Mari Jungstedt. Nematytas

Skandinavija gali didžiuotis gero detektyvo meistrais. Nors ne visi literatūros mėgėjai detektyvo žanrą laiko vertu vadintis literatūra apskritai, visgi parašyti gerą detektyvą reikia talento. Ne veltui tokie rašytojai kaip Jo Nesbø, Lars Kepler, Camilla Lackberg, Jørn Lier Horst, Jussi Adler-Olsen, Henning Mankell ir kt. yra gavę ne vieną literatūrinę premiją už savo knygas.

Šį kartą dėmesį patraukė švedų rašytojos Mari Jungstedt kriminalinis romanas „Nematytas“, kurio veiksmas vyksta Gotlando saloje. Tai, jog rašytoja pati čia leidžia vasaras, juntama ir kūrinio tekste – šalto birželio peizažo paveikslus M. Jungstedt piešia lengvai ir įgudusiai, nes viskas čia jai pažįstama.

Nereikia net sakyti, kad romano pagrindinė ašis – nusikaltimas, tiksliau, netgi keli. Tačiau nesinorėtų perpasakoti siužeto, tegul intriga lieka skaitantiems. Geras kriminalinio romano rašytojas dažniausiai yra ir psichologas, tad jis padeda skaitytojui suvokti savo nelaimingo herojaus poelgių priežastis, kurios itin dažnai glūdi jo vaikystėje.

Šį kartą autorė itin vykusiai šiuos apmąstymus perteikia per savo romano veikėjo inspektoriaus Anderso Knuto mintis:

„Žmogus nebūtinai turi būti psichiškai nesveikas, kad įvykdytų žmogžudystę. Kartais užtenka būti rimtai įskaudintam“.

Romaną rekomenduoju nebūtinai tik detektyvo mylėtojams. Čia yra ir šeimos drama, ir meilės istorija. Galų gale tai pasakojimas apie paprastus, niekuo neįžymius žmones, kurių gyvenime, pasirodo, vyksta sukrečiančios dramos ir tik atsitiktinumo dėka jos išaiškėja.

Rašytoja Mari Jungstedt. Nuotraukos autorė – Anna-Lena Ahlström. Nuotrauka iš čia.

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

nineteen + 8 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.