Knygą paskolino kolegė airė. Kad gerai praleisčiau laiką kelionėje. Praleidau:-) Skrisdama su „Lufthansa“, nes tą dieną nebuvo kito varianto, o jau tikrai norėjosi namo, mintyse burnodama dėl prestižinių oro linijų vėlavimo (turint omeny, kad „Ryanair“ vėluoja tikrai itin retai), gaišimo dėl jungiamojo skrydžio ir, žinoma, neadekvačios kainos. Beje, skyrelį, kur Mickas reiškia savo pašaipią nuomonę apie „Lufthansą“, skaičiau būtent tuo metu.

Lietuvos bibliotekose knygos lyg ir nėra. Nors šiais laikais tai ne problema, yra ir kitokių būdų gauti paskaityti knygą.

„The little book of Mick“  –  „Ryanair“ skrydžių bendrovės vadovo Michael O’Leary, pagarsėjusio nevaldoma kalba, skandalingais sprendimais ir itin sėkmingu verslu, požiūriai.

Žmogaus, skraidymą padariusio ne turtingųjų privilegija, bet daugeliui prieinama paslauga.

Ateityje,  O’Leary manymu, galbūt bus galima skraidyti apskritai už dyką – už tai mokės oro uostai, kad „Ryanair“ atvežtų keleivių į jų parduotuves ir restoranus.

Keleiviai, anot O’Leary, turėtų priprasti skraidyti tik su rankiniu bagažu, nes tvarkyti registruojamą bagažą  – „Ryanair“ nepageidaujamos išlaidos ir laiko gaišimas… O tie, kurie nesugeba atsispausdinti įsodinimo kortelės internetu, apskritai yra kvailiai. Už kvailumą, kaip žinia, reikia mokėti papildomai…

Mokestis už papildomą erdvę nutukėliams? Oralinio sekso paslaugas verslo klasėje, jei „Ryanair“ imtų skraidyti transatlantiniais maršrutais? Netikėta? Knyga pilna panašių netikėtumų. O ką?..