Galia ir tradicija : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos / Rimvydas Petrauskas. – Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, 2016. – 318 p.
Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Tekstuose pasakojama apie atskiras gimines, kartu atskleidžiant kurį nors bendresnį didikų istorijos aspektą: Manvydai ir riterių kultūra, Sapiegos ir rašto tradicija, Alšėniškiai ir diduomenės ženklų pasaulis….Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, pirko meno kūrinius. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė-individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbiau darėsi pasakojimas apie giminės praeitį-genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose ar herbuose.
LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje / Genutė Kirkienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 267 p.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – tai didikų giminių istorija. Chodkevičių giminė moksle iki šiol buvo pristatoma tik aprašant Jono Karolio Chodkevičiaus gyvenimą. O štai ankstyvajai XV–XVI amžiaus Chodkevičių giminei skiriama labiau enciklopedinio pobūdžio biografinio žanro darbai. Tai giminė, kūrusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Chodkevičių giminės atstovai net kelis šimtmečius įtakoję Lietuvos istorinę raidą buvo ne tik turtingi, politikos elito galingieji, bet ir pasižymėjo ryškiais talentais. Ypač išgarsėjo karyboje, diplomatijoje, buvo išsilavinę ir pažangūs savo epochų kūrėjai, kuriuos žinojo ir pripažino pasaulio valdovai.
Kiškų giminė LDK XV-XVII a. : genealoginis tyrimas / Nelė Asadauskienė. – Vilnius : Vaga, 2003. – 390 p.
Ši knyga supažindina su Kiškų, Dombrovos herbo bajorų, giminės istorijos fragmentais. Analizuojama Kiškų giminės istorija XVa. pab. -XVII a. siekiant ištirti šešių kartų giminės genealoginį medį, nustatyti socialinę padėtį (karjera, turtai), ryšius su kitomis jų socialinio sluoksnio giminėmis. Giminė suprantama kaip uždara kraujo ir vedybinių ryšių, vieningų turtinių ir socialinių interesų suformuota struktūra. Kalbant apie Kiškų giminės istorijos santykį su valstybės istorija pažymėtina, kad Kiškų šeima per pusantro šimto metų atliko stambiausių magnatų vaidmenį, tačiau tiesiogiai istorinių įvykių nelėmė ir nekoregavo, net ir priklausydami aukščiausiam valstybės socialiniam sluoksniui, neišugdė ypatinga energija ir veiklumu pasižyminčios asmenybės, sugebančios palankiai išnaudoti istorinę situaciją, keisti politinę valstybės raidą ir pan.
Römeriai Lietuvoje XVII-XX a. : mokslinių straipsnių rinkinys / [Kultūros, filosofijos ir meno institutas. – Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. – 447 p.
Knygoje pristatoma aktyviai Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime pasireiškusių bajorų Romerių veikla. Supažindina su giminės istorija, turėtais dvarais, jos atstovų nuveiktais darbais. Čia pristatomi ne tik žymiausi šios giminės atstovai, bet ir mažiau žinomas asmenybes, jų veikla. Leidinys iliustruojamas Romerių dailininkų reprodukcijomis ir unikaliomis nuotraukomis iš giminės archyvų.
Giminė su kirvio ženklu : [dokumentai, atsiminimai / surašė Juozas Nekrošius. – Vilnius-Šiauliai [i.e. Vilnius] : Alka, 2005. – 235 p.
Poetas Juozas Nekrošius archyvuose aptinka savo giminės pėdsakus , kurie siekia 1701metus. Nors knyga skirta lyg ir siauram artimųjų ratui, tačiau ji gali būti įdomi ir naudinga tiems, kurie domisi savo giminės ištakomis, jos genealoginiu medžiu, kaupia šeimos archyvinę medžiagą.
Šaknys : tėvų ir protėvių pėdsakai / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius : Pradai, 2000. – 217 p.
Kai kuriose šalyse šeimos turi savo keleto šimtmečių, o mes neretai pamirštame net savo senelių vardus, jau nekalbant apie prosenelius.Ir gyvename nepažindami savo šaknų atiduodami laiko užmarščiai savo artimuosius…Šios knygos tikslas, atimti iš užmaršties dalelę šeimos istorijos, paieškoti šeimos šaknų . Pasakojimas paremtas archyvine medžiaga, giminės narių dokumentais, autentiškais prisiminimais, dienoraščių ir laiškų fragmentais.
Carpio Lietuvoje : Karpavičiai, Triznos, Karpiai : giminės tyrinėjimai / fragmentus rinko Algimantas Karpus. – Vilnius : Vaga, 2010. – 207 p.
Knygos autorius Algimantas Karpus, remdamasis istoriniais dokumentais ir šaltiniais, bando pateikti Carpio giminės atstovų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir galimus įsitvirtinimo joje variantus. Pasirodę dar prieš Lietuvos krikštą Kijevo žemėse, o vėliau ir Prūsijos bei Lietuvos pasienyje, jie tada buvo žinomi kaip Karpiai, Karpavičiai, Karpenkos, Triznos .Antroje knygos dalyje apžvelgiami įvairių bajorijos leidinių fragmentai apie šių giminių veiklą Lietuvoje XV -XVIII amžiais. Gausi ir turtinga medžiaga gali pasirodyti įdomi visiems, besidomintiems savo protėvių ir tautos istorija.
Ką mena išnykę vienkiemiai : dviejų amžių šešių kartų giminės istorija / Antanas Algirdas Žemaitis. – Kaunas : Naujasis lankas, 2007. – 227 p.
Knygoje aprašoma vienos Raseinių krašto Žemaičių giminės istorija nuo XVIIIa. Šia knyga norėta prisiliesti prie savo giminės šaknų, išsaugoti šviesų Girdvainių- Žemaičių giminės atminimą. Pateikiami autoriaus ir kitų giminaičių atsiminimai apie protėvius bei šiandienos realijas. Knygoje gausu nuotraukų, archyvinės medžiagos, pateikiamas giminės genealoginis medis.
Informacinių išteklių valdymo skyriaus
vyr. bibliotekininkė Morta Palionienė