Jau beveik dešimtmetį gyvuojantis Bitės knygų klubas turi tradiciją leistis į keliones, kuriose atveria sau pačias įvairiausias patirtis – ne tik literatūrines, bet ir istorines, architektūrines, gastronomines. Bitės knygų klubą šiandieną pelnytai būtų galima vadinti ne tik knygų, bet apskritai kultūros klubu. Šįsyk kelionės tikslas buvo Kaunas, kur skaitymo entuziasčių laukė itin turininga programa.
Pirmoji stotelė buvo Amsterdamo mokyklos muziejus, įkurtas Vytauto gatvėje esančiame name, kuris yra vienintelis Amsterdamo mokyklos architektūros stiliaus pastatas Lietuvoje (pastatytas 1928 m.). Tokia įmantri architektūros srovė, derinusi dekoro elementus iš Art Deco ir Art Nouveau stilių, susiformavo Nyderlanduose.
Pagal tarpukario Lietuvos sostinės autentiką penkių kambarių apartamentus Kauno centre atkūrė architektūros ir istorijos entuziastai Karolis ir Petras. Amsterdamo muziejuje paliečiama visa puokštė temų: nuo architektūros ir tarpukario Kauno pasiturinčiųjų buities iki holokausto, Antrojo pasaulinio karo bei mūsų patriotiškumo. Pasak klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės, muziejaus įkūrėjų aistra grožiui ir istorijai nenupasakojama žodžiais. Tą Bitės knygų klubas galėjo pajusti Karolio ir Petro vedamoje patyriminėje ekskursijoje.
Kitas kelionės taškas – Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, prieš gerus metus atvėrusi duris lankytojams po rekonstrukcijos. Bitės knygų klubą šiose atsinaujinusiose erdvėse lydėjo literatūrologė, Ąžuolyno skaitytojų klubo moderatorė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Donata Bocculo. Pasak klubo narių, Ąžuolyno bibliotekos erdvės primena oazę su terapiškai veikiančiu vaizdu pro langą į Ąžuolyno parką – didžiausią miesto teritorijoje esantį ąžuolyną visoje Europoje (apie 770 ąžuolų). O kur dar nuostabi rekonstruojamos bibliotekos architektų idėja pastato viduje integruoti augalus, suteikiančius erdvėms ramybės pojūtį! Knygų mylėtojų negalėjo nesužavėti ir tai, jog Kaunas turi savo Mažvydą – praėjusiais metais Ąžuolyno bibliotekoje atrastas iki šiol nežinotas 1639 metų M. K. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimas. Maža, kukli knygutė – vos keturi lapai, bet jos reikšmė ir vertė yra milžiniškos. Įspūdį padarė Žvaigždžių salė, kurioje organizuojami knygų pristatymai, koncertai, rodomi filmai; Išradimų būstinė su lazerinėmis graviravimo staklėmis, siuvimo mašinomis, termopresu, litavimo stotele, šlifavimo staklėmis ir pan.
Bitės knygų klubas apsilankė ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kur surengta paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Į Kauną parodos eksponatai atvykę iš garsiausių Europos muziejų – Tate galerijos, Britų muziejaus, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko muziejaus bei kt. Lankytojai parodoje gali išvysti daugiau kaip 100 dailės kūrinių, instaliacijų ir objektų: nuo gintaro gabalėlio – iki astronominių įrenginių. Apie muziejuje „susitinkančius” vienu metu su Čiurlioniu kūrusių menininkų darbus bei šiuolaikinį meną, įkvėptą Čiurlionio idėjų ir temų: jūros ir kosmoso sąsajų keliautojoms papasakojo nuostabi gidė Karolina, kurios elegancija, plastiškumas ir įsijautimas leido į jos pasakojimą žiūrėti kaip į meno performansą ar kaip į dar vieną parodą.
Paskutine vyšnia ant Kauno torto Bitės knygų klubui tapo režisieriaus Roberto Wilsono spektaklis „Dorianas“ Kauno dramos teatre. Klubo vadovė Jūratė: „Tai buvo visiškai nauja teatrinė patirtis, nurovusi stogą. Pirmą kartą plodama teatre šaukiau BRAVOOO! Nors man, pripratusiai prie Miltinio teatro tradicijos, buvo iš pradžių sunkoka persilaužti, bet kaip pramušė vienu metu šliuzus, tai jau nebesusilaikiau: net kojas sėdėdama kilnojau ir taip užsinorėjau šokti. Šis spektaklis kažkoks hibridas tarp miuziklo, kabareto ir klasikinio teatro pastatymo. Apie šviesas ir garso efektus iš viso patyliu ir tylėdama lenkiu galvą. O dar kiek verta teatro programėlė. Tai kaip atskiras meno kūrinys. Joje visas spektaklio tekstas“.
Pagal J. Baltušnikienės Facebook įrašą parengė V. Švedienė
Bitės knygų klubo narių nuotraukos