„Antano Smetonos vardas yra tampriai susirišęs su Lietuvos atgimimu ir nepriklausomybės iškovojimu. Žmogus, visą savo gyvenimą dirbęs ir dirbąs savo tautos gerovei, žmogus, plačiai skleidęs nepriklausomos Lietuvos atstatymo mintis ir jas vėliau darbu vykdęs, žmogus, nenuilstamai stovįs Lietuvių tautos ir Lietuvos reikalų sargyboje – štai kas yra Lietuvai Antanas Smetona. Ir Jį, kaip žmogų, kaip karštą lietuvį patriotą, kaip pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, Tautos Vadą, pažįsta Lietuva ir platus pasaulis.“ (Iš:
1926 – 1929 gruodžio 17 diena : istorinės Lietuvai dienos trimečio sukaktuvėms paminėti. Kaunas: F. Sokolovskienės ir G. Lano sp., 1929, P. 52)

Tai studija apie vieną iš žymiausių lietuvių visuomenės dešiniojo sparno figūrų, ilgametį Lietuvos Respublikos prezidentą A. Smetoną. „Nagrinėjant XX a. Lietuvos istoriją apsieiti be Antano Smetonos neįmanoma. Jis dalyvavo beveik visuose 1905 – 1940 m. Lietuvos visuomenės svarbiausiuose įvykiuose, o kai kuriems iš jų, ypač vykusiems 1919 – 1920 ir 1927 – 1940 m., turėjo didžiulę įtaką.“ Alfonsas Eidintas (Iš: Eidintas, Alfonsas. Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai. Vilnius: Mintis, 1990, P. 5)

„Jau prie gen. Černiaus, kaip ministro pirmininko, Gynimo taryba svarstė klausimą, kas daryti, jei ateitų rimtas pavojus Lietuvos laisvei. Taryba visa pasisakė, jog tuomet reiktų visomis priemonėmis, taigi ir ginklu, pasipriešinti, nors ir nebūtų vilties laimėti. Tegu užpuolikas, jie samprotavo, smarkiau nuniokotų mūsų kraštą, jam ginantis, nekaip nesipriešinant.“ Antanas Smetona (Iš: Smetona, Antanas. Pro memoria: buv. Prezidento apmąstymai prie Šventaičio ežero (Vokietija) 1941 m. liepos 1 – 25 d. Vilnius: Protėvių kardas, 2000, P. 7)

„Antano Smetonos gyvenimas stebina nepaprastu aktyvumu: per pirmuosius 40 šio amžiaus dešimtmečių jo dalyvauta beveik visuose žymiausiuose visuomeniniuose, politiniuose bei kultūriniuose krašto įvykiuose ir visur pačiame sūkuryje, vadovaujančiųjų gretose. Politikas, žurnalistas, valstybės vyras, kultūros skleidėjas, mokslininkas, poliglotas, gimtosios kalbos puoselėtojas, dar teisininkas, bankininkas, Prezidentas…Visas darbas, širdies kaitra ir proto galia skirta vienam tikslui – Lietuvos gerovei.“ Liucija Dzigienė (Iš: Antanas Smetona. Ukmergė: A. Smetonos vidurinė mokykla : Ukmergės spaustuvė, 1999, P. 5)

„Nė vienas valstybės vyras nėra buvęs savo tautai tiek artimas, nė vienas nėra buvęs tiek savo tautos mylimas, kiek Antanas Smetona. Šią tautos meilę ne vien jo didieji nuopelnai sukėlė. Čia prisidėjo ir jo švelnus, malonus būdas ir jo lietuviška, gilaus žmoniškumo persunkta, siela. Tad kai 1931 m. baigėsi Antano Smetonos antrojo prezidentavimo laikas, rinktiniai tautos atstovai vieningai vėl atidavė į jo rankas Lietuvos vairą, trečiu kartu išrinko Valstybės Prezidentu.“ Kazys Binkis (Iš: Binkis, Kazys. Smetona 1874 – 2004: šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti. Ukmergė: Valdo leidykla, 2004, P. 61)

„Šioje monografijoje iš esmės apsiribota tiktai politine A. Smetonos veikla, paliekant nuošaly ūkio, kultūros bei kt. dalykus… A. Smetonos biografija – puiki proga įvertinti Vado ir masių (tautos, liaudies), demokratijos ir autokratijos vaidmenį kritiškais tautos istorijos momentais: 1918 – 1919 m. žiemą, 1920 m. rudenį. Nemažai vietos darbe skirta autoritarinio valdymo mechanizmui ir jo politiniams – moraliniams padariniams visuomenei.“ Liudas Truska. (Iš: Truska, Liudas. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996, P. 13)

Šaltinio publikacijoje skelbiamas vertingas rinkinys dokumentų, susijusių su LR prezidento Antano Smetonos gyvenimu pasitraukus iš Lietuvos po sovietų okupacijos. Išeivijos studijų centrui pluoštelį dokumentų – savo paties surinktų tekstų JAV Valstybės departamente apie A. Smetoną kopijas padovanojo profesorius Alfredas Erichas Sennas. Tai tėra tik dalis tenai saugomų šios tematikos dokumentų. Pagal turimų lapų numerius galima spręsti, kad Valstybės departamente buvo užvesta speciali Smetonos byla. Čia skelbiami dokumentai chronologiškai aprėpia gana platų permainingų įvykių laikotarpį nuo 1932 iki 1943 metų.

Istorijos mokslo dr. Algimanto Liekio vos ne tūkstančio puslapių monografija „Lietuvių tautos prisikėlimas“ skirta Lietuvos valstybės tarybos 90-ečiui. Tai itin išsamus paskutiniųjų amžių istorijos veikalas apie mūsų šviesuolių inteligentų veiklą tautos istorijoje bei apie visą mūsų tautos prisikėlimą labai prasmingai pradėtas Antano Smetonos žodžiais: „Gėrėtis garbingąja Lietuvos praeitimi yra maža, reikia dar mokėti susiklausyti ir dirbti…“

„Tikslas nulėmė mano knygos turinį. Pati paantraštė rodo, kad tai ne A. Smetonos asmeninė biografija, bet jo visuomeninės, kultūrinės ir politinės veiklos studija. Jei jau mano knygą būtų galima pavadinti biografija, tai ji ne tiek A. Smetonos, kiek tam tikro laikotarpio (1904 – 1944) Lietuvos biografija, kurioje Antano Smetonos vaidmuo buvo labai reikšmingas, o iš tų keturių dešimtmečių apie 20 metų net vadovaujamas. Tad norėdamas tą A. Smetonos vaidmenį išryškinti, vaizduoju visą to meto Lietuvos gyvenimą, plačiau liesdamas tuos jo tarpsnius, kurie glaudžiau susiję su A. Smetonos visokeriopa veikla.“ Aleksandras Merkelis (Iš: Merkelis, Aleksandras. Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla. Vilnius: Petro ofsetas: Vyčio paramos fondas, 2017, P. 11)

Išeivijos istoriko J. Švobo knygoje aptariami svarbesni nepriklausomos Lietuvos istoriniai įvykiai, pradedant valstybės atkūrimu, seimo darbu, A. Smetonos ir A. Voldemaro valdymo periodu ir baigiasi II-ju pasauliniu karu, 1940-ųjų m. Lietuvos okupavimu ir sovietizacija. Autorius rašo, kad organizatorių perversmas „buvo nukreiptas su tendencija pakeisti ar bent pataisyti 1922 m. konstitucijos nuostatus […] Antaną Smetoną pastatyti valstybės vadu ar prezidentu. A. Smetona buvo žinomas, kaip stiprios valdžios šalininkas, neįsivėlęs į partijų rietenas, nedalyvavęs 1922 m. paruošime, tautinės srovės vadovaujanti asmenybė, visą laiką siekęs tautos vienybės.“ Jonas Švoba (Iš: Švoba, Jonas. Vilnius: Vyturys, 1990, P. P. 185)