Gegužės 10-ąją Bitės knygų klubas susirinko į priešpaskutinįjį šio sezono susitikimą. Skaitymo entuziastai aptarė apie Lietuvos dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį perskaitytas knygas – atsiminimus, laiškus, kitokią dokumentinę literatūrą. Tarp perskaitytų knygų buvo V. Landsbergio „Mažoji čiurlioniana“, S. Ylos knyga „M. K. Čiurlionis“, V. Landsbergio monografija „Visas Čiurlionis“, V. Pšibilskio „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“, „Laiškai Sofijai“ (sudarytojas V. Landsbergis) ir kt.
Susitikimui ir diskusijai klubas šįkart pasirinko kitokią aplinką – miesto centre esančią kavinukę, kur ne tik pasidalijo naujai atrastais M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos apsektais, bet ir pasidžiaugė puikia saulėta gegužės popiete, pasivaišino kvapnia kava bei pasimėgavo jau artimais bičiuliais ir bendraminčiais tapusių klubo narių draugija.
Daugeliui mūsų mokykloje M. K. Čiurlionis buvo daugiau žinomas kaip kompozitorius – visi prisimename jo simfonines poemas „Jūra“ ir „Miške“, kuriose išties nuostabiai per garsus atskleidžiamas gamtos grožis. Klubo narė Skaistė prisipažino, jog jai Čiurlionio paveikslai padarė įspūdį tik tuomet, kai ji galėjo juos išvysti gyvai, nes žvelgdama į kūrinį iš arti, ji galėjo ne tik matyti vaizdą, bet ir pajausti filosofinę jų turinio gelmę, įžvelgti atskiras detales ir jų prasmę.
Ne vienai diskusijos dalyvei didelį įspūdį paliko aplankytas M. K. Čiurlionio muziejus Kaune ar memorialinis jo muziejus Druskininkuose, ypač jei joms pavykdavo sutikti tokią muziejaus darbuotoją, kuri ypač išsamiai ir profesionaliai papasakodavo apie menininko asmenybę, jo gyvenimą ir kūrybą.
Aptariant perskaitytas knygas, neišvengiamai buvo paliesta Sofijos Kymantaitės ir M. K. Čiurlionio meilės istorija, kurią galima laikyti vienu iš įstabiausių romantinės meilės pavyzdžių mūsų istorijoje, o pačiam M. K. Čiurlioniui bendravimo su Sofija laikotarpis buvo pats produktyviausias ir palankiausias kūrybiniu atžvilgiu.
Diskutuota ir apie tai, jog pačiam Čiurlioniui laikmetis, kuriame jis gyveno ir kūrė, nebuvo itin palankus – dėl to, jog menininkas nebuvo plačiai pripažintas, o taip pat ir todėl, jog jo paties likimas buvo išties sudėtingas. Diskusijos dalyviai sutiko, jog meno paskirtis yra plėsti žmogaus akiratį ir ne visuomet jame reikėtų ieškoti tik estetikos. Pasak klubo narės Ritos, apie meną apskritai vertėtų šnekėti dalinantis įspūdžiais, o ne vertinimais.
Antroji Bitės knygų klubo susitikimo dalis buvo skirta susipažinimui su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įrengta ekspozicija „Bitės aruodai“, su kuria supažindino bibliotekininkė Onutė Peseckaitė, ekskursijos dalyvius užbūrusi ir sužavėjusi savo nepaprastai giliu ir profesionaliu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo, kūrybos, veiklos ir asmenybės pažinimu ir išmanymu. Bitės klubo nariai uždavė daug klausimų ir jau suplanavo, jog naująjį sezoną, kuris prasidės 2022 m. rugsėjo mėn., pradės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrinių aptarimu, o spalio mėnesį aplankys su Gabriele Petkevičaite-Bite susijusias vietas – Puziniškį, Joniškėlį, Rozalimą ir kt.
Susitikimo dalyviai pripažino, jog prisilietimas prie dviejų nepaprastai iškilių lietuvių – M. K. Čiurlionio ir G. Petkevičaitės-Bitės asmenybių – sukūrė ypatingą nuotaiką. Pasak klubo narės Skaistės, „susitikimas tiek emociškai, tiek dvasiškai buvo nepaprastai stiprus“.
Paskutinysis šio sezono Bitės knygų klubo susitikimas įvyks birželio 14 d. Skaitymo entuziastai aptarimui pasirinko vengrų rašytojos Magdos Szabo romaną „Pilotas“.
Kviečiame ir jus jungtis prie Bitės knygų klubo, skaityti įdomias, praturtinančias knygas bei jas kartu aptarti klubo susitikimuose.
Virginijos Švedienės tekstas ir nuotraukos
