„Gerų knygų“ rubrikoje „Knygų klubai Lietuvoje ir užsienyje“ kalbamės su Utenos A. ir Miškinių viešosios bibliotekos Užpalių bibliotekos „Gero skonio” klubo vadove Vida Juškiene.
Kaip atsirado „Gero skonio” klubas? Kieno tai buvo idėja? Iš kur šis gražus klubo pavadinimas? Ar seniai klubas veikia?
Dirbant bibliotekoje, kalba visada pasisuka apie perskaitytas ar norimas perskaityti knygas. Besikalbant su skaitytojais apie knygas, jas rekomenduojant ir kilo mintis susiburti į klubą. Tačiau biblioteka yra ne tik knygų skolinimosi vieta. Čia lankosi ir kitų pomėgių turintys bendruomenės nariai. Tad su Užpalių gimnazijos bibliotekoje dirbančia kolege Rena Šliogeriene ir nutarėme įkurti moterų klubą, kurio tikslas – vienyti įvairius pomėgius turinčias moteris. Iš čia ir klubo pavadinimas „Geras skonis”. Geras skonis viskam, kas padeda tobulėti.
Papasakokite, į kokias veiklas įtraukia šis klubas? Kokią vietą čia užima knygos ir kokių dar, be skaitymo skatinimo, iniciatyvų čia yra?
Geras skonis knygai, piešimui, lipdymui, dekupažui, skiautiniams ir kitiems kūrybiniams užsiėmimams. Muziejų, koncertų, spektaklių lankymas, susitikimai su poetais. Knygos užima lygiavertę vietą su kitais kūrybiniais-edukaciniais užsiėmimais, todėl klube susikūrė atskira sekcija pokalbiams apie knygas.
Kalbant apie skaitymą, kokias knygas renkatės? Kaip išsirenkate tą vieną knygą, kurią skaitysite? Ar klubo narės turi panašų literatūrinį skonį, o gal visos mėgsta skirtingą literatūrą? Kaip sekasi tuos skirtingumus suvienyti?
Skaitymui ir aptarimui nesirenkame vienos knygos. Kiekviena į susitikimą ateina su savo perskaityta knyga, ją pristato kolegėms ir, jeigu knyga sudomina, tada ją perskaito ir kitos. Taip atsitiko su G. Grušaitės knyga „Grybo sapnas”. Literatūrinis skonis skirtingas – nuo detektyvų iki fantastinių kūrinių. Susitikimų metu išklausome kiekvieną, kuri nori ir turi ką pasakyti apie perskaitytą knygą. Taip pat skaitome knygų ištraukas garsiai. Skirtingumus suvienija noras pažinti tą literatūros sritį, kuri nėra tavo. Žinoti daugiau – reiškia turėti platesnį akiratį.
Kokius žmones jungia šis klubas? Kokioms amžiaus grupėms jie atstovauja, kokie jų interesai, pomėgiai?
Klubas vienija 40–60 m. ir vyresnes moteris. Jų interesai gana įvairūs ir skirtingi, bet tai netrukdo mums būti kartu. Randame ir bendrumų. Pavyzdžiui, mus vienija dalyvavimas akcijoje „Sveikinimas vienišam žmogui”. Nuo 2008 m. prieš Šv. Kalėdas kuriame sveikinimus ir suvenyrus vienišiems bendruomenės nariams, bibliotekos skaitytojams.
Ar klubo veikla plėtojama tik bibliotekoje ar ir už jos ribų? Gal galite paminėti keletą veiklų ar renginių, kurie ypač įsiminė, pavyko?
Mūsų veiklos neapsiriboja susitikimais bibliotekoje. Moterys jau daug metų aktyviai dalyvauja Rudens lygiadienio šventės organizavime, įkūrė Arbatinę. Kalėdiniu laikotarpiu, vykdamos į Operos ir baleto teatrą, Dramos teatrą ar Kauno muzikinį teatrą pasikviečiame ir Trečiojo amžiaus universiteto lankytojus, kitus užpaliečius. Itin pavyko du metus iš eilės organizuota Pyragų diena, daug metų puoselėjama miestelio kalėdinės eglutės puošimo akcija.
Dar viena išskirtinė veiklos sritis – jau trečius metus organizuojamos linų sėjimo, žydėjimo ir rovimo šventės, nes tai labai artima Užpaliams. Jų herbe yra linų pėdas.
Kiek iniciatyvos ir savarankiškumo šio klubo veikloje tenka pačiai bibliotekos bendruomenei, klubo lankytojoms? Ar jos siūlo savo idėjų veikloms (jei taip, tai kokių), ar pačios organizuoja, veda renginius?
Klubo moterys renginių neveda, bet prisideda prie jų organizavimo savo idėjomis, kitomis veiklomis, pvz. renginio erdvės paruošimu, dekoracijomis. Kadangi klube renkasi skirtingų interesų moterys, tai pasidalijama į sekcijas. Čia ir jau minėtas Knygų klubas, ir susibūrusi Molio grupė. Molio grupės veiklos koordinavimu užsiimu aš pati, bet kūrybinį procesą lipdant, glazūruojant, degant molio dirbinius kuruoja klubo narė, šios grupės įkūrimo iniciatorė Jūratė Juškienė.
Ką, jūsų nuomone, buvimas šio klubo bendruomenėje duoda jo narėms? Gal esate prašę jų grįžtamojo ryšio ir jos yra pasidalinę savo įžvalgomis, nuotaikomis, lūkesčiais?
Buvimas klube neabejotinai stiprina bendruomeninius ryšius. Čia yra visos sąlygos realizuoti savo idėjas, kūrybinius sumanymus. Geras pavyzdys yra klubo narės Alės Šulcienės patirtis. Ji mėgsta piešti, naudodama tam tikrą dažų liejimo techniką. Savo kūrybinio darbo patirtimi Alė pasidalino su kitomis klubo moterimis, organizuodama edukacinį užsiėmimą. Moterys nelieka vienos su savo idėjomis, mintimis, patirtimis. Jos turi kur ateiti, dalintis ir atrasti bendraminčių.
Kokių turite klubo planų ateičiai (artimesnei ir tolimesnei)? Galbūt norėtumėte išbandyti kažką naujo? Kažkokių dar neliestų sričių, užsiėmimų formatų?
Klube jau esame išbandę daug užsiėmimų formatų ir veiklos sričių. Bet visuomet ieškau dar neatrastų veiklos formų. Atgaivinsime Pyragų dienos tradiciją, įtraukdamos kuo daugiau bendruomenės narių. Rudenį vyksime į Vilnių, aplankysime Lietuvių literatūros ir tautosakos institute veikiančią ekspoziciją „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“, Sapiegų rūmus. Gruodžio pabaigoje Kauno muzikiniame teatre žiūrėsime miuziklą „Džiaze tik merginos“. Planuojame surengti Žemaitės 160-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginį. Toliau dirbsime su Knygų klubu, Molio grupe. Norime išbandyti taškavimo techniką.
Kalbino Virginija Švedienė
Vidos Juškienės nuotrauka iš asmeninio archyvo
Klubo susitikimų nuotraukos – iš klubo narių archyvo