Naujoji Romuva

Pamąstymai apie naujovių troškulį

Šiek tiek iš praeities. Per Žemaitijos miestelį po turgaus, kur stovėta vežimų ir primėtyta visokių, kartais naudingų liekanų, krūpština senučiukė ir krapštinėja lazdele, bene ras ką valgomo, bet jai nesiseka, vis niekai, ir aimanuoja močiutė: „Mislijau, kad cibulele, vo kap reek – vištas šūdelis…“ Mūsų gyvenimas ir susideda iš nuolatinio „cibulelių“ ieškojimo, kurios dažnai pasirodo […]

Į atminties šulinį pažvelgus – knygos apie tremtį

Senovėje vienas Rytų valdovas įsakė išminčiui patarėjui parašyti žmonijos istoriją. Po kelerių metų išminčius atvedė valdovui knygomis apkrautą kupranugarį. – Senas esu, nebeperskaitysiu, sutrumpink, – tarė valdovas. Po kurio laiko pas sunkiai sergantį valdovą knyga nešinas vėl atėjo išminčius. – Matai, mano laikas baigiasi, papasakok trumpai, kaip viskas buvo, – pratarė ligonis. – Jie gimė, […]

Akselio Miuntės „Knyga apie San Mikelę“

Pasvarstykim, kodėl žmogus į bažnyčią nešasi maldaknygę? Juk jis žino, kad ten ras ir susitiks su Viešpačiu, išsakys Jam savo džiaugsmus ir rūpesčius, atrodytų – ką ta maldaknygė pridės, kam ji reikalinga? Maldaknygė yra tarsi žemėlapis keliautojui, nurodantis trumpiausią minčių kelią, aiškiausią jų išdėstymą. Už lango pavasaris, artėja džiaugsmo metas. Kaip ir į bažnyčią, negali […]

Sigrid Undset „Kristina, Lauranso duktė“

Yra toks įstatymas, tik nežinau kuriam puslapy, leidžiantis geroj vietoj naują pastatą ręsti tik ant senų pamatų. Panašiai yra ir literatūroj. Paklaus ne vienas – apie kokius pamatus eina kalba? Literatūros pamatas – klasika. Tai kūriniai, kuriuos iš žmonių sąmonės išskalavo laikas, šimtmečiai. Kartais aplinkinių nesuprastas kūrėjas guodžiasi: mane įvertins ateinančios kartos. Būna ir taip. […]

„Gydytojas Liubomiras Laucevičius: gyventi, mylėti, būti mylimam“

Jonas Gutenbergas, prieš daug metų sugalvojęs knygų spausdinimą, šiandien iš dangaus aukštybių žvelgdamas į mūsų pasaulį tikriausiai nagus griaužiasi – kiek popieriaus nepailstantys raštininkai, rašeivos ir rašytojai sugadina. Bibliotekoje atsiverčiau pirmą po ranka pasitaikiusį romaną. Naujas skyrelis prasideda sakiniu: „Guliu vonioj…“ Na, ir gulėk, pagalvojau. Gerai nusiprausk ir eik darbo dirbti. Bet ne, išlipusi stveriasi […]