Vilko valanda: fantastinis romanas (stimpankas)/ Andrius Tapinas. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 532, [4] p. – ISBN 978-609-01-0890-1

Visada smalsu pažvelgti pro laiko ir istorijos uždangą ir pakeliauti po senąjį, tokį pažįstamą,  paslaptingą 1905-ųjų Vilnių, kokio net neįsivaizduojame.

Bibliotekos lentynose – žinomo žurnalisto A. Tapino knyga  „Vilko valanda“ – pirmasis lietuviškas, fantastinis, stimpanko ( angl. steampunk) žanro romanas.

Knyga – nuo pat pirmojo puslapio intriguojanti ir prikaustanti dėmesį, su stimpankui  būdingomis garo technologijomis-garo mašinomis, skraidančiais dirižabliais, garo karietomis, mechaninėmis žiurkėmis.

Čia ir alchemikų paslaptys, intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės ir danguje,  žmogžudystės, bet palikta vietos ir skaitytojo fantazijai. Kas būtų, jeigu būtų?

Jei Universiteto alchemikų atradimas būtų visiškai pakeitęs Vilnių ir jis, ištrūkęs iš Rusijos imperijos, būtų tapęs Laisvuoju miestu – mokslo ir progreso centru, nepriklausančiu Rusijai?

Jei Vilniui grėstų pavojus, ar Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis  apgintų miestą?

Labai įtaigus ir istorinis Vilnius, čia galime atpažinti miesto rajonus su istoriniais faktais ir realijomis. Štai garinio Vilniaus rajonai – tingus Žvėrynas, kur „gyvenimas sustodavo bet niekas nepageidavo, kad jis bėgtų greičiau“, pramoninis  rajonas Garmiestis, ties dabartinių Šnipiškių ir Žirmūnų sandūra, Bėdos, kriminalais pagarsėjęs rajonas, dabartiniame Naujamiestyje, Markučiai su Vilniaus gaivintojų ložės nameliu. O jeigu nerimtai – Antakalnis (Antokolis) – „Vilniuje buvo įprasta, kad tie, kurie padaugino karčiosios, per naktį atgailaudavo belangėje, o kitą rytą, siaubingai skaudant galvai, ant kaklo maudavosi ilgoką virvę su medine lentele, ant kurios užrašyta „latras“, ir pusę dienos klūpodavo prie Petro ir Povilo bažnyčios. Nereikia nė sakyti, kad vilniečiai šią bažnyčią lankė su didžiausiu malonumu“.

Tokia būdavo bausmė. Viskas  įdomu, gražu, nesunkiai skaitoma. O kur dar personažai – istorinės asmenybės – alchemikas Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, na ir plėšikas Rickus, realiai gyvenęs ir siautėjęs Žemaitijoje, visai dabartinė persona – Vilniaus Roželė ( Bėdų Rožė) ir dar daug kitų, spalvingų ir patraukiančių dėmesį, įdomių veikėjų.

Taigi bibliotekoje – „Vilko valanda“ – debiutinė A.Tapino knyga, „Metų knygos rinkimų‘‘ 2013 nugalėtoja, už kurią autoriui suteikta  Patriotų premija. Pagal romaną sukurtas žaidimas „The Howler‘‘, taip pat interaktyvioji versija „iPadams‘‘.Žaidimą galima žaisti telefone ar kompiuteryje. Yra ir knygos audioversija, knyga verčiama į anglų kalbą, o elektroninę „Vilko valandos“ versiją galima rasti amazon.com knygyne.

Laukiame ir antrosios „Akmens ir Garo miestų‘‘ ciklo dalies knygos – „Maro valanda‘‘.

7 „Vilko valanda: fantastinis romanas (stimpankas)/ Andrius Tapinas. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 532, [4] p. – ISBN 978-609-01-0890-1“ įrašo komentarai

  1. Laba diena, Aurimai,

    Ačiū už pastabą.Taip žavėjomės knyga, kad net neteisingą informaciją pateikėme, deja, biblioteka audio knygos ir neturi:(
    Tekstą pataisėme, nebeklaidinsime ” Vilko valandos” gerbėjų:)

    Panevėžio apskrities
    G. Petkevičaitės-Bitės
    viešoji biblioteka

  2. Ir dar keletas patikslinimų – knygų ciklas vadinasi „Akmens ir Garo miestai”, o antroji A.Tapino knyga vadinsis „Maro diena”

  3. Laba diena

    Pirkdami „Vilko valandą” gausime CD ar failą atsisiuntimui.

  4. Labai neblogas kūrinys. Iš tų, kurie nuo rankų neatlimpa. Deja, tik lietuviškai. Nesistebiu, kad Andriui „nesekas” pardavinėt anglišką versiją. Nes pasakojimas, pasinaudosiu tokia viena vertėja Irmina, „perdėm” lietuviškas. Kirčiuokit, beje, kaip norit… Bet Lietuvai jau savo naujų „Metų” reikia. Donelaitis – garbės figūra. Gal Andrius toks irgi bus? Pastums visas tas kristutes šonan?

  5. Ir dar kai ko nepasakiau. Užsigailėjau dėl angliškos auditorijos. Kūrinėlis būtų kur kas gerenis, jei nuo antro trečdalio redaktorė nebūtų aptingus. Aišku, būna blogiau, bet… „bet.. bet.. bet”, „tik… tik”…Visa tai – trujų eilučių pastraipoj. Neskanu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

twelve − six =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.