Vahuras Afanasjev (tikr. Vahur Laanoja 1979 – 2021) – estų rašytojas, žurnalistas, muzikos ir filmų kūrėjas. Kelių poezijos ir apsakymų rinkinių autorius. V. Afanasjevas mirė 2021 gegužę, tų pačių metų spalį jam po mirties buvo suteikta Baltijos Asamblėjos Literatūros premija už romaną „Serafima ir Bogdanas” (2017). Kūrinys 2017 taip pat laimėjo pirmąją vietą Estijos rašytojų sąjungos romanų konkurse, pelnė Virumos literatūros premiją ir Estijos Kultūros kapitalo fondo metinę premiją.

Už knygos rekomendaciją dėkojame „Bitės knygų klubo” narei Ilonai:

„Knyga, iš kurios gavau daugiau nei tikėjausi. Pakliuvo į rankas atsitiktinai, nieko nebuvau girdėjusi nei apie autorių Vahur Afanasjev, nei apie knygą.
Gražiose Peipaus ežero pakrantėse gyvena rami sentikių bendruomenė, kuri laikosi savo tradicijų, niekam netrukdo, kol vieną dieną viskas pasikeičia – ateina sovietų valdžia ir tarsi išmuša dvasinį pagrindą. Nelieka ramybės, tikėjimo, pagarbos, nelieka Dievo.

„Ateina naktis ir atneša atpirkimą tiems, kurie pajėgia užmigti.”

Pasikeičia vertybės, pasikeičia žmonės. „O žmonės – kaip ir žmonės: silpni, melagingi, žiaurūs, savanaudžiai, siekiantys sukurti pasaulį pagal savo paveikslą, tartum kiekvienas jų būtų Dievas, apie kurį jie tiek šneka.”

„Religija oficialiai uždrausta, nesvarbu, kad žmonės ir po dešimtmečių bausis žegnotis, o posakiai: „Dievas nematė”, „Dieve mano”, „padėk Dieve”, „Dievo Motina”, „Švenčiausioji Mergelė Marija” išliks jų žodyne.”

Ištvirkavimas, alkoholizmas, narkotikų vartojimas, o kur dar vagystės, kerštas, lydintis visą gyvenimą. Kerštas, ant kurio aukuro sudedama tai, kas brangiausia – vaikai.

„riba prasideda ne ten, kas tiki Dievą, ir tikrai ne ten, kaip kas tiki…” „Riba prasideda nuo obuolių.”
„-Na žiūrėkite, – švelniai gergždamas tęsia Vištų Dėdė, – Kai mūsiškiai berniokai eina pas kaimyną obuolių pasirinkti, jie sako, girdi, eina obuoliauti. O estai, tarkime, eina obuolių vogti. O-buo-lių va-gys-tė. Žinote tokius žodžius?”