Cinzia Puccetti: jei rašyčiau knygą, tai būtų himnas gyvenimui

2020-10-12

Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Italijos, Banjo a Ripoli viešosios bibliotekos edukacinių ir kultūrinių projektų vadybininkė Cinzia Puccetti

Italija buvo pirmoji šalis po Kinijos, kurią stipriai paveikė pandemija – mes visi prisimename didžiulį susirgusiųjų ir net mirusiųjų skaičių. COVID-19 paveikė ne tik žmonių sveikatą. Kaip pandemija įtakojo Italijos bibliotekų veiklą? Kokias paslaugas jos teikė šiomis ypatingomis sąlygomis?

2020 m. kovo 8 d. visos Italijos bibliotekos buvo uždarytos, atšaukti visi renginiai, sustabdytos skaitymo akcijos bei tradicinės bibliotekos paslaugos.

Tai buvo sunkus laikas, nei viena biblioteka neturėjo patirties kovojant su pandemija, tačiau labai greitai bibliotekininkai sugalvojo naujų veiklų ir susivienijo. Svarbiausia, manau, buvo tai, kad savo kūrybiškumo dėka bibliotekininkai įgijo naujų įgūdžių.

Visų pirma, daugelis bibliotekų iškart paskatino savo vartotojus naudotis skaitmeniniais ištekliais, pavyzdžiui, garsinėmis, e-knygomis, filmais.  Dauguma Italijos bibliotekų skatino vartotojus naudotis dviem nacionalinėmis skaitmeninėmis platformomis: MLOL (Media Library on Line) ir INDACOWeb.

Šiose platformose vartotojai gali nemokamai naudotis skaitmenine biblioteka, kurioje galima rasti Italijoje ir užsienio šalyse leidžiamus laikraščius, žurnalus, garsines, e-knygas, muzikos įrašus.

Dėl koronaviruso susidariusi padėtis paskatino vartotojus daugiau sužinoti apie nemokamus internetinius šaltinius, padedančius besimokant ar studijuojant. Pavyzdžiui, atrasti e-knygų kolekcijas, virtualias bibliotekų ir muziejų ekskursijas įvairiomis kalbomis – nuo Uffizi galerijos Florencijoje iki Venecijos Palazzo Ducale. Italijos kultūros institucijos visuomenei dosniai teikė įvairius pasiūlymus su  grotažymėmis #laculturanonsiferma (#kultūros negalima sustabdyti) #iorestoacasaeleggo (#ašliekunamieirskaitau). Italijos Kultūros ministerijos svetainėje pateikiama daug informacijos apie skaitmenines galimybes skaitytojams.

Be to, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus vartotojų ir žmonių, kurie negali naudotis internetu arba namuose neturi kompiuterio ar išmaniojo telefono poreikius, daugelis bibliotekų pradėjo teikti pristatymo į namus paslaugas. Mažose bibliotekose, kuriose dirba nedaug darbuotojų, šią paslaugą mielai teikė savanoriai.

Uždarius bibliotekas, daugelis vaikams skirtų iniciatyvų  taip pat buvo perkelta į virtualią erdvę. Pavyzdžiui, buvo transliuojami skaitymų vaizdo įrašai, kai kurios bibliotekos netgi siūlė pasakojimo telefonu paslaugą. Buvo galima paprašyti, jog bibliotekininkė pasektų vaikui pasaką telefonu. Ši paslauga pavadinta „Favole al Telefono“ (pasakos telefonu), kaip ir garsioji Gianni Rodari knyga vaikams. Kaip tik šiais metais pažymimos šio rašytojo šimtosios gimimo metinės!

Pandemijos metu virtualių lankytojų Italijos bibliotekose daugėjo ir ši patirtis paskatino susimąstyti, jog pasibaigus pandemijai galima iš naujo planuoti kolekcijų kūrimą ir jų valdymą.

 

Kaip COVID-19 įtakojo Banjo a Ripoli viešosios bibliotekos veiklą? Kaip jums sekėsi pasiekti savo skaitytojus tuo metu, kai biblioteka buvo uždaryta?

Biblioteka, kurioje dirbu nuo 2005-ųjų metų, yra vidutinio dydžio viešoji biblioteka. Ji yra Banjo a Ripoli savivaldybėje, netoli Florencijos. Mieste gyvena 25 000 gyventojų. Paprastai bibliotekoje per dieną apsilanko apie 180 – 200 skaitytojų: daug vaikų, studentų, vyresnio amžiaus žmonių. Karantino metu biblioteka buvo uždaryta, taip pat ir du jos filialai (vienas jų yra įsikūręs vietos ligoninėje, kitas – prekybos centre). Žinoma, tuo metu nutrūko ir skaitymo skatinimo akcijos. Pirmojo viruso protrūkio metu bibliotekininkai daugiausiai dirbo iš namų, tačiau teikė ir kai kurias paslaugas. Nebuvo reikalaujama grąžinti leidinių pasibaigus jų išdavimo terminui. Taip pat, naudodamiesi socialiniais tinklais, skatinome domėtis skaitmeninės platformos MLOL teikiamomis galimybėmis.  Kūrėme teminius vedlius, padedančius vartotojams nesunkiai susirasti informaciją, savo interneto svetainėje įkėlėme puslapį apie kultūros išteklius, pavyzdžiui: TRIO yra internetinė Toskanos regiono mokymosi sistema, kuri visiems suteikia nemokamą prieigą, čia yra skaitinių vaikams rinkinys, garso ir e-knygos, vaizdo įrašų kolekcija. Visą šį sąrašą galima rasti mūsų svetainėje:

http://biblioteca.comune.bagno-a-ripoli.fi.it/biblioteca/iorestoacasa.

Dirbdami namuose, mes galėjome kataloguoti leidinius, taip išplėsdami ir atnaujindami savo bibliotekos kolekcijas ir internetinį katalogą vartotojams. Nuveikėme ir kitų darbų, kurie gal ne visada gerai žinomi visuomenei, tačiau jie labai svarbūs viešajai bibliotekai! Kai biblioteka buvo uždaryta, mes peržiūrėjome ir atnaujinome bibliotekos kolekcijas. Atlikome leidinių apskaitą (bibliotekoje yra daugiau nei 80 000 knygų, DVD, CD-ROM, žurnalų, laikraščių ir kitų  leidinių). Balandžio pabaigoje pradėjome teikti knygų pristatymo į namus paslaugą. Vartotojai atsiųsdavo savo užklausas elektroniniu paštu ar telefonu, kur taip pat pažymėdavo, jog nėra užsikrėtę virusu. Bendradarbiavome su Italijos Raudonojo kryžiaus organizacija, kuri padėdavo pristatyti leidinius skaitytojams į namus. Gegužės viduryje, kai vyriausybė pradėjo mažinti judėjimo apribojimus, pradėjome laipsniško bibliotekos atidarymo etapą. Mums pasisekė, nes bibliotekoje yra didelis sodas, pilnas medžių ir gėlių (ypač rožių) ir daugybė stalų. Mes nusprendėme perkelti skaityklą į sodą, skaitytojai turėdavo iš anksto čia rezervuoti vietą.  Savanoriai užtikrino saugų atstumą tarp lankytojų. Sode nuo birželio iki liepos pabaigos buvo organizuojami šachmatų kursai 11–17 metų vaikams ir linksmi skaitymai mažesniems vaikams. Tuo pačiu metu mes atnaujinome skolinimo ir grąžinimo paslaugą tiesiogiai bibliotekoje, žinoma, laikydamiesi tam tikrų taisyklių. Grąžintos knygos vis dar 7 dienas karantinuojamos.  Lankytojams vis dar neleidžiama patiems imti knygų iš lentynų, jas paruošia bibliotekininkai ir atiduoda sutartu laiku skaitytojams atvykus į biblioteką. Mūsų lankytojai itin vertina šią paslaugą. Šiuo metu į skaityklas gali ateiti tik tie lankytojai, kurie yra iš anksto rezervavę vietą. Vartotojai ir bibliotekininkai turi dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis saugaus atstumo.

Kas jums yra knygos vertė? Kokią knygą laikote vertinga?

Mano manymu, vertinga knyga yra ta, kurią saugai savyje, galbūt visą gyvenimą. Kaip skaitytoja ir kaip bibliotekininkė galiu pasakyti, kad gera knyga yra ta, kurią skaitydamas nenori sustoti, kai skaitant pašiurpsta oda, kai verki, juokiesi arba šypsaisi, o perskaitęs tą knygą, jauti pilnatvę ir degi noru skaityti dar daugiau.

Ar turite mėgstamiausią žanrą? Koks to žanro autorius, jūsų nuomone, yra geriausias?

Man patinka skaityti, tačiau mėgstamiausio žanro neturiu. Man patinka knygos, kuriose paliečiamos socialinės, dvasinės problemos, kuriose kalbama apie visuomenės stiprybes ir silpnybes, žmonių nelygybę. Man taip pat patinka poezija ir biografiniai romanai.

Ar e-knygos yra pranašesnės už spausdintas knygas?

Galvoju, kad spausdintos knygos ir e-knygos nėra varžovės. Jos vienodai svarbios, nes ir vienos, ir kitos suteikia skaitymo malonumą. Spausdintos knygos turi tūkstantmečių istoriją, tuo tarpu kai e-knygos yra atsiradusios dar palyginti neseniai. Tačiau gerai yra tai, jog mes galime rinktis tą knygos formatą, kuris mums arčiau širdies. Man labiau patinka skaityti spausdintas knygas, taip mažiau vargsta akys ir labai mėgstu spausdintų knygų kvapą.

Kokius italų autorius ar jų konkrečias knygas labiausiai mėgstate?

Italų literatūros istorija siekia XII amžių, ši šalis visuomet turėjo rašytojų ir poetų, kurie paliko ryškų pėdsaką Europos kultūros formavimesi. Aš tuo didžiuojuosi ir mėgstu skaityti italų rašytojų kūrinius. Šiuo metu mano mėgstamiausi italų autoriai yra Paolo Rumiz (žurnalistas, rašytojas, keliautojas), Erri de Luca (romanų autorius, vertėjas, poetas) ir Alda Merini (poetė ir rašytoja).

Kokios trys knygos jums pirmiausiai ateitų į galvą, jei paprašytume paminėti mėgstamiausias?

Sąrašas būtų ilgesnis, tačiau pirmiausiai man į galvą ateina šios knygos: O. Fallaci „Laiškas niekada negimusiam kūdikiui“, G. Greene „Galybė ir garbė“, G. Orwell „Gyvulių ūkis“.

Jei pati rašytumėte knygą, apie ką ji būtų?

Tai būtų knyga apie džiaugsmą, gyvenimo grožį, tai būtų himnas gyvenimui!

Ar yra knygų, privertusių juoktis ar verkti? Prisimenate, kokios tai buvo knygos?

Taip, tikrai esu skaičiusi tokių knygų. Skausmingų išgyvenimų yra sukėlę tokios knygos kaip Primo Levi „Jeigu tai žmogus“, Svetlanos Aleksijevič „Černobylio malda“.  Knygos, kurias skaitydama juokiausi – Stefano Benni „Baras po jūra“, Arto Paasilinna „Grupinės savižudybės magija“.

Amerikiečių aktorė Nice Nash yra pasakiusi: „Nepasitikiu žmonėmis, kurie neskaito“. Ar sutinkate su šia mintimi?

Manau, tie, kas skaito, užgrūdina savo protą, tobulina savo analitinius gebėjimus ir papildo žinias, o taip pat skaitymas yra malonus laiko leidimas, intensyvių emocijų ir įvairių požiūrių šaltinis. Tačiau skaitymas turi būti laisvanoriškas kiekvieno pasirinkimas, antraip tai bevertis užsiėmimas. Mano nuomone, daug svarbiau suprasti, kodėl žmonės neskaito. Norėčiau paminėti vieną svarbią mūsų šalies iniciatyvą Nati per leggere (Gimę skaityti). Šią iniciatyvą palaiko Pediatrijos asociacija, Italijos bibliotekų asociacija ir Vaikų sveikatos centras. Tėvai skatinami įdiegti savo vaikams meilę skaitymui jau nuo mažų dienų. http://www.natiperleggere.it/

Labai ačiū jums už atsakymus!

Interview in English

Nuotrauka iš C. Puccetti asmeninio archyvo
Kalbino V. Švedienė
virginija.svediene@pavb.lt

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

sixteen + thirteen =

*