Ramutė Skučaitė: glaustis prie knygos

Ramutė Skučaitė

Tęsiame pokalbių ciklą su žinomais žmonėmis apie knygas ir skaitymą. Šįkart kalbamės su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos globėja poete, vertėja Ramute Skučaite. „Knygų reikšmė vertybių formavime turėtų būti labai didžiulė“, sako ji.

Ar daug Jūsų namuose knygų?

Man atrodo, kad daug. Kartais atrodo, kad net per daug. Dalį atiduodu, jų vėl padaugėja. Ant grindų ir visuose kampuose guli, bet ką padarysi, džiaugiuosi ir myliu aš tas knygas. Kurios tampa mažiau mylimos, išvežu į M. Mažvydo biblioteką, ne vieną sykį jau taip padaryta.

Ką šiuo metu skaitote?

Dabar galvoju, ką gi skaitau… Skaitau ne vieną, o kelias knygas. Vieną kokią nors filosofinę, kitą rusiškai, trečia knyga vaikiška, dažniausiai prancūziška, ketvirta – koks lengvas skaitymas, skaitau atsigulusi. Knygų po ranka yra visur. Gydytoja man sakė, kad reikia gerti daug vandens, kad visur būtų padėtas puodelis vandens. Man vietoj vandens puodelio guli knyga. Vienos negaliu skaityti, jokiu būdu.

Kaip knygos pas jus ateina? Ar knygas perkate, ar jas Jums dovanoja?

Įvairiai. Abiem paminėtais keliais ateina, paskui dažnai iškeliauja.

Kas Jums svarbu renkantis knygą? Kaip Jūs atsirenkate, kurią knygą pirkti?

Dažnai būnu girdėjusi, skaičiusi apie tai, ir mane sudomina. Kartais tiesiog žiūriu knygyne, kas išleista, kas man gali būti įdomu. Kartais nusiviliu, kartais knygą pasilieku, kartais atiduodu.

Ką dabar skaitote, taip ir neišduosit?…

Neseniai viena pažįstama iš Briuselio man atvežė antikvariate nupirkusi prancūzišką knygutę „Geri vaikai“. Joje tokie savotiški pokalbiai: arba pačių vaikų, arba su suaugusiais. Išleista ta knygelė ketvirtame dešimtmetyje. Labai gražiai išlaikyta, aplenkta žaliu popieriumi… Rusiškai skaitau tokią labai negražią knygą „Anti Achmatova“, knygoje iš A. Achmatovos biografijos išrinkta tai, kas galėtų ją sukompromituoti. Bet žinantys jos biografiją supranta, kad iš konteksto ištrauktos frazės gali sukompromituoti tik patį knygos autorių. Aš jau anksčiau galėjau ją gauti (tai pasiskolinta knyga), bet nenorėjau… Nes žinojau, kad ji bus neigiama. Tik maniau, kad galbūt prie ko nors nuves, bet to nėra. Nieko neverta knyga ir aš jos net nebaigsiu skaityti.

Ar yra tokių autorių ir knygų prie kurių Jums vis norisi sugrįžti?

Yra. Labai mėgstu paskaityti Lazdynų Pelėdą. Nepaprastai mėgstu ir nuolatos skaitau Šatrijos Raganą, pirmoji mano prozos knygų. Labai mėgstu L. Tolstojų. „Karą ir Taiką“ keletą kartų perskaičiau. Tarp kitko, noriu pasakyti, kad pavadinimas „Voyna i mir“ iš rusų kalbos verčiamas neteisingai. Tolstojus rašė tą knygą senąja rašyba, „Voyna i mir“ reikėtų versti „Karas ir žmonės“ ar „Karas ir pasaulis“. Dabartinis pavadinimas atėjo iš vokiško vertimo, bet prigijo pasaulyje ir taip.

Pati mylimiausia Jūsų knyga?

Pati pačiausia man yra Salomėja Nėris… O pažintis su poezija prasidėjo nuo Vytės Nemunėlio. Skaičiau būdama septynerių, aštuonerių metų. Kai tik išmokau skaityti, skaičiau visą poeziją, kuri buvo mano tėvų namuose čia, Panevėžyje. Kadangi abu mano tėvai buvo mokytojai, knygų turėjom nemažai. Labai patiko ir dabar patinka Maironis, laikau jį poezijos metru. „Pavasario balsus“ beveik visą mokėjau atmintinai, ir „Jūratę ir Kastytį“. Jaunystėje atėjo Salomėja Nėris. Du tomai Salomėjos Nėries rinktinės, kurie išėjo pokariu, kada mane vežė iš Panevėžio, Vytauto gatvės, maiše važiavo su manimi ir po septynerių metų grįžo, vis dar turiu juos namie.

Kokią knygą mieliau skaityti – elektroninę ar popierinę?

Žinote, negaliu nieko pasakyti apie elektronines knygas, neturiu apie jas nuomonės, kadangi pati jų neskaitau. Tai vis tiek knygos pakaitalas, tai nėra knyga, bet tai ne kategoriškas teiginys, kadangi nesu išbandžiusi.

Kokia knygų reikšmė vertybių formavime?

Mano nuomone, turėtų būti labai didžiulė… Nesakau, kad turi, sakau, turėtų. Knyga aiškiai išeina iš žmogaus gyvenimo. Neseniai skaičiau straipsnį apie funkcinį neraštingumą, tai yra pasaulinė problema, kai žmogus gali skaityti ir rašyti, bet yra faktiškai beraštis. Nes skaitymas jam nebeturi reikšmės, nebeturi poveikio mąstymui. Taip nyksta ir mąstymas, nes mąstymą reikia išsiugdyti. O kas gi jį išugdys? Kompiuterinis atsakymas į vieną klausimą, kurį čia pat užmiršai?

Ką patartumėte šiuolaikiniam skaitytojui?

Skaityti geras knygas. Nepadėti knygos, o glaustis prie jos. Ne ją glausti, o prie knygos glaustis…

Virginijaus Benašo nuotrauka

Kalbino
Malvina Blauzdienė
Vyresn. bibliotekininkė
Tel. (8 45) 50 16 50,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2 × 1 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.