1957 m. įvairių Kolumbijos laikraščių korespondentas Paryžiuje, tuo metu pasauliui dar nežinomas rašytojas, būsimasis Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis García Márquezas leidosi kelionėn po Rytų Europą su keliais draugais. Panūdęs savo akimis pamatyti, kas vyksta už paslaptingosios „geležinės uždangos“ – Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Sovietų Sąjungoje, savo šmaikščias pastabas ir mintis vėliau sudėjo į knygą „Kelionė po Rytų Europą“.

 Knygoje pasakojama apie kasdienius įvykius ir nykią realybę, kuri autoriui atrodo neįtikėtina ir fantastiška. Rašytojas, išryškindamas menkiausias gyvenimo smulkmenas, ne tik iškelia aikštėn politinę aplinką, bet ir liudytojo akimis žvelgia į tą protu nesuvokiamą pasaulį, kurį kartais įmanoma aprašyti tik griebiantis juodojo humoro.

 Nors pasakojimas paremtas tikrais faktais ir įspūdžiais, skaitome jį kaip romaną. Ši knyga – meistriškumo pavyzdys, bylojantis apie tikrą rašytojo pašaukimą: malonumą papasakoti įdomią istoriją. Tai ne sausas reportažas, o gyva ir jausminga istorija su tikrais, nepramanytais ir įsimenančiais personažais.