Dmitro Semčišinas: kada nors jūs visgi atrasite savo knygą…

2020-01-10

Ukrainiečių poetas, filologas, Mikolajivo miesto M. Kropivnyckio centrinės bibliotekos specialistas Dmitro Semčišinas dalijasi mintimis apie knygas, skaitymą, menų reikšmę mūsų gyvenime ir… svajonę aplankyti Lietuvą. 

Vaikystėje nepaprastai mėgau bibliotekas ir jų knygas. Apsilankymas bibliotekoje man būdavo šventė ir aš stengdavausi surengti sau tą šventę kuo dažniau. Studijuodamas ukrainiečių kalbą ir literatūrą universitete, maniau, jog vėliau dirbsiu leidykloje ar solidaus literatūrinio žurnalo redakcijoje… Bet nutiko kitaip. Ir man iki šiol tai patinka.

Visuomet mėgau knygas. Skaitymas buvo puikus užsiėmimas, jis man dovanodavo kitus nuostabius pasaulius. Be to, vaikystėje dažnai sirgdavau ir dabar galvoju, jog knygos man taip pat padėdavo pasveikti.

Skaičiau daug ir man patiko daug kas. Štai keletas mano mylimiausių skaitinių: ukrainiečių liaudies pasakų rinkinys, kazachų pasakos, E. Raspės „Barono Miunchauzeno nuotykiai“, A. Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“. Vėliau – Ž. Verno, A. K. Doilio knygos, daugybė istorijų su gerais ir drąsiais žmonėmis, o taip pat žmonėmis mokančiais įdomiai pasakoti.

Šiuo metu stengiuosi skaityti XIX–XX a. klasiką: Mopasano, Hamsuno, Biolio, Goldingo ir kitų autorių tekstus, o taip pat knygas apie įdomius įvykius bei asmenybes. Jeigu autoriaus pavardė man nieko nesako, knygą atsiverčiu aklai ir skaitau. Kai kada „užkabina“ gera mintis ar grakšti frazė – tuomet iškart imu tą knygą.

Mėgstamas žanras – psichologinis romanas.

Man patinkantys prozos meistrai – Hesė, Silitou, Staironas, Kortasaras, Konvickis.

Savo laiku mane sukrėtė tokie kūriniai kaip H. Biolio „Kur tu buvai, Adamai?“, H. Hesės „Stepių vilkas“, D. Selindžerio „Rugiuose ties bedugne“, K. Kizi „Skrendant virš gegutės lizdo“, A. Silitou „Vienišas bėgikas“, V. Goldingo „Musių valdovas“, U. Eko „Rožės vardas“ ir t.t. Man labai patinka poezija: Lotynų Amerikos, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos ir kitų tautų.. Tarp mėgstamų poetų – P. Neruda, G. Apolineras, Č. Milošas, F. G. Lorka, A. Kolc, S. Misakovskis, M. Vingranovskis, V. Goloborodko.

Šiuo metu skaitau vokiečių rašytojų esė ir apsakymų rinkinį apie Berlyno sieną.

Jeigu atsivertus bestselerį man patiks perskaityta trumpa ištrauka, aš skaitysiu tą knygą. Deja, knygų sėkmė ne visuomet proporcinga teksto kokybei. Visgi aš manau, jog geras tekstas ir gerai parduodamas tekstas – dažnai skirtingi dalykai. Ir tuo pat metu nacionalinė knygų rinka privalo funkcionuoti ir siūlyti skaitytojams įvairias knygas.

Negaliu kalbėti už visus ukrainiečius, kaip ir už savo miesto gyventojus. Sociologiniai tyrimai, deja, pateikia liūdną statistiką: daugiau nei pusė žmonių Ukrainoje neskaito. Tačiau žmonės, su kuriais bendrauju realiame gyvenime ir socialiniuose tinkluose, skaito knygas. Kažkam patinka Nobelio premijos laureatai, kažkam – šiuolaikinė literatūra, kažkas skaito literatūrines užsienio naujienas, išverstas į ukrainiečių kalbą, o dar kas nors domisi vaikiškomis knygomis, nes augina ir auklėja vaikus. Iš čia ir literatūros žanrų įvairovė.

Tarp mano virtualių draugų yra ukrainiečių rašytojų, kurie rašo fantasy, istorinius romanus, kuria sudėtingą metaforišką ir ironišką poeziją. Taip pat jų tarpe yra puikių vertėjų ir kritikų.

Labai gaila, tačiau su lietuvių literatūra esu mažai susipažinęs. Prisimenu, jog kažkada skaičiau M. Martinaičio kūrinius (išverstus į rusų k.). Man tai paliko gerą įspūdį: stiprus, savitas poetas.

Susipažįstu su jūsų muzika. Patinka folkloro grupė iš Vilniaus „Žalvarinis”.

Šiuo metu jokių knygų neskaitau iš naujo, nes nespėju visko perskaityti net ir po vieną kartą. Bet tai labiau apie prozą. Prie mylimų eilėraščių sugrįžtu gana dažnai.

Knyginė išmintis – puiku. Gyvenime visgi ir toliau „lipu ant to paties grėblio“.

Savo laisvalaikį kiekvienas skiria tam, kas labiausiai patinka. Žmogus gali neskaityti, bet, pavyzdžiui, klausytis avangardinės klasikinės muzikos arba žiūrėti arthouse kiną, lankytis muziejuose ir meno galerijose. Visa tai yra prasmių pasaulis ir šios prasmės nuostabiai viena su kita persipina. Skaitymas puikiai papildo šį paveikslą. Tai naudingas užsiėmimas ir jam reikia skirti bent šiek tiek laiko.  Knygų yra tiek daug, jog kai kurios tikrai patiks net ir tiems, kurie paprastai neskaito. Ir jeigu jūsų nedomina knygos, o labiau traukia pažiūrėti futbolo varžybas arba leistis į kulinarinę kelionę, kada nors jūs visgi atrasite savo knygą, savo skaitymą.

Aš norėčiau Lietuvos žmonėms, jūsų bibliotekos lankytojams palinkėti, kad jie mėgautųsi gyvenimu, rastų įkvėpimą tūkstančiuose įvairių dalykų. Linkiu skaityti geras knygas, apie viską šiame pasaulyje turėti savo nuomonę ir išdrįsti ją apginti.

Išties norėčiau aplankyti Lietuvą, pabuvoti įvairiuose jos miestuose, pakvėpuoti Baltijos oru ir paragauti įvairių lietuviško alaus rūšių. Esu tikras, kad man jūsų šalyje labai patiks. Ir nepaprastai džiaugčiausi, jei mano eilėraščiai būtų išversti į lietuvių kalbą.

Текст интервью на русском языке

Keletas D. Semčišino eilėraščių ukrainiečių kalba (su vertimu į rusų k.):

Eilėraščių tekstai

Nuotrauka iš asmeninio D. Semčišino archyvo

Pokalbį užrašė V. Švedienė
virginija.svediene@pavb.lt

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

five × two =

*