Ar įmanoma nutildyti savo sąžinę? Kur veda nenoras ar nemokėjimas prisiimti atsakomybę už savo poelgius? Ar viską galime suskirstyti tik į juoda ir balta, nepalikdami vietos jokiems pustoniams ir atspalviams? Ar mes patys pakankamai gerai pažįstame savo sielą? Į šiuos ir kitus klausimus skaitytoją skatina sau atsakyti psichologinio trilerio „Lapių slėnis“ autorė Charlotte Link.  Knyga įtraukia ne tik dėl meistriškai pinamo, galima sakyti, kinematografiško siužeto, kuriame svarbesnis net ne kriminalinis, o greičiau moralinis aspektas.  Įdomūs, ryškūs, įvairialypiai veikėjų paveikslai sukelia nevienareikšmiškus jausmus, banaliai jų neskirstant į teigiamus ir neigiamus. Nusikaltimas – tai kraštutinumas, kuris nutinka ir šioje istorijoje, tačiau autorė lyg tyčia jau pradžioje atskleidžia, kas jį įvykdė, nes jai šiuo atveju svarbiau pažvelgti į žmogaus sielos gelmes, kur susipina kaltė, baimė, viltis pasikeisti ir tuo pačiu suvokimas, jog tai neįmanoma.

Charlotte Link – neblogai žinoma Lietuvos skaitytojams Vokietijos rašytoja, kurianti ne tik kriminalinius romanus, trilerius, bet ir šeimos sagas, istorinius romanus. Jau anksčiau perskaityti jos romanai „Angelų nuodėmės“, „Apgaulė“, „Paskutinis pėdsakas“ paliko įspūdį įsimindami dėl autorės skvarbaus žvilgsnio į veikėjų sielos užkaborius, dėl vaizdaus pasakojimo, kuriame netrūksta ne tik įtampos, bet ir ryškaus kolorito gamtos aprašymų, suteikiančių pasakojimui papildomų spalvų ir padedančių kurti atitinkamą nuotaiką.