Norvegų novelistė Herbjørg Wassmo yra  plačiai žinoma ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje. Ir mūsų bibliotekos skaitytojai, be abejonės, yra skaitę ne vieną šios autorės romaną. Tikrai visiems žinoma H. Wassmo trilogija apie Diną – „Dinos knyga“ ir šio romano tęsinys „Laimės sūnus“. Šiandiena norvegų autorės romano „Stiklinė pieno“ apžvalga dalinasi bibliotekos tinklaraščio Geros knygos viešnia ir bičiulė, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė:

„Knyga išties stipriai mane paveikė, ypač dėl to, jog pati auginu dukrą.

Naivumas, noras padėti šeimai, per didelis pasitikėjimas žmonėmis, išnaudojimas, kančia, noras mirti… Ir visa tai apie šešiolikmetę Dortę.

Dortė gyvena Lietuvoje su mama ir sese, sunkiai verčiasi, bet gyvena dorai, stengiasi padėti savo šeimai kuo galėdama. Vieną dieną ji susipažįsta su mergina, kuri gan greitai įkalba Dortę važiuoti į Stokholmą neva dirbti restorane. Dortė pabėga iš namų ir, nieko nepasakiusi mamai, pradeda kelionę. Atvykusi į sutartą vietą, ji mato, kad naujos draugės nėra, išgirsta, jog ši neva nusprendė nebevykti ir kad Dortę nuveš vaikinai. Įtarimų kyla, bet gilus tikėjimas, kad uždirbs šeimai pinigų nugali.

Pakeliui ji žiauriai išnaudojama ir sužalojama. Dortė nori bėgti, iš pradžių sunkiai gali patikėti tuo, kas vyksta ir galiausiai nusivylusi suvokia, kad viena ką nors pakeisti bejėgė.

Atsidūrusi Norvegijoje, mergina kelis mėnesius gyvena sekso vergijoje, uždirbdama pinigus kitiems. Sutinka daug blogų žmonių, bet suranda ir tokių, kurie jai padeda.

Knyga, kuri parašyta remiantis tikrais moterų išgyvenimais, tikrai sukrečia ir atskleidžia žmogaus vidinės jėgos galią, ištveriant tai, ko, atrodo, ištverti neįmanoma. Sunkiausiomis minutėmis, kai norėdavosi pasitraukti iš gyvenimo, Dortė mintimis bendravo su mirusiu tėčiu, kuris ją drąsino gyventi, ištverti, išlaukti.

Knygos autorė šia istorija ragina telktis stabdant smurtą prieš moteris ir prekybą žmonėmis“.