Iš Amerikos kilusi Helovino šventė, regis, jau įsitvirtino lietuviškų švenčių kaleidoskope. Nors didžiausią džiaugsmą ruošdamiesi „baisiausiai“ metų dienai (o, tiksliau pasakius, nakčiai) jaučia vaikai, tačiau ir suaugusieji vis dažniau nori atitrūkti nuo kasdienybės ir tapti šios šventės dalimi. Todėl, jei norite tikros bauginančios istorijos, keletą jų mes jums rekomenduojame:

 Susan Hill. Moteris juodais drabužiais. Jei pasiilgote geros tradicinės vaiduoklių istorijos, ši knyga – kaip tik jums. Artūras Kipsas, jaunesnysis Londono teisininkas, savo darbdavio paprašomas sudalyvauti ponios Drablou laidotuvėse. Prieš tai jis turi užsukti į Ungurių pelkės dvarą sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Tačiau jaunajam advokatui nuolat rodosi juodai apsirengusi moteris. Artūras turi daugybę neužbaigtų darbų, tad, norėdamas juos užbaigti greičiau, jis nusprendžia naktį praleisti dvare. Tai, kas įvyksta toliau, sukelia abejonių, ar tai buvo vykęs jaunojo teisininko sprendimas.

Cilla Borjlind, Rolf Borjlind. Trečiasis balsas. Populiaraus detektyvo „Potvynis“ autorių duetas tęsia pasakojimą apie detektyvą Tomą Stiltoną ir jauną policijos kursantę Oliviją.

Samira mirė praėjusią naktį. Dabar ji žvalgosi nuo Marselio stogų ir prisimena, kaip jis ją pasmaugė, kaip nupjovė galvą ir užkasė jos kūną šešiose vietose. Ji viliasi, kad kas nors kada nors ją suras…

Tai antroji Cillos ir Rolfo Börjlindų knyga. Kinematografiškas ir įtemptas šio detektyvo siužetas išduoda ilgametę autorių patirtį kuriant milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvinių serialų scenarijus. Pradedant sudėtingais žmonių tarpusavio santykiais, metodiškai keliama intriga, įvairių socialinių sluoksnių išmanymu, baigiant neapleidžiančia nuojauta, kad netrukus sužinosi ką nors netikėta, šis detektyvas turi viską, ko reikia, kad prikaustytų ilgas valandas.

Valérie Perrin. Vanduo kapinių gėlėms. Violeta Tusen – kapinių prižiūrėtoja viename Burgundijos miestelyje. Jos kasdien susiduria ne tik su laidotuvėmis, bet ir su gyvųjų išpažinimais. Įvykiai pradeda klostytis neįprastai, kai vienas vyras ir viena moteris nusprendžia atgulti amžinojo poilsio vienas šalia kito Violetos prižiūrimose kapinėse.  Atgyja gyvųjų ir mirusiųjų ryšiai, ir sielos, kartais atrodžiusios beviltiškai tamsios, pasirodo iš tikrųjų švytinčios. Nors gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio susipynimas atrodo baugokai, vis dėlto prancūzų rašytojos, scenaristės, fotografės Valérie Perrin knyga persmelkta poezijos ir švelnaus humoro. Tai – džiugi giesmė gyvenimui. Skaitytojas knygoje ras ir detektyvo elementų: skausmingą aiškinimąsi, kokiomis aplinkybėmis žuvo Violetos dukrelė.