Su kuo jums asocijuojasi žodis „krizė“? Kai buvau maža, tėtis kartais taip mane vadindavo, nes mėgdavau juoktis. Dabar šis žodis iškart sukelia niūrias mintis. Net pageidaujama jo nebevartoti kaip kokio keiksmažodžio. Rekomenduojama keisti žodžiu „sunkmetis“.

Neseniai pasirodė V. Mykolaičio-Putino romanas „Krizė“. Parašytas 1937 metais, o atrodo tarsi apie šiandieną, apie mus. V. Mykolaitis-Putinas visiems žinomas kaip poetas ir romano „Altorių šešėly“ autorius. „Krizėje“ romantizmo gerokai mažiau nei minėtame romane bei poezijoje, o pasakojimas grįstas tikrais faktais. Už romano herojų slepiasi realūs žmonės, situacijos neišgalvotos, o ir vietovės atkurtos tiksliai iš tuometės Lietuvos žemėlapio (kai kurie reliktai išlikę iki šiol).

Už šviesuolio Visvydo slypi pats V.Mykolaitis-Putinas, stipriai finansiškai nukentėjęs nuo aferisto dvarininko Boriso Melngailio – už jam pažiruotus vekselius rašytojas privalėjo atiduoti gerą dalį „Altorių šešėly“ honoraro.

„Nenorėčiau karčiais prisiminimais pažeisti mirusiųjų atminimo, šiuo atveju a.a. Boriso Melngailio. Bet Jums susidomėjus tąja afera, nuo kurios nukentėjo ir Putinas, norom nenorom turiu į tai atviriau žvilgterėti, juo labiau, kad gal niekas daugiau tos anuometinės Putino galbūt tamsiausios gyvenimo „nakties“ ir nežino, o jeigu ir žino, nenori apie tai kalbėti“, – rašė viename laiške Putino sesuo M. Slavėnienė.

Ta „tamsioji naktis“ atsiskleidžia romane „Krizė“. Vietoj Boriso Melngailio, kurio Pamūšės dvare rinkdavosi Liudas Gira su šeima, Kazys Binkis, Salomėja Nėris, romane atsiranda dvarininkas Andrius Maleišis ir jo Klevų dvaras. Ten vasarojančių personažų – Sargenio, Visvydo, žaviosios Kristinos, Viktutės likimai vejasi į vieną kamuolį, o jis ritasi per tarpukario Lietuvą, kuri labai primena šiandienę. Čia klesti korupcija, aferos, nedarbas, emigracija ir visus gąsdinantis baubas – KRIZĖ.

Ar yra vietų, kur galima pakrizenti? Tikriausiai. Kiekvienas ras savo.

Virginija Januševičienė