Rūta Juodienė: skaityti – tiesiog gera

Pokalbių apie knygas ir skaitymą rubrikoje –  kolegės Rūtos Juodienės, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Katalogavimo skyriaus Autoritetinių įrašų kūrimo grupės specialistės mintys. 

Niekada nevertinu knygos pagal jos viršelį. Pirmiausia man yra svarbu jos autorius ir recenzija. Knygas mėgstu nuo mažų dienų, o vaikystėje, paauglystėje taip dažnai įsimylėdavome knygų herojus. Žinoma, ir man buvo taip nutikę!  Mano susižavėjimo objektas buvo kapitonas Tenkešas – Raitelis be galvos. Skaitant knygą, jos herojuje mums dažnai tenka atpažinti save, susitapatinti. Kartais ir man taip nutinka, tačiau kažkokio konkretaus knygos veikėjo negalėčiau išskirti, galbūt pastebiu tam tikrus man būdingus bruožus, poelgių motyvus. 

Yra malonių smulkmenų, kurios skaitymui suteikia ypatingo jaukumo … Labai mėgstu kavą, tad mano  „jaukusis palydovas“ skaitant knygas yra kavos puodelis, kaip gi be jo! 

Dažnai klausiama, ar džiugina padovanota knyga. Man tai iš tiesų yra pati nuostabiausia dovana, visuomet ja džiaugiuosi. Nors dirbu bibliotekoje, knygas gera turėti ir namuose. Neseniai teko persikraustyti ir dalį knygų nusprendžiau tiesiog padovanoti. Šiuo metu mano namų bibliotekos lentynose daugiausia literatūros iš „Siluetų“, „Pasaulio klasikos“ serijų, nemažai kulinarinių knygų. 

Jei rašyčiau knygą remdamasi savo asmenine patirtimi, manau, tai būtų kelionių įspūdžiai. Be galo mėgstu keliones. Dažnai keliauju autobusu ir būtinai pasiimu su savimi knygą. Kartais pati kelionė įkvepia ir paskatina perskaityti knygą, kurioje aprašoma mano aplankyta vieta. Po vienos puikios kelionės į Toskaną perskaičiau knygą  „Po Toskanos saule“.

Neretai knygos mums palieka tokį stiprų įspūdį, jog nedvejodami rekomenduojame jas perskaityti ir kitiems. Man labai patiko šveicarų rašytojo J. Dickerio romanas „Baltimorės knyga“. Ne tik manau, kad verta perskaityti šią knygą.  Jei būčiau kino režisierė, būtinai imčiausi šios knygos ekranizacijos!

Šiuo metu skaitau R. Seethalerio knygą „Tabakininkas“ ir jau žinau, kad kita bus J. Sasson „Iš meilės sūnui“.

Jei reikėtų paminėti tris mėgstamiausius visų laikų rašytojus, pirmiausia pagalvočiau apie T. Mayne Rydą, F. Sagan, D. Grishamą. 

Norime to ar ne, tačiau knygų pasaulyje taip pat egzistuoja mados, tam tikrą laiką vyrauja vienos ar kitos literatūrinės kryptys.. Jei manęs paklaustų, kokios literatūros šiandien trūksta labiausiai, atsakyčiau, jog labiausiai pasiilgstu gero romano – tokio, kuris  paliestų sielos gelmes. 

Dažnai mums įsimena citatos iš skaitytų knygų. Man patinka citata iš M. Stepnovos knygos „Italų pamokos“: „Nieko negalvoti ir nepriimti sprendimų lygiai taip sunku, kaip ir tai daryti“.

Šiandien egzistuoja tiek daug dalykų, kuriais galime žavėtis, domėtis, kurių galime mokytis ir mokydamiesi – tobulėti.. Ir visgi manau, kad labiausiai  verta skaityti knygas, nes knyga – tai geriausias draugas, kai liūdna –  paguos, nuramins, kai ieškosi atsakymų į kilusį klausimą, visada jose juos surasi. O skaityti – tiesiog gera. 

Nuotrauka iš asmeninio R. Juodienės archyvo
Kalbino V. Švedienė
virginija.svediene@pavb.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

5 + 14 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.