Knygą rekomenduoja tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė: 

Kelionių, geros muzikos, baikščios meilės, praradimų ir atradimų pilna knyga. Man patinka, kai autorius sugeba „sugauti” tave vos keliomis dešimtimis puslapių.

Lili, prieš tris metus praradusi vyrą, susitaikiusi gyvena ramiai, saugodama jo atminimą. Turi sendaikčių parduotuvę į kurią vieną vakarą senukas atneša senovinį smuiką su graviruota rože, sakydamas, kad jis priklauso jai. Nieko nesuprasdama ir nieko bendro su muzika neturėdama, Lili spontaniškai leidžiasi į kelionę pas gerą draugę Londone.

Lėktuve susipažinusi su bendrakeleiviu Gabrieliumi, vėliau ji vis dažniau pagalvoja apie jį, ir vėl su juo susitinka, norėdama išsiaiškinti smuiko istoriją. Netikėtai pajunta, kad ji vėl nori jausti vyrą šalia ir įsimyli.

Knygoje minimi keli laikmečiai  – 1902, 1910 metai, kuomet gyveno Rouzė, tikroji smuiko savininkė ir Helena, kuriai smuikas priklausė po Rouzės. Kitas laikotarpis – 2011 metai,  kai Lili meistriškai, aktyviai aiškinasi smuiko kilmę ir tai, kodėl jis atsirado būtent pas ją.

Lili sekdama smuiko istorijos pėdsakais ima keliauti į tas vietas, kur koncertavo smuiko savininkė, kad tik užčiuoptų atsakymo giją …

Labai įdomu skaityti žavias dviejų laikmečių įsimylėjimo istorijas – Rouzės, kuriai priklausė smuikas ir Lili, kuri keliauja tik šio smuiko dėka!