Hervé Guibert. Draugui, kuris negelbėjo man gyvybės
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-07-30

Šiandiena, liepos 30-ąją, yra Tarptautinė draugystės diena. Todėl ir knygą rekomenduojame ypatingą. Ne, tai nėra lengva knyga, veikiau jau šiurpoka, apnuoginanti skaudžią temą ir, be kita ko, pasakojanti apie niekšiškai išduotą draugystę. Šimtas trumpų reportažų apie sergančiojo AIDS žmogaus kankinančią kasdienybę. Tiesus ir atviras autobiografinis rašytojo ir žurnalisto pasakojimas. Autorius visiškai atvirai rašo apie AIDS sergančių intelektualų, Paryžiaus bohemos nebohemišką realybę. Pats sirgdamas šia liga, išgyvendamas tikrą pragarą, jis sukūrė patį įspūdingiausią savo gyvenimo reportažą. Mirė trisdešimt šešerių, nebeįstengdamas kentėti lėtos agonijos. Kadangi tuo metu (knygoje pasakojama apie 1988-uosius metus) apie ligą buvo mažai žinoma, ŽIV nešiotojai dažnai pernelyg nesuko sau dėl jos galvos, toliau gyveno savo įprastą gyvenimą. Knygoje pateikiami šokiruojantys faktai, nemažai duomenų apie pačią ligą, gydymą – su visa šia realybe autoriui teko pačiam susidurti, daug ką iškęsti ir patirti. Sukrečia ne tik sergančiųjų kančios, bet ir jų abejingumas, aplinkinių nesaugojimas. Tačiau pasakojime nuolat rusena ir viltis – tada, kuomet liga dar netikima, tuomet, kai bandoma su ja susitaikyti. Tada, kada liga ignoruojama. Tada, kada ieškoma bet kokio būdo pasveikti. Iki pat paskutinio puslapio.   Ištrauka iš knygos:   Šiandien, 1988 metų gruodžio 26 dieną, aš pradedu rašyti knygą Romoje, j kurią atvykau vienas – pabėgau nuo keleto draugų, bandžiusių atkalbėti…

Raphaëlle Giordano.Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą
Skaitytos , Su knygomis... / 2021-01-27

Knygą rekomenduoja bibliotekos skaitytoja Sandra „Sėkmė-tai sugebėjimas judėti nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo“, sakė Winstonas Churchillis. Perskaičius Raphaëlle Giordano knygą  „Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą“ ši W. Churchillio citata įsiminė labiausiai. Ne, tai jokiu būdu nėra knyga apie nesibaigiančias nesėkmes.  Tai lengvai skaitomas romanas, kuris sukelia vidinę audrą, žadina norą skleisti sparnus ir siekti savo svajonių –  dirbti mylimą darbą, būti gražia moterimi, aistringa ir mylima žmona, būti pačia geriausia mama, supratinga dukra. Tik einant šiuo keliu mus ne visada lydi sėkmė. Dažnai, patyrę vieną, antrą nesėkmę, mes nuleidžiame sparnus, nulenkiame galvą ir tiesiog plaukiame, galbūt ne visai kur norėtume, ne visai kaip norėtume. Pagrindinė knygos veikėja Kamilė tokia pat moteris, mama kaip ir dauguma mūsų. Paskendusi kasdienėje rutinoje, apsupta šeimyninių rūpesčių, ji iš pirmo žvilgsnio atrodo laiminga moteris. Bet atsitiktinė pažintis su rutinologu Klodu ją priverčia susimąstyti – nejaugi tai viskas, ką gyvenime pasiekė ir turi? Knygos autorius mums leidžia toliau sekti Kamilės gyvenimą, mintis ir pokyčius. Pokyčius, kurie mūsų gyvenimą  nuspalvina šviesiomis spalvomis. Tik tereikia suprasti, kad visa šviesa ir laimė priklauso mums ir nuo mūsų pačių. Knyga moko, kaip suvaldyti neigiamas mintis, kaip susitelkti į teigiamus dalykus, kaip išdrįsti vėl būti…

Francoise Sagan „Savotiška šypsena“
Citatos , Skaitytos / 2010-11-20

Françoise Sagan (1935–2004) – viena žymiausių XX a. prancūzų rašytojų, kurios kūriniai daugelį metų pirmauja geriausiai perkamų Prancūzijos knygų sąrašuose. Rašytoja, pasirinkusi Sagan slapyvardį iš meilės Marselio Prusto kūrybai, jau pirmuoju savo romanu pavergusi Prancūziją, įkūnijo keistą ir hipnotizuojamai patrauklų cinizmo, snobizmo, kilnumo ir subtilumo derinį. Jos gyvenimas buvo toks pat audringas ir sudėtingas, kaip ir jos knygos. Aistringai mylėjusi vyrus, mėgusi prabangius automobilius, lošimo azartą, į savo romanus rašytoja perkėlė savo pačios jausmų sumaištį.  Vyro ir moters santykiai, aistra ir abejingumas, daug žadanti užsimezgančio romano pradžia ir jausmų žlugimas – amžinos temos, kurias Françoise Sagan vis iš naujo gvildena savo knygose. Taip knygą pristato leidykla „Tyto alba“. Knygoje vaizduojama mokinės ir suaugusio vyro meilės istorija. Romano istorija tikrai paprasta – studentė Dominyka įsimyli už save gerokai vyresnį Luką. Lukas taip pat jaučia simpatiją. Blogiausia, kad Dominyka artimai bendrauja ir su Luko žmona (jie neturi vaikų, tai Dominyką priima kaip dukrą), ir su Luko sūnėnu (jis yra merginos vaikinas). Taip, keistas meilės daugiakampis, bet papasakotas ir su šiluma, ir objektyviai, nekaltinant nė vienos pusės. Nepretenzinga studentės Dominykos ir gerokai vyresnio Luko meilės istorija pasakojama su tam tikra distancija, savotiška ironija ir švelnumu.