„Gerų knygų“ rubrikoje „Knygų klubai Lietuvoje ir užsienyje“ kalbamės su Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja, knygų mėgėjų klubo „Kniginyčia“ koordinatore Audrone Berezauskiene.
„Klubas „Knyginyčia“ buvo įkurtas siekiant suburti knygos mėgėjus, norinčius ne tik skaityti, bet ir dalytis savo mintimis, patirtimis bei puoselėti knygos kultūrą Anykščių krašte. Pavadinimas „Knyginyčia“ pasirinktas neatsitiktinai – Konstantino Sirvydo žodyne jis reiškia biblioteką, todėl šis terminas atspindi mūsų siekį sukurti jaukią erdvę, kur knyga tampa bendruomenę jungiančia jėga. Be to, norėjome įtraukti vietos žmones į prasmingas, turiningas veiklas, kurių spektras yra platus: nuo knygų kaupimo ir keitimosi, dovanojimo bei dalyvavimo su knyga susijusiuose įvairiuose renginiuose, iki senųjų ir retų leidinių tyrinėjimo bei žinių rinkimo apie anykštėnų asmenines bibliotekas. Ne paslaptis, kad asmeninių bibliotekų knygos metamos į šiukšlynus, o vienas iš knygų mėgėjų klubo narių tikslų – išsaugoti kitiems nereikalingas knygas ir joms suteikti „antrąjį gyvenimą“.
Kalbant apie veiklų aktualumą, labai svarbu, kad tos veiklos būtų prasmingos ir įtrauktų įvairaus amžiaus bei interesų dalyvius. Organizuojame renginius, kurie vienaip ar kitaip susiję su knygų išsaugojimu ir jų vertinimu. Pavyzdžiui, viename susitikime klubo nariai turėjo galimybę pabendrauti su kraštiečiu rašytoju Valdu Papieviu, sužinoti, kaip jis kaupė savo namų bibliotekos knygas ir išsiaiškinti priežastį, kodėl jas išdovanojo. Vyko diskusijos apie retų rankraščių ir leidinių vertę, buvo skaitomi ir aptariami šviesaus atminimo rašytojo Kęstučio Arlausko išleistų romanų bei apysakų rankraščiai, pristatytos kraštotyrininkės, pedagogės Irenos Andrukaitienės ir kolegos iš Biržų J. Bielinio viešosios bibliotekos bibliotekininko Evaldo Timuko išleistos dvi knygos „Savas tarp savų“ ir „Kelionė laiku“. Nuotoliniu būdu klubo nariai klausėsi prof. Domo Kauno pranešimo apie leidinio „Aušra“(Auszra) reikšmę. Svarbiausia, kad susitikimų turinys skatintų ne tik skaitymą, bet ir diskusijas bei gilesnį domėjimąsi knygomis. Kviesdami į susitikimus žymius asmenis, siekiame įkvėpti ir praplėsti dalyvių akiratį, nors tarp pačių klubo narių yra nemažai knygų autorių, sudarytojų arba rengėjų.
Klubo prasmė – tai ne tik knygų skaitymas, bet ir kultūros tradicijų tęstinumas bei bendruomenės vienijimas. Viename iš susitikimų bibliotekoje kartu skaitėme XIX amžiaus „Auszros“ numerius, nagrinėjome jų reikšmę tautos istorijai, aptarėme prof. Antano Tylos asmeninėje bibliotekoje saugomus rankraščius apie knygnešius, o tai paskatino dalyvius giliau domėtis lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Bendruomenės palaikymą jaučiame tiek per dalyvių aktyvumą, tiek per grįžtamąjį ryšį po renginių – žmonės dalijasi įspūdžiais, idėjomis bei pasiūlymais. Klubo narių gretos auga. Tai rodo, kad „Knyginyčia“ atliepia bendruomenės poreikius ir prisideda prie kultūrinės veiklos stiprinimo Anykščiuose.
Jau spėjome sukurti keletą gražių tradicijų, tokių kaip knygų su autografais aptarimai ir dalijimasis iš asmeninių bibliotekų ypatingų knygų istorijomis, viešojoje bibliotekoje saugomų anykštėnų rašytojų rankraščių skaitymas ir aptarimas. Ateityje planuojame daugiau gilintis į literatūros kūrinių rankraščius, lyginti juos su spausdintais tekstais, organizuoti išvykas, susijusias su literatūros istorija, gilinti žinias apie senus ir retus spaudinius, aptarti rankraščių, asmeninių bibliotekų tyrinėjimo bei knygose paliktų įrašų svarbą, bendromis jėgomis rinkti medžiagą apie anykštėnų asmenines bibliotekas. Be to, norėtume plėtoti bendradarbiavimą su kitais knygos mėgėjų klubais bei skatinti daugiau bendruomenės narių rinkti informaciją apie asmenines bibliotekas“.
Kalbino Virginija Švedienė
A. Berezauskienės ir Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukos