

Taip knyga pristatoma Tomo Staniulio parašytoje apžvalgoje alfa.lt.

Skaitydami „Sielų giminystę“ ir vėl  pamatysime, kad Goethe gyvenimą suvokia kaip paslaptį, kurios esmę atskleisti nėra taip lengva. Tik aktyviai veikdamas, gyvendamas, džiaugdamasis ir kentėdamas žmogus gali priartėti prie  savo būties esmės. Turbūt pats svarbiausias jos aspektas – nuolatinė šviesos ir tamsos kaita, stulbinantis ir neišsenkantis prieštaringų jausmų, reiškinių pasaulis.

„Sielų giminystę“ rekomenduočiau ne tik tiems, kurie mėgsta klasiką, bet ir tiems, kurie tiesiog norėtų praleisti keletą vakarų malonioje didžiojo humanisto draugijoje. Ji didina tikėjimą žmogaus galia ir skatina įkvėpimą. Ne veltui, skaitydamas J. W. Goethe, dažnai degi noru perrašyti genijaus mintis savo dienoraštyje.