Laima Kota. Kambarys

Latvių autorės Laimos Kota romanas „Kambarys“ priklauso leidyklos „Aukso žuvys“ projektui „Keliautojai laiku“. Ši kelionė netolima – tik trisdešimt metų atgal į vieną latvišką komunalinį daugiabutį. Romane aprašytos situacijos daugeliui bus pažįstamos tiesiogiai arba iš tėvų pasakojimų.

Šiandien jau sunku patikėti, kad taip gyventa prieš trisdešimt metų: ar tikrai reikėdavo atstovėti eiles prie sviesto ir dešros, o mandarinas visiems vaikams būdavo didžiausias naujametinio dovanų maišelio skanėstas?

Romanas leidžia pažvelgti į Latvijos kasdienybę tais metais, kai tarybų šalies valdžia staiga tapo palankesnė savo piliečių norui gyventi geriau ir paskelbė perestrojką.

Sveiki atvykę į komunalinį butą su aštuoniais kambariais ir bendra virtuve, kuriame kunkuliuoja gyvenimas: piešiamos garsių paveikslų kopijos, klastojami pinigai, varoma naminukė, siuvami „tikri“ džinsai, teikiamos sekso paslaugos telefonu, verda ginčai ir suokalbiai. Ir viskas viename bute. Autorė palietė nemažai pažįstamų temų: priverstinius kolūkio darbus, į kuriuos būdavo vežami studentai, pogrindines siuvyklas, kuriose būdavo naudojamos „nurašytos“ medžiagos, tulpių ir rožių auginimą, Černobylio avariją ir jos padarinius bei dar daugiau.

Gyvenimas pametėja tokių siužetų, kad juos belieka užrašyti. Kurdama romaną „Kambarys“, rašytoja Laima Kota rėmėsi savo pačios patirtimi, autentiškais pasakojimais bei atsiminimais. Nors šiandien vis dar susiduriame su sovietmečio likučiais, koncentruota istorija jau verčia stebėtis, kad taip tikrai buvo ir dar visai neseniai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

nineteen − 7 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.