Gillian Flynn. Dingusi. Tamsumos

2014-12-18
Dingusi

Dingusi

Tamsumos

Tamsumos

Nežinau kodėl, bet niekad pernelyg uoliai nesiverždavau perskaityti to, kas įvardijama kaip „pasaulinis bestseleris“. Net atvirkščiai – man atrodydavo, kad veikiausiai tokie kūriniai dažnai pervertinami, kad jiems sukuriama dirbtina šlovė ir skaitytojas lengvai praryja šį jauką:“visi skaitė, turiu ir aš perskaityti“. Todėl kai tik pasirodė Gillian Flynn romanas „Dingusi“ ir iš šių knygų knygynų vitrinose netgi buvo statomos sienelės, mane tai veikė neigiamai. Galvojau – na, galbūt kada nors vėliau ir perskaitysiu, kai atslūgs visuotinis susidomėjimas.
Taigi, knyga atkeliavo iki manęs. Tiesa, pirmiau perskaičiau „Tamsumas“, o ne „Dingusią“, bet jau po pirmojo perskaityto romano turėjau „atsiimti savo žodžius“. Romanas tikrai stiprus. Gal geriau sakyti – abu romanai stiprūs. Tiek viename, tiek kitame pasirinkta pasakojimo maniera – kai pirmiausia kaktomuša susiduri su romano veikėjus ištikusia nelaime, o po to grįžtama į praeitį ir vėl žingsnis po žingsnio keliaujama ligi to paties tragiško įvykio – verčia jaustis taip, lyg sėdėtum atviram lauke, aplinkui rinktųsi juodi audros debesys, o tu, sugniaužęs iš įtampos kumščius, lauktum , kada trenks perkūnija ir tvykstels žaibas. Man tai nebuvo lengvi laisvalaikio skaitiniai su arbatos puodeliu rankoje, jaukiai užsiklojus kojas pledu. Tai, ką verčia išgyventi savo romanų veikėjus autorė, neišvengiamai išgyveni ir pats. Nenoriu aprašinėti kiekvieno romano atskirai, nes tai labai suprimityvintų autorės užmojį atskleisti žmogiškosios prigimties įvairius kampus. Ir „Tamsumose“, ir „Dingusioje“ paliečiami meilės, nevilties, neapykantos, nusivylimo jausmai, čia toli gražu nėra ryškaus padalijimo į „juoda-balta“, juk to nėra ir mūsų gyvenime, tiesa? Mes patys einame dygliuotu keliu, štai ir G. Flynn renkasi tokį pasakojimo būdą – leidžia pažinti savo veikėjus iš įvairių pusių.
Jei norite knygų, kurių autorius – aštrus, protingas pasakotojas, jei domitės išmoningais siužetais, kurių šerdyje – šeimos (tėvų-vaikų, sutuoktinių) santykiai, jei žavi ryškiai tapomi psichologiniai herojų paveikslai – rinkitės Gillian Flynn knygas. Jos to vertos.

Komentarų: 2

  • Janina 2015-01-14 at 13:11

    Ačiū už išsamų knygų pristatymą, reikės skaityti…

  • Jurgita 2015-01-29 at 18:58

    Suintrigavo aprašymas 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

14 − three =

*